„Santaka“ / Vietnamas vilkaviškiečius pribloškė gamtos grožiu ir mopedų gausa

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-03-25 07:50

Dalinkitės:  


Mekongo deltoje Sonata ir Robertas Deltuvai aplankė Vinh Trang pagodą, kurioje gyvena vienuoliai.

Vietnamas vilkaviškiečius pribloškė gamtos grožiu ir mopedų gausa

Eglė MIČIULIENĖ

Artėjant šiltajam metų periodui daugelis ima svarstyti, kur praleis atostogas.

Vilkaviškietė Sonata Deltuvienė su vyru Robertu šiemet jau buvo išvykę pailsėti į Vietnamą – tiesa, tuo metu Lietuvoje buvo gili žiema.



Išnaršė visą šalį

Nemažai šalių jau aplankę Deltuvai norėjo ne poilsinės, o pažintinės kelionės, kurios metu galėtų pamatyti kuo daugiau svetimo krašto. Pasirinkus egzotišką kelionę į Socialistinę Vietnamo Respubliką (toks visas šalies pavadinimas), jų lūkesčiai išsipildė su kaupu.

Vietnamas – labiausiai į rytus nutolusi Indokinijos pusiasalio valstybė. „Galima sakyti, jog išnaršėme visą Vietnamą. Buvome pačiame šiauriausiame jo taške nuklydę iki sienos su Kinija. Po šalį teko važinėti lengvaisiais automobiliais, skristi lėktuvais, važiuoti traukiniu, plaukti barža. Pamatėme tikrai labai daug“, – džiaugėsi Sonata.

Kelionių organizavimu Deltuvai liko labai patenkinti. Po svetimą šalį vilkaviškiečius lydėjo besikeičiantys gidai. Ypač įdomu tai, jog šeima, lydima gido, visur vyko tik dviese, be jokios grupės.

Tai, be abejo, buvo didelis privalumas: niekur nieko nereikėjo laukti, galėta ilgiau pabūti ten, kur labiau patiko.

Tiesa, kelionė buvo varginanti, nes iš šešiolikos dienų poilsiui buvo skirtos tik trys.



Sostinėje – šalta

Dviejų savaičių trukmės kelionėje Deltuvams teko pajusti visus metų laikus.

Pirmiausiai turistai nuskrido į sostinę Hanojų, esantį šiaurinėje Vietnamo dalyje. „Čia mus pasitiko tikras ruduo, buvo gana šalta. Kalnuose teko pirktis netgi pirštines ir kepures, nes tokio šaltuko visai nesitikėjome...“ – įspūdžius pasakojo Sonata.

Čia vilkaviškiečiai apvaikščiojo pirmąjį Vietnamo universitetą, šventyklas, pasigrožėjo unikaliu lėlių spektakliu, kuris rengiamas vandenyje, pamatė kitas miesto įžymybes.

„Vykdami į Vietnamą žinojome, jog tai – socialistinė šalis. Tačiau vis tiek nustebino daugybė vėliavų, įvairios komunistinės simbolikos, kurias mes jau primiršę“, – pasakojo S. Deltuvienė.

Nors ši šalis – socialistinė, jos gyventojai yra labai religingi. Keliauninkai aplankė daugybę budistų šventyklų, miestuose matė daug milžiniškų Budos statulų. Išpažįstančiųjų budizmą šioje šalyje yra didžioji dauguma (85 proc.), tačiau sakoma, jog Vietnamo budizmas skiriasi nuo šio tikėjimo kitose Azijos šalyse ir yra susimaišęs su kitomis religijomis.

Vilkaviškiečiai lankėsi ir vadinamojoje trijų tikėjimų bažnyčioje, kur kartu gali melstis ir budistai, ir katalikai, ir musulmonai.



Daugybė mopedų

Miestuose lietuvius pribloškė nenusakoma gausybė mopedų. Ypač daug jų buvo pietuose esančiame Saigone, kitaip vadinamame Ho Ši Minu. „Tiesiog mopedų upė“, – taip situaciją gatvėse apibūdino Sonata.

Mopedais Vietname važiuoja visi: jaunimas, vyrai, net moterys su sijonais ir aukštakulniais bateliais.

„Vakarais, kai susidarydavo šių transporto priemonių kamščiai, jos imdavo važiuoti ir šaligatviais... Pereiti gatvę turistams – tikras išbandymas. Svarbiausia, pradėjus eiti reikia nesiblaškyti ir traukti pirmyn, nes vairuotojai tave mato ir tiesiog aplenkia“, – sakė S. Deltuvienė

O vaizdų gali prisižiūrėti įvairiausių. Ko tik vietnamiečiai ant mopedų neveža: ant vieno mopedo telpa visa šeima, ant kito – ir paršiukas, ir medelis...



Prabanga ir skurdas

Miestų centruose, ypač sostinėje, yra daug prabangių namų. Gatvėse tarp mopedų laviruoja brangūs automobiliai, kurie tame sraute atrodo tarsi svetimkūniai.

Dauguma pastatų miestuose – siauri ir aukšti. Dėl nuolatinės drėgmės daugelis jų apsitraukę juodomis apnašomis.

