„Santaka“ / Šulinių vandenį turi išsitirti ne tik mamos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-04-08 06:19

Dalinkitės:  


Kad vanduo šulinyje būtų kokybiškas, į jį neturi patekti kritulių, o greta nesikaupti paviršinis vanduo.

Birutės NENĖNIENĖS nuotr.


Šulinių vandenį turi išsitirti ne tik mamos

Eglė KVIESULAITIENĖ

Jei šulinių vandenį naudojate maistui, medikai rekomenduoja būtinai jį išsitirti. Užterštas vanduo gali sukelti vėžį, o kūdikį – net pražudyti.



Užteršta pusė

Centralizuotai tiekiamo vandens kokybę kontroliuoja daugybė institucijų, tačiau net įstatymu reglamentuota, kad savo namų ūkyje naudojamo vandens sauga turi rūpintis patys žmonės. Todėl mikrobiologinių ir cheminių savo šulinio vandens tyrimų neatlikę piliečiai rizikuoja šeimos narių sveikata.

Šulinio vandenį rekomenduojama tirti bent kartą ar du per metus. Ypač tai aktualu šiuo metų laiku, nes pavasario polaidis ar vasaros liūtys vandenį gali užteršti tiek cheminiais, tiek ir mikrobiologiniais teršalais.

Tyrimų duomenimis, mūsų šalyje daugiau kaip 40 proc. šulinių užteršta nitratais, nitritais, amoniaku ir apie 50 proc. – žarninėmis lazdelėmis, fekaliniais streptokokais, koliforminėmis bakterijomis.



Kūdikiams pavojinga

Anot medikų, nitratų toksinis poveikis atsiranda žmogaus organizme jiems virstant į nitritus. Šie kraujo hemoglobiną paverčia į methemoglobiną, galintį sukelti mirtį dėl vidinio deguonies bado. Medikams dažnai tenka gelbėti nitratais apsinuodijusius kūdikius, o retesniais atvejais pasitaiko netgi mirčių. Pirmieji šio apsinuodijimo požymiai yra mėlynavimas, dėmėta oda, dusulys, traukuliai. Patys jautriausi tokiems apsinuodijimams – kūdikiai bei nėščiosios.

Pasak ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjos Kristinos Kubilienės, ypač susirūpinti turėtų mamos, maitinančios kūdikius mišinėliais. Prieš porą metų į ligoninę buvo patekęs nitratais per mišinėlius, ruoštus su šulinio vandeniu, apsinuodijęs kūdikis. Jį teko gabenti į Kauno klinikas. Pasitaikė ir lengvesnių apsinuodijimo atvejų, kai kūdikiams pakako vietinių medikų pagalbos. Naujagimiai nitratais apsinuodyti gali ne tik per maistą, bet ir juos maudant ar net skalbiant šulinio vandeniu vaiko drabužėlius. Todėl kiekviena šeima turi žinoti, ar vartojamas vanduo yra saugus.

Šeimoms, auginančioms kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, bei nėščioms moterims vandens tyrimai atliekami nemokamai. Norintieji nemokamai išsitirti šulinių vandenį turi pateikti gydytojo siuntimą.



Filtrai nepadeda

Tačiau šulinius išsitirti vertėtų visiems, mat vandenyje esantys nitratai ir nitritai didina vėžio riziką. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Teršalai nepašalinami nei virinant, nei naudojant buitinius vandens filtrus.

Vartojant mikrobiologiškai užterštą vandenį, į žmogaus organizmą patekę mikrobai ne visada sukelia ligą, bet galima ir sunkiai susirgti. Tam įtakos turi žmogaus amžius, bendra sveikatos būklė, higieninės gyvenimo sąlygos, taip pat į organizmą patenkančių teršalų tipas ir kiekis.

Mūsų rajono gyventojai savo šulinių vandens kokybę už tam tikrą mokestį gali išsitirti pristatę ne mažiau kaip 2 litrus šulinio vandens į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Vilkaviškio skyrių (P. Jašinsko g. 2A), Marijampolės skyrių (A. Valaičio g. 2 / J. Dailidės g. 5, Marijampolė) arba į kitų įstaigų licencijuotas laboratorijas. Mokesčio dydis priklauso nuo tyrimo apimties. Galima nustatyti geležies, azoto, nitritų, nitratų kiekį ir kitus parametrus.

Praėjusiais metais Marijampolės visuomenės sveikatos centrui ištirti buvo patiekti 123 šachtinių šulinių vandens mėginiai, 35 jų – iš mūsų rajono. Vienuolikoje nitratų buvo daugiau nei leidžiama norma, keturiuose mėginiuose amonio rasta daugiau nei nustatyta aukščiausia leistina riba, net 20-ies šulinių vandenyje nustatytas mikrobiologinis užteršimas.



Įrengti saugiai

Kad savas vanduo būtų kokybiškas, šuliniui reikalinga tinkama priežiūra. Į jį neturi patekti kritulių, o greta nesikaupti paviršinis vanduo. Šuliniui būtinas stogelis arba dangtis. Rentiniai turi būti pagaminti iš medžiagų, tinkamų liestis su geriamuoju vandeniu. Rentiniai ir tarpai tarp jų negali būti su plyšiais, pro kuriuos į šulinį patektų lietaus, polaidžio vandens ar ūkinių nuotekų.

Iš šulinio vandenį reikia semti tik šiam tikslui skirtu kibiru arba siurbti siurbliu. Vieną kartą per metus šulinį rekomenduojama išvalyti: išsemti dugne susikaupusį dumblą, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jo sandarumą. Šulinio viršus turi būti ne mažiau kaip 80 centimetrų virš žemės paviršiaus. Aplink šulinį užpilamas storas molio ir žvyro sluoksnis. Išvalytas šulinys dezinfekuojamas griežtai laikantis higienos reikalavimų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas