„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-03-25 07:48

Dalinkitės:  


Atodangos

Kuo japonai skiriasi nuo lietuvių?



Kiekvieną dieną spauda ir televizija pranešinėjo bauginančias žinias iš tolimosios Japonijos. Nepavydėtina dalia teko Tekančios saulės šaliai. Niokojantys žemės drebėjimai, viską savo kelyje šluojantis cunamis, pražūtingas atomo radiacijos pavojus iš apgadintos atominės elektrinės reaktorių...

Tūkstančiai žmonių aukų, šimtais milijardų vertinami materialiniai nuostoliai, atrodo, nepalaužė darbščios ir atkaklios tautos valios. Iš Japonijos sugrįžę mūsų tautiečiai pasakoja, kad nematė jokios panikos, jokio chaoso. Taip, žmonės verkė savo žuvusių artimųjų, savo sugriautų namų, bet nerodė jokio pykčio ir agresijos, kaip panašiose situacijose būdavo kitose valstybėse.

Japonų savitvarda, organizuotumas, pastangos padėti vieni kitiems stebina užsieniečius. Norint suprasti japonus, reikia nors šiek tiek žinoti apie jų tautos istoriją, kultūrą, šeimą, auklėjimą...

Negali likti abejingas, per televiziją matydamas cunamio bangos nešamus namus, automobilius... Vienoje laikraščio nuotraukoje matyti viduryje vandens stichijos nušluoto miesto, tarp nuolaužų, stovintys sveiki naujos statybos keturių aukštų namai, tik išdužusiais langais ir nuardyta apdaila. Pasirodo, jie atsparesni vandens jėgai nei tradicinės konstrukcijos pastatai.

Lengvų medinių konstrukcijų namai nuo amžių buvo statomi atsižvelgiant į nuolatinį žemės drebėjimo pavojų. Jos atsparesnės žemės virpesiams ir griūdamos kelia mažesnį pavojų namų gyventojams. Tačiau prieš vandens srautą neatsilaiko – namukai nušluojami tarsi šapeliai. Bet jie pastatyti iš pigių vietinių medžiagų ir greitai atstatomi. Kita kalba – pramonės įmonės, elektrinės...

Japonai nepanikuoja, o sutartinai griebiasi darbo. Jie pasitiki savo jėgomis. Šalies gyventojams įgimtas santūrumas ir atsakomybės jausmas puoselėjamas nuo pat mažens. Japonų moralė iš žmogaus reikalauja didelio atsidavimo, kad būtų sumokėtos dėkingumo ir garbės skolos tėvams, valstybei, draugams.

Paklauskime savęs, kam mes skolingi? Daugelis, be abejonės, pasakys: niekam. Pas mus žmogus užauga tarsi pats savaime – kaip koks grybas po lietaus. Jis tikrai nejaučia to „japoniško“ dėkingumo jausmo šeimai, valstybei. Juk mes – ne japonai. Nors ir norėtume gyventi kaip jie. Tik be žemės drebėjimų ir cunamių.

Dažnai užsieniečiai stebisi, kad nemato Japonijoje verkiančių vaikų. O ir ko jiems verkti? Jie šeimose lepinami, kol išleidžiami į darželį ir mokyklą. Tada jau prasideda tikras mažojo japono auklėjimas, jam užkraunama galybė pareigų. Pirmiausia – mokytis. Tvirtinama, kad japonai mokosi nuo mažumės iki žilos senatvės. Pastebimas įgimtas noras pirmauti: šeimoje, mokykloje, darbovietėje.

Svarbią vietą mažųjų japonų dienotvarkėje užima estetinis auklėjimas. Kadangi Japonijoje religijos vietą iš dalies užima grožio kultas, vaikai mokykloje mokomi pažinti ir vertinti grožį. Jau antraklasiai naudoja 36 spalvų dažus ir žino kiekvienos spalvos pavadinimą. Gražią dieną mokinukai vedami į gamtą piešti iš natūros, jiems aiškinama apie gamtos grožį. Paaugę jie visi su šeimomis eina stebėti ir nuoširdžiai pasigėrėti, kaip žydi sakuros. Japonai masiškai per naktį lipa į savo šventąjį kalną Fudzijamą, kad pamatytų nuo jo tekančią saulę. Juk saulė yra jų valstybės simbolis, pavaizduotas vėliavoje. Šeimomis jie eina gėrėtis ir didžiausia mėnulio pilnatimi. Pas mus neįsivaizduojama, kaip galima apmirus iš pasigėrėjimo žiūrėti į žydinčią vyšnią ar didelį mėnulį. „Žmogelis prie meno“, – sakoma apie tokius.

Japonijoje savaime suprantama, kad bute, garbingiausioje vietoje ant sienos, kabinami ne šventųjų paveikslai, o kaligrafiškai parašyti eiliuoti posakiai. Tapyti, kaligrafiškai rašyti, eiliuoti japonai mokomi iš mažens. Poezija ir dailė nėra išskirtinai tik profesionalų užsiėmimas, o masinis reiškinys.

Daugelį stebina japonų bendruomeniškumo jausmas, pomėgis keliauti būriais. „Surask žmonių grupę, kuriai galėtum priklausyti. Būk jai ištikimas ir ja pasikliauk. Vienas tu nerasi vietos gyvenime, pražūsi jo pinklėse“, – skelbia japonų išmintis. Jų moralė tarpusavio priklausomybės saitus laiko žmonių santykių pagrindu, o kertinis to akmuo – ištikimybė tėvams, globėjams, darbdaviui, valstybei. Besąlygiškas paklusnumas ir dėkingumas vyresniesiems juos sutelkia pagrindiniam tikslui. Tai padeda japonų tautai atlaikyti gamtos kataklizmus, atsigauti po karų...

Per televiziją matėme, kaip praėjusiais metais po žemės drebėjimo Čilėje ir Centrinės Amerikos valstybėse nukentėjusių miestų gatvėse siautė plėšikai, grobdami iš parduotuvių viską, ką tik pakeldavo.

Japonijoje – visai priešingas vaizdas. Žmonės parduotuvėse ramiai stovi eilėse, prekybos centrai net atpigino maisto prekes. Netgi garsioji Japonijos mafija – jakudza – ir ta šelpia nukentėjusiuosius maistu, rūbais ir visu kuo, ko pirmiausia žmonėms reikia.

Beviltiška lyginti japonus su lietuviais – viskas ne mūsų naudai. Deja, mes neturime – jau neturime! – to „japoniško“ vienybės jausmo, to jų pasiaukojimo ir atsakomybės. Todėl mums ir blogai.



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas