„Santaka“ / Užsieniečiai paįvairina rajono gyvenimą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-04-11 06:45

Dalinkitės:  


Rima Kriščiūnienė teigė, kad rajone nuolat gyvena per 80 užsieniečių.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Užsieniečiai paįvairina rajono gyvenimą

Galimybė turėti dvigubą pilietybę

Nuo balandžio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Naujame įstatyme išlieka nuostata, kad vaikas, kurio bent vienas iš tėvų jo gimimo metu yra Lietuvos pilietis, LR pilietybę įgyja gimdamas ir nesvarbu, ar jis gimė Lietuvoje, ar už jos ribų. Naujiena yra tai, jog LR pilietybė bus įrašyta į gimimo faktą patvirtinantį dokumentą, registruojant gimimą.

Didžiąją dalį dvigubos pilietybės turėtojų sudarys vaikai, nes jei Lietuvos bei kitos valstybės pilietybę jie bus įgiję gimdami ir jiems nėra sukakę 21 metų, jie galės būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai. Be to, asmenys kuriems nesukakę 21 m., jeigu jie bus įvaikinti LR piliečių ar LR pilietį įvaikins kitos valstybės piliečiai iki jam sukaks 18 metų, taip pat galės turėti dvigubą pilietybę.

Asmenys, ištremti ar savo noru pasitraukę iš okupuotos Lietuvos iki 1990-03-11 ir įgiję kitos valstybės pilietybę, tačiau turėję LR pilietybę iki 1940-06-15, bei tokių asmenų palikuonys galės atkurti Lietuvos pilietybę, neprarasdami turimos kitos valstybės pilietybės.

Numatyti ir retesni dvigubos pilietybės atvejai: pilietybė suteikiama išimties tvarka turint pabėgėlio statusą ar sudarant santuoką su kitos valstybės piliečiu.

„Didelė dalis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo straipsnių pasikeitė iš esmės, todėl visa tai perprasti ir įsisavinti prireiks šiek tiek laiko“, – teigė Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio vyresnioji specialistė Rima Kriščiūnienė.



Rajone gyvena ir egzotiškų tautų atstovų

Šiuo metu Vilkaviškio rajone oficialiai registruoti 86 užsienio piliečiai. Iš jų 57 turi leidimus gyventi nuolat, 18 – laikinai. Dar 11 kitataučių mūsų rajone gyvena turėdami ES šalių piliečių pasus. Didžiausią dalį Vilkaviškio rajono užsieniečių sudaro atvykėliai iš kaimyninių Rusijos bei Baltarusijos valstybių ir asmenys be pilietybės. Pas mus gyvena ir keletas gana egzotiškų tautų atstovų iš Egipto, Indijos, Irako, Irano, Libano, Pakistano, Izraelio, taip pat iš Gruzijos ir JAV.

„Daugiausiai užsieniečių atvyksta sudarę santuoką su mūsų rajono gyventojais. Vieni įsikuria ir gyvena čia, kiti grįžta atgal į tėvynę, bet leidimą gyventi mūsų šalyje išsaugo“, – tvirtino R. Kriščiūnienė. Iš čia gyvenančių lengviausiai įsikurti tiems, kurie moka arba yra pramokę lietuviškai. Dauguma jų dirba prekybos centruose, įvairiose įmonėse.



Nepatinka „popierizmas“

Dauguma atvykusių kitų šalių piliečių, norėdami legaliai gyventi mūsų valstybėje, nesupranta, kodėl į Migracijos poskyrį jiems reikia pristatyti tiek daug dokumentų.

„Daugelis atvykėlių kaip vieną iš neigiamų mūsų šalies aspektų įvardija didžiulį „popierizmą“, kurį turi įveikti, norėdami gauti leidimą čia gyventi. Ypač nepatenkinti būna tie, kurie siekia laikino leidimo, nes jį atnaujinti reikia kiekvienais metais. Tuo tarpu turintieji nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje dokumentą pasikeisti privalo kartą per penkerius metus“, – pasakojo pašnekovė.

Nepaisant visų neigiamų niuansų, didelė dalis užsieniečių, įveikę visus „popierizmus“, džiaugiasi galimybe gyventi mūsų valstybėje. „Labiausiai visus žavi, kad Lietuva yra ES ir Šengeno erdvės narė. Dėl šios priežasties turėdami leidimą gyventi mūsų šalyje ne ES šalių piliečiai nevaržomai gali keliauti po Šengeno erdvę“, – tvirtino R. Kriščiūnienė. Pasak jos, kai kurie kitataučiai piktnaudžiauja šia galimybe: gavę leidimą gyventi mūsų šalyje, jie tuoj pat patraukia į geriau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, ten įsidarbina, o į Lietuvą grįžta tik tada, kai reikia atnaujinti leidimą gyventi mūsų šalyje.

„Teisiškai, turėdamas leidimą gyventi Lietuvoje, žmogus per pusę metų gali ne daugiau kaip 90 parų išbūti kitose Šengeno valstybėse, tačiau dalis išvykusiųjų negrįžta daug ilgiau. Taip yra todėl, kad laisvai keliaujant per sienas sunku susekti, kiek laiko žmogus praleido Lietuvoje, o kiek – užsienyje“, – tikino pašnekovė.



Rūpestingiausi – romų tautybės piliečiai

Norėdami legaliai gyventi mūsų šalyje, dauguma užsienio piliečių sąžiningai pildo visus reikalavimus. „Atvykę į Lietuvą jie sužino, kad privalo laikytis vietinių įstatymų, todėl daugelis taip ir daro. Nors, aišku, pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus elgiasi neatsakingai, nesilaiko įstatymo nuostatų. Jeigu asmuo yra suinteresuotas, mes visuomet padedame, darome viską, kad jam reikėtų kuo mažiau vargti“, – tikino Migracijos poskyrio vyresnioji specialistė.

Anot jos, viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra ta, kad mūsų rajone vis dar yra piliečių, kurie gyvena neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Kaip pavyzdį specialistė pateikė visai neseniai Vilkaviškio r. apylinkės teisme nagrinėtą atvejį, kai užsienio pilietis daugiau nei 30 metų gyveno mūsų šalyje, turėdamas tik gimimo liudijimą. Dabar, norėdamas gauti dokumentą, leidžiantį jam legaliai gyventi Lietuvoje, jis teismo keliu privalės įrodyti faktą, jog pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą gyveno mūsų šalyje iki 1993 m. liepos 1 d. O tai padaryti, pasak R. Kriščiūnienės, nebus lengva.

Vieni iš pareigingiausių yra romų tautybės atstovai. „Dauguma jų pristato visus reikiamus dokumentus, kartais net nežinia iš kur atkapstytus. Būna taip, jog neturėdami leidimo išvykti iš mūsų šalies jie privalo pristatyti vieną ar kitą pažymą, likusią tėvynėje. Tuomet tautiečiai vieni kitiems padeda, vieni už kitus vyksta į užsienį ir ten ieško reikiamų dokumentų“, – sakė R. Kriščiūnienė.



Būta kuriozų

Per 20 darbo metų R. Kriščiūnienė teigia mačiusi įvairių situacijų. Vieni prisiminimai kelia šypseną, kiti – nelabai.

„Prisimenu, kai mūsų rajono ribose buvo sulaikyti 75 nelegaliai sieną kirtę piliečiai iš Indijos, Pakistano bei Šri Lankos. Dauguma jų neturėjo jokių dokumentų. Siekėme iš jų išgauti kokią nors informaciją, tačiau tai padaryti buvo praktiškai neįmanoma, nes nė vienas sulaikytasis nemokėjo mums įprastų užsienio kalbų. Nei mes jų, nei jie mūsų visiškai nesupratome. Norint „nelegalus“ surikiuoti, teko jiems ant rankų surašyti numerius ir pagal tai kiekvieną kviestis į pokalbį“, – linksmą nutikimą pasakojo R. Kriščiūnienė. Ji prisiminė, kad nežinodami, kas jų laukia, sulaikytieji elgėsi labai teatrališkai: dažnai alpdavo, vaidindavo negalintys pajudėti. „Teko net greitąją medicinos pagalbą jiems kviesti“, – šyptelėjo pašnekovė.



Merginos mėgsta užsieniečius

Pasak specialistės, užsienio gyventojai paįvairina mūsų rajono gyvenimą. Atvykėliai dažniausiai elgiasi kultūringai, su vietiniais nekonfliktuoja. Priešingai – užsieniečiai traukia mūsų rajono merginas, kurias žavi jų egzotiška išvaizda, mokėjimas bendrauti. Yra ne vienas atvejis, kai atvykęs kitatautis susirado merginą, ją vedė, susilaukė vaikų.

Tiesa, anot pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai santuoka tarp užsieniečių ir mūsų rajono atstovų pripažįstama negaliojančia. „Kažkodėl gruzinų tautybės asmenys linkę išsisukinėti nuo teisėtų reikalavimų, mėgina sudarinėti fiktyvias santuokas. Kilus įtarimams dėl sukčiavimo, sutuoktiniai atskirai atlieka įvairius testus, jų atsakymai lyginami, o galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. Paaiškėjus melagystei, leidimas gyventi naikinamas arba neišduodamas, o užsienio pilietis, pasibaigus legalaus buvimo Lietuvoje laikui, turi išvykti“, – pasakojo specialistė.

Dažniausiai įtarimai dėl fiktyvios santuokos kyla dėl pernelyg skirtingo sutuoktinių amžiaus, jų nemokėjimo susikalbėti ta pačia kalba, bendros buities nebuvimo ar deklaruotų skirtingų gyvenamųjų vietų.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas