„Santaka“ / Išradinga kūmutė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-04-11 22:31

Dalinkitės:  


Mašinų bildėjimas rudajai nesutrukdė įsirengti būsto po keliu.

Autoriaus nuotr.


Išradinga kūmutė

Dar nuo Ezopo, gyvenusio prieš mūsų erą, laikų, vėliau – iš Krylovo pasakėčių, liaudies pasakų žinome, kad ilgauodegė laputė tituluojama apsukriausia gudruole. Ji minima visokiais maloniais vardais: rudauodegė, laputė šelmė, kūmutė, retkarčiais jai atleidžiant net už nujotą vištą, nugvelbtą žąsytį.

Daugelis turbūt žino pasakėčią apie varną, lapę ir sūrį – čia slypi pamokymas mums, neatsispiriantiems saldžioms pagyroms.

Prisimenu dar tuos laikus, kai tituluotos smetoniškos poniutės, o sekdamos buvusiu elitu – jau išponėjusios ir sovietinės damos, genamos nesulaikomo mados riksmo, puošėsi nudirtos rudosios lapės apykakle. Tiesa, dabar ji tapusi jau neskoninga atgyvena, ištraukta nebent iš apdulkėjusių mados archyvų, kaip ir minėtos pasakos, pakeistos į idiotiškus komiksus ar pasibjaurėtino smurto, žiaurumo, žudynių kultą.

Mane į tolimus vaikystės pasakų, tarp jų – ir į Vinco Pietario knygos „Lapės gyvenimas ir mirtis“, laikus sugrąžino pereito pavasario ankstyvas rytmetys. Tiksliau – strėle per lauką nuskuodusi rudoji. Pribėgusi asfalto kelią ji staiga dingo. Eidamas artyn sunerimau: o gal ji pasiutusi ir tyko griovyje?..

Visur dar buvo plika, krante – tik gelsvi šalpusnio žiedeliai besiskleidžią. Apsižvalgau – bėglės nė kvapo. Net akis pasitryniau: tikrai nieko. Prieinu arčiau – ėgi didoka geltonsmėlio krūva, o ant jos – gausybė pėdų ir juoduojanti anga po keliu.

Aha, štai kur tu pasislėpei! O gal pasidarei skersai kelio saugų perėjimą, kad nesuvažinėtų mašinos? Deja, landos kitapus nesimatė, bet sugrįžęs atgalios ir paėjęs keliolika žingsnių tolėliau toje pat kelio pusėje aptikau pūpsantį ir antrą panašų kupstą su žiojinčia anga. Įtariau, kad tai lapės „avarinis“ gelbėjimosi urvas, sujungtas su pirmuoju, nes iškasta krūva taip pat buvo nemenka. Na ir gudruolė! Matyt, išrausė atsargai, jei užkluptų netikėtas pavojus. Ant smėlio tarp stambių pėdų matėsi ir gausybė smulkių. Ko gero, visa šeimynėlė buvo išėjusi sutikti grįžtančios iš naktinės medžioklės mamos, o gal ir dieną saulutėje pasišildyti mėgino.

Kai prieš kelerius metus Opšrūtų–Paežerių link ruošė pagrindą keliui asfaltuoti, privežė keliasdešimt didžiulių sunkvežimių geltono Šilkalnio smėlio. Jį suuodusi per gerokai suvešėjusią velėną rudoji gudruolė, nepaisydama nuolatinio automobilių dundėjimo, greičiausiai plušėdama nakties priedangoje, pernai įsitaisė visai padorų ir sausą būstą.

Prabėgo vasara. Lapės namus aptikę paaugliai užkimšo urvą trilitriu alaus bambaliu. Rudeniop būsto lapės jau, matyt, nelankė – pėdų nebuvo. Tiesa, „kamštį“ mačiau sudraskytą ir išvilktą tolyn į bulvieną. Vadinasi – neužmiršo.

Nuostabiausia, kad šįmet sausio pabaigoje po pūgos vėl pamačiau šviežutėles pėdas į prakuistą angą. Ir suuosk tu man per tokį storą, pūgos suplaktą sniego sluoksnį savo būstą... Matyt, lapė jau galvojo apie kitos vados palikuonius.

Daug mačiau visokių panašių urvų. Antai Parausių evangelikų kapinėse buvo kadaise tikras lapynas: urvas prie urvo, pasitaikė matyti net išvilktų mirusiųjų kaulų. Dabar seniūnija tą vietą sutvarkė, kolonija dingo.

Bet kad po asfalto ar kokiu kitokiu keliu apsigyventų lapės, neteko girdėti nė regėti. Neiškentęs padariau nuotrauką. Gal, sakau, ji gali pretenduoti į Lietuvos gamtos rekordų knygą kaip unikalus išradingos gudruolės įsirengtas būstas?



Vytautas GRINIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas