„Santaka“ / Mūsų kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-03-28 06:50

Dalinkitės:  


Šilti tėviškės prisiminimai Vincą Žebertavičių lydėjo visą gyvenimą.

Mūsų kraštiečiai

Mokytojas iš Gražiškių vaidino Amerikos lietuviams



Kovo pabaigoje sueina metai nuo iškilaus gražiškiečio mokytojo Vinco Žebertavičiaus mirties. Lietuvoje jis buvo žinomas kaip pedagogas, Gražiškių pradžios mokyklos vedėjas, tarp Amerikos lietuvių – kaip aktorius.



Mokiniams – jautrus ir dėmesingas

1943–1944 m. man teko mokytis Gražiškių mokyklos penktame skyriuje pas mokytoją V. Žebertavičių. Apie jį išliko geriausi prisiminimai.

Mokytojas įdomiai vesdavo pamokas, niekuomet mokinio nebardavo, jei šis neatliko namų darbų, nesuprato matematikos uždavinio ar diktante padarė klaidų. Pedagogas visuomet aiškindavosi priežastis, kodėl taip atsitiko.

Mums, mokiniams, būdavo gėda, jei namuose neišmokdavome užduotų pamokų. Todėl tinginių ir apsileidėlių klasėje nebuvo. Mokytojas surasdavo laiko pasikalbėti su mokiniais ir jie nuoširdžiai pasakodavo apie savo namų džiaugsmus ar nelaimes. Karo metais tų bėdų ir nelaimių šeimose buvo labai daug.

V. Žebertavičius stengėsi į mokinių širdis įdiegti meilę savo tėvynei ir jos žmonėms. Per istorijos pamokas jis pasakodavo apie garbingą Lietuvos praeitį, Žalgirio mūšį, apie lietuvių vargus ir kančias, kai šalis pateko po Rusijos dvigalvio erelio sparnu. Pedagogas tikėjo, kad daugelis jo mokinių sulauks atkurtos Lietuvos nepriklausomybės.

Be tiesioginio mokytojo ir mokyklos vedėjo darbo, V. Žebertavičius vadovavo mokinių chorui, dramos būreliui.

Kiekvienoms Kalėdoms ir Vasario 16-ajai jis su mokiniais paruošdavo programą Gražiškių gyventojams. Mokyklos vedėjo iniciatyva buvo įrengta krepšinio aikštelė, pastatyti tinklinio stulpai. Per kūno kultūros pamokas jis mokė žaisti šiuos žaidimus. Kiekvieną pavasarį buvo organizuojamos mokinių išvykos į Grybkalnį, kur vykdavo įvairios sportinės varžybos.



Buvo nuteistas sušaudyti

V. Žebertavičius gimė 1921 m. vasario 24 d. Gražiškiuose. Baigęs pradžios mokyklą toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Ją baigė, kai sovietų kariuomenė okupavo Lietuvą. 1940 m. Vincas buvo paskirtas į Graužinių pradžios mokyklą (Gražiškių vlsč.) netoli vokiečių okupuotos Lenkijos sienos.

Dirbdamas šioje mokykloje V. Žebertavičius buvo patekęs į NKVD rankas. Įsitraukęs į pogrindinę veiklą mokytojas pro Graužinius į Vokietiją palydėjo ne vieną nuo naujos tvarkos bėgusį lietuvį.

1941 m. birželio 20 d. karo tribunolas Vilkaviškyje už Tėvynės išdavimą mokytoją nuteisė mirties bausme – sušaudyti. Iš Vilkaviškio Vincą ir kitus areštuotuosius išvežė į Marijampolės kalėjimą, kur turėjo būti įvykdytas mirties nuosprendis. Vilties jo išvengti suteikė birželio 22 d. prasidėjęs karas.

Vokiečių lėktuvams ėmus bombarduoti Marijampolę, kalėjimo sargybiniai išsigandę pabėgo. Kaliniai išlaužė savo kamerų duris, nudaužė ir mirtininkų buveinės spyną – išvadavo V. Žebertavičių ir tris vokiečių žvalgybininkus. Išėjęs į laisvę Vincas patraukė į Gražiškius.

Trejus vokiečių okupacijos metus V. Žebertavičius mokytojavo ir ėjo mokyklos vedėjo pareigas. 1944 m., pavasarėjant, jis drauge su kitais vaikinais įstojo į generolo P. Plechavičiaus organizuojamą Lietuvos rinktinę. Generolui atsisakius karius išsiųsti už Lietuvos ribų, vokiečiai rinktinę išformavo. Mokytojui Vincui vėl pavyko išvengti suėmimo, o gal ir mirties, nes kai vokiečių gestapo daliniai užėmė Marijampolės kareivines, jis prieš parą jas jau buvo palikęs.

Parvykęs iš vokiečių išformuotos lietuvių rinktinės V. Žebertavičius vėl pradėjo mokyti 5–6 skyrių mokinius. Mes labai džiaugėmės, kad sugrįžo mūsų mokytojas.



Vaidino dramos mėgėjų kolektyvuose

1944 m. vasarą frontas priartėjo prie Gražiškių. Vokiečiai ruošėsi žiemoti ir jų statybiniai daliniai ėmė griauti Gražiškių miestelio bei apylinkės gyventojų namus, o jų medieną naudoti žeminių statybai. Apgriovė ir pradžios mokyklą. Gražiškiečiai pasitraukė tolyn nuo fronto linijos.

V. Žebertavičius su tėvais apsistojo Vištytyje. Tačiau spalio mėnesį sovietinės armijos daliniai pralaužė vokiečių frontą ir ėmė artėti prie Vištyčio. Mokytojas V. Žebertavičius išvyko į Vokietiją.

Ketverius metus jis praleido Hanau stovykloje. Iš čia važinėdamas į Frankfurtą prie Maino vienus metus studijavo universitete, filosofijos fakultete. 1949 m. emigravo į JAV. Iš pradžių gyveno Niujorke, o 1953 m. persikėlė į Detroitą, kur apie 30 metų dirbo „General Motors“ bendrovėje.

Gyvendamas Amerikoje mokytojas Vincas aktyviai įsitraukė į lietuvių dramos mėgėjų sambūrį. Niujorke jis vaidino Antano Škėmos ir Vitalio Žukausko, o Detroite – Zuzanos Arlauskaitės-Mikšienės ir Justino Pusdešrio dramos kolektyvuose, kūrė pagrindinius vaidmenis. Spektakliai buvo vaidinami įvairiose Amerikos vietovėse, kur gyveno didesnės lietuvių išeivijų bendruomenės.



Tėviškės neužmiršo

1983 m. V. Žebertavičius išėjo į pensiją ir persikėlė gyventi į Floridą.

2000 m. kovo mėnesį sulaukiau laiško, kuriame jis rašė: „Mano prisiminimai apie mokyklą, mokytojus, mokinius ir bendrai visus gražiškiečius labai mieli, malonūs, neužmirštami.“ 2009 m. jis pinigine auka prisidėjo prie Gražiškiuose statomo paminklo, skirto iš Gražiškių kilusiems žmonėms atminti.

2010 m. lyg nujausdamas artėjančią gyvenimo pabaigą V. Žebertavičius parašė: „Palinguoki, vėjau, diemedžio šakelę, / Kad ji sušlamėtų liūdesiu giliu. / Jau nebepažvelgsiu į gimtinės kelią, / Pasikelti amžiams aš jau negaliu.“ Mokytojas, aktorius V. Žebertavičius mirė 2010 m. kovo 29 d. Urna su jo palaikais buvo palaidota Floridoje, Sunny Hills miestelio Holy Calvary katalikų kapinėse, kuriose ilsisi daugelis išeivijos lietuvių.



Doc. Algirdas LUKOŠEVIČIUS

Biomedicinos mokslų daktaras






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas