Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-27 09:19

---

Įvyko rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų ir rajono žemės ūkį aptarnaujančių organizacijų vadovų pasitarimas, kuriame apžvelgti bei įvertinti žemdirbių rudens darbų reikalai.

Žieminių sėjo daugiau, rapsų – mažiau

Pasitarimą vedęs Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Pilipavičius pasidžiaugė, kad ne tik darbštūs kaimo žmonės, bet ir palankus lauko darbams šiemetinis ruduo leido laiku sudoroti derlių, pasėti žiemkenčius, arti dirvas. Rajone nuimta 40417 ha javų, negalutiniais duomenimis vidutiniškai iš vieno hektaro prikulta 37 cnt grūdų. Rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės pasėjo 23140 ha žieminių javų – tai beveik 900 ha daugiau nei praeitą rudenį. Tik žieminių rapsų ūkininkai pasėjo mažiau – vos 240 hektarų. Priežastis ta, kad žieminių rapsų geriausiems sėjos terminams sutrukdė rugpjūčio pradžioje šalį užplūdusios liūtys. Kai pradžiūvo laukai, ūkininkai skubėjo doroti javus, ir žieminius rapsus nusprendė pakeisti vasariniais, tai ir jų sėją nukėlė pavasariui.

Sausas ruduo leidžia sparčiai doroti cukrinius runkelius. Juose susikaupė daug cukraus, dėl to fabrikams ilgiau užtrunka runkelius perdirbti. Atsitiko taip, jog cukrinių runkelių nuėmimo grafikas pradėjo irti ne dėl augintojų kaltės, o dėl fabrikų gamybinių pajėgumų perkrovimo. Marijampolės cukraus fabrikas jau ėmėsi pagal grafiką atvežtus cukrinius kaupti fabriko aikštelėse, tad runkelių nuėmimas nesulėtėjo.

Vilkaviškio rajono žemdirbiai daugiausiai cukrinių runkelių pristato Marijampolės cukraus fabrikui. Į Marijampolę runkelius veža 244, į Panevėžio cukraus fabriko Pilviškių priėmimo punktą 82 augintojai.



Reikia mėsinių galvijų

Šykštesnės žinios į Žemės ūkio skyrių suplaukia apie situaciją rajono gyvulininkystės srityje. Pasak A.Pilipavičiaus, rajone ir šalyje primelžtas pienas perdirbamas dar Lietuvos pieno pramonės įmonėse, o užauginti gyvuliai pasklinda po įvairias Europos Sąjungos (ES) skerdyklas. Žinios apie tai, kiek ir kokių gyvulių užaugino ir pardavė mūsų rajono ūkininkai kaupiasi Žemės ūkio ministerijai pavaldžiame Kaimo verslo plėtros ir informacijos centre.

Centro informacijoje teigiama, jog šiemet galvijų supirkimo kainos buvo stabilios ir šiuo metu vidutiniškai siekia 2,94 Lt už gyvo svorio kilogramą. Pastaruoju metu šiek tiek pakilo bulių supirkimo kaina, kuri dabar vidutiniškai siekia 3,73 Lt/kg, o veršelių 4,5 Lt/kg. Karvių ir telyčių mėsai supirkimo kainos sumažėjo ir dabar vidutiniškai yra atitinkamai 2,35 Lt ir 2,74 Lt už gyvo svorio kilogramą.



Kainą muša lenkiškos kiaulės

Sudėtingesnė situacija kiaulių supirkimo rinkoje. Supirkėjai už stambios kiaulės gyvo svorio kilogramą siūlo 3,5–3,6 lito, o už smulkesnį bekoniuką dar mažiau. Prognozės kiaulių supirkimo rinkoje ne per geriausios. Rinkos kainoms įtaką daro Lenkijos kiaulių augintojai. Lenkijos centrinės statistikos tarnybos duomenimis liepos 31 d. šalies žemdirbiai augino 18,1 mln. kiaulių ir palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu kiaulių banda išaugo 6,6 proc. Paršavedžių skaičius per tą laikotarpį padidėjo 9,3 proc. ir pasiekė 1,8 mln. galvų.

Rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Jonas Dubauskas teigė, kad ir mūsų rajono kai kurios skerdyklos per mėnesį iš Lenkijos įsiveža po kelis šimtus kiaulių. Esant laisvai ES rinkai tokia prekyba nedraudžiama. Veterinarijos tarnyba tik patikrina, kad gyvuliai būtų sveiki. O kiekvienas pirkėjas perka ten, kur prekė pigiausia.



Parama naujiems „belorusams“

Žemės ūkio skyriaus specialistas Michailas Počepovičius supažindino su Žemės ūkio ministrės K.Prunskienės įsakymu Nr.30-492, kuriuo ministrė patvirtino „Paramos ūkiams modernizuoti 2005 metais taisykles“. Taisyklėse parašyta, kad Kaimo rėmimo programos lėšos, kurios skirstomos pagal ministrės patvirtintas taisykles, naudojamos iš dalies atlyginti naujų traktorių ir naujų savaeigių ir prikabinamų javų kombainų įsigijimo išlaidas, padarytas nuo 2005-01-01 d. iki 2005-11-25 dienos. Šalyje šiais metais tam numatyta skirti 2,7 mln. litų. Bendra kompensacijos suma vienam paramos gavėjui pagal vieną paraišką už naują traktorių negali būti didesnė kaip 10 tūkst. litų.

Jauniems ūkininkams mokėjimo paraiškos pateikimo metu ne vyresniems kaip 40 metų – 15 tūkst. litų. Už naują javų kombainą paramos suma negali būti didesnė nei 30 tūkst. litų. Mokėjimo paraiška ir dokumentai, kurių reikalaujama pridėti prie jos, Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento teritoriniam skyriui turi būti pateiktos nuo 2005-11-02 d. iki 2005-12-02 dienos.

Kaip paaiškino M.Počepovičius, šiemet iki spalio 1 d. rajono ūkininkai ir bendrovės nusipirko 12 naujų ES šalyse pagamintų traktorių ir 21 „Belorus“ markės traktorių, pagamintų Baltarusijoje.

Vakarietiškas traktorius vidutiniškai kainavo 220 tūkst. litų, rytietiškas – 70 tūkst. litų. Kaip tvirtino M.Počepovičius, perkant ES šalių traktorius ūkininkai paramą dažniausiai gauna per ES struktūrinius fondus. Perkant rytietišką techniką parama ateis iš Kaimo rėmimo fondo, sudaromo iš nacionalinio biudžeto pinigų. Dėl išsamesnės informacijos apie paramą perkant rytietiškus traktorius ir kombainus galima kreiptis pas M.Počepovičių tel. (8 612) 56 812. Žemės ūkio specialistų pasitarime buvo aptarti ir kiti žemdirbiams svarbūs reikalai.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---