Pirmuosiuose namų aukštuose vietnamiečiai įkūrę parduotuves, kavines, o gyventojai įsitaisę aukščiau. „Tame pirmame aukšte ir verda visas jų gyvenimas. Vakare eini gatve ir matai, kaip jie išsivirę ryžių valgo iš savo mažų indelių ir bendrauja... Ir šiaip daug gyvenimo vyksta gatvėje. Pavyzdžiui, matėme visą gatvę-kirpyklą. Gal dešimt kirpėjų, susivežę veidrodžius, kėdes, šukas, gatvėje kerpa klientus. Plaukai į šalis tik byra“, – juokėsi vilkaviškietė.

O štai kaime gyvenimas – labai skurdus. Kalnuose kaimiečiai daugiausiai augina ryžius. Žmonės gyvena nameliuose tiesiai ant aslos, kuria laužus ir gamina maistą, aplink sėdi murzini vaikai.



Nuostabi gamta

Vis dėlto labiausiai Vietname lietuvius pakerėjo gamtos grožis.

Akį traukia augalija, kalnai, išvagoti ryžių laukų pakopomis. Savo grožiu pribloškė Halongo įlanka, JUNESCO laikoma Vietnamo gamtos stebuklu.

Plaukiodami laiveliais turistai čia grožisi tūkstančiais salelių, grotomis, stalaktitų ir stalagmitų urvais, iš vandens iškilusiomis kalnų kepurėmis.

Tiesa, pasimaudyti žydrame įlankos vandenyje vilkaviškiečiams neteko – buvo per daug šalta.

Atvykus į pietinį Vietnamą buvo šilčiau, tačiau čia keliauninkus pasitiko lietus. Visur lydėjo drėgmė, vietomis gražų peizažą gaubė rūkas. Be to, nuolat teko tampytis skėčius – juos klientams dalijo net viešbučiuose.



Po mirties – gamtos prieglobstyje

Centrinis Vietnamas žymus tuo, kad ten yra imperatoriškoji sostinė Hue. Joje buvo įsikūrę visi šios šalies imperatoriai. Vilkaviškiečių šeimą nustebino ne tiek valdovų rūmai, kiek jų laidojimo vietos. „Savo pomirtiniam gyvenimui imperatoriai išsirinkdavo tokias nuostabias gamtos vietas, kad kaip tik ten reikėjo gyventi, o ne mirti. Kalnai, gamta, ramybė – eini ir jauti, jog ten gera. Aplankėme gal keturias tokias vietas – viena už kitą gražesnė ir ramesnė“, – pasakojo S. Deltuvienė.

Gamta graži ir Vietnamo pietuose. Žalios pakrantės, platūs ir švarūs smėlio paplūdimiai. Akivaizdu, jog ten suplaukia daug investicijų – aplink statoma daugybė prabangių viešbučių.



Mekongu – laiveliais

Saigone Sonata ir Robertas pajuto tikrą vasaros karštį. Čia buvo gausybė įvairiausių vaisių, kai kurių iš jų vilkaviškiečiai niekada nebuvo matę. Pavyzdžiui, pirmą kartą paragavo didžiulio geltono duonos vaisiaus, kurį praskėlus viduje randami maži minkšti „kepaliukai“. Jo skonis S. Deltuvienei priminė irisą, o kvepėjo vaisius vanile. Įdomios buvo iš išorės į didelę vyšnią panašios vadinamosios drakono akys, taip pat – drakono vaisiai.

Saigone keliauninkai dalyvavo įspūdingoje ekskursijoje Mekongo upe, kuri devyniais kanalais įteka į Pietų Kinijos jūrą, todėl vietnamiečių vadinama Devynių drakonų upe.

Mekongo delta dar vadinama Vietnamo aruodu, nes čia užauginti vaisiai ir ryžiai maitina beveik visą šalį.

Laiveliais plaukiodami Mekongu, turistai aplankė vietines saleles, apžiūrėjo didžiulį įspūdį palikusį gyvačių veislyną.



Miniatiūrinis pasaulis

Sonata juokėsi, jog Vietname jai viskas atrodė tarsi sumažinta. „Ten ne tik gyventojai maži ir smulkūs, bet mažučiai ir jų baldai, miniatiūriniai indai. Šiauriniame Vietname nemačiau nė vieno storo žmogaus! – stebėjosi pašnekovė. – O dar valgo viską su pagaliukais – tai kur ten persivalgysi. Vietnamiečiai labai vaišingi, bet, pavyzdžiui, šiaurėje mums niekur nedavė nei peilio, nei šakutės – viską teko valgyti pagaliukais. Iš pradžių tai erzino, bet vėliau pasidarė visai įdomu. Tik į ketvirtą dieną ėmė nusibosti ryžiai: be jų neapsieina nė vienas patiekalas, net ir desertai – iš ryžių...“

Visos kelionės metu vilkaviškiečiai negavo beveik jokios mėsos. Daugiausia patiekalų, be ryžių, buvo iš žuvies ir įvairiausių jūros gėrybių.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas