|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-10-27 09:36
Birutė NENĖNIENĖ
K.Karuža gimė 1908-08-24 Škotijoje. 1912 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno prie Alvito, vėliau – Vokiškėlių kaime netoli Vilkaviškio. Kazys mokslus pradėjo Vilkaviškio gimnazijoje, tęsė Kauno komercijos mokykloje, suaugusiųjų švietimo institute. Bendradarbiavo ir dirbo žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijos administracijoje, tarnavo Pagėgių muitinėje, Tauragės geležinkelio stoties muitinėje, „Lietūkyje“, buvo „Maisto“ skerdyklos Šakiuose direktorius. 1944 m., artėjant sovietų armijai, su žmona Jadvyga ir dviem mažamečiais vaikais pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno Los Andžele. K.Karuža nuo 1933 metų pradėjo ir nepaliovė visą gyvenimą bendradarbiauti spaudoje. Parašė reportažų iš savo kelionių po Europą ir Pietų Ameriką, išleido keletą knygų. Atsiminimų knygose „Laikas ir įvykiai“ bei „Petras Karuža“ jis įtaigiai su meile papasakojo apie Vilkaviškio krašto žmones ir jauną mirusį savo brolį poetą Petrą Karužą, paskelbė jo poeziją. Nuo jaunystės Kazys Karuža aktyviai dalyvavo ateitininkų, šaulių organizacijų veikloje. Nuo 1973 metų su pertraukomis iki šių dienų vadovavo Juozo Daumanto šaulių kuopai Los Andžele, Atgimimo pradžioje pasirūpino šaulių veiklą atkurti Lietuvoje ir Vilkaviškyje, domėjosi ir rėmė brolio Petro vardu pavadintos kuopos šaulių darbus. Nuo 1986 metų Kazys Karuža keletą kartų lankėsi Lietuvoje ir Vilkaviškyje. Įvairioms bibliotekoms ir muziejams perdavė daug vertingos istorinės medžiagos, knygų, nuotraukų. Ypač daug vertybių perdavė Vilkaviškio krašto muziejui. 1997 metais Kaziui Karužai suteiktas Vilkaviškio rajono Garbės piliečio vardas, 2002 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, yra gavęs daugybę apdovanojimų už visuomeninę veiklą, yra Lietuvos Šaulių sąjungos garbės narys. Paskutinį kartą į Lietuvą Kazys Karuža buvo atvykęs minėti savo 90-ojo gimtadienio, kurį šventė Vilkaviškyje. Visą gyvenimą ilgėjosi tėvynės ir gyveno jos džiaugsmais ir rūpesčiais, domėjosi situacija, žmonių gyvenimu. Lietuvoje turėjo daugybę bičiulių, kurių nuolatos pasiilgdavo. Jam rūpėjo žinoti apie kiekvieną artimą bei jo šeimos narius. Žavėjo šio garbaus amžiaus žmogaus jaunatviška dvasia, stebino unikali atmintis, šviesus protas, darbštumas. Paskutinėmis gyvenimo savaitėmis, neturėdamas galimybių paskambinti į Lietuvą, per ligoninėje jį lankiusius žmones visiems jį pažinojusiems siuntė nuoširdžiausius linkėjimus. Jis išėjo. Mums pasiliko Jo priesakas saugoti Lietuvą ir save, nepamiršti idealų, dėl kurių savo gyvenimą aukojo iškiliausi mūsų krašto žmonės – J.Basanavičius, V.Kudirka ir daugelis kitų. Publikuota: 2005-10-27 09:36:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|