|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-10-21 18:57
Iš savo sodybos Albinas Selmistraitis gali tiesiai išplaukti į ežerą.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Šio žmogaus vaikystė ir mokykliniai metai prabėgo netoli Paežerių, Vizgirdų kaime, o dabar tėviškės krašte įsirėmęs viena koja. Užgyventi namai, dukra – profesionali dailinkė, mokytoja žmona – Vilkijoje. Jų sodybos aplinka ne kartą buvo pažymėta kaip gražiausiai tvarkoma, įvertinta prizais, nuotraukos spausdintos žurnaluose. Skaudžią gyvenimo pamoką Albinas Selmistraitis gavo atsidūręs Černobylyje. Žmonės į kovą su viską griaunančia atomo galia buvo pasiųsti plikomis rankomis. Iš to pragaro su palaužta sveikata sugrįžęs žmogus nusiteikė kurti ir skleisti gėrį. Įsigijęs buvusią kolūkio pirtį ne juokais pasižadėjo ir šį paežerės kampelį iš šabakštyno paversti grožio salele. Jau nuo kelio šviečia verandoje ir lauke dar šalnų nepakąstos gėlės. Pro trobos galą takeliu pasukęs kiemo link galvoji, jog atsidūrei miniatiūrinėje Venecijoje. Paprasčiausių griovių vagos išvalytos, vieną prižiūrimos pievos krantą su kitu jungia Albino sukalti tilteliai su nužievintų rastų atramomis. Į akį krenta skoningai sukomponuoti dekoratyviniai augalai ir medžio, akmens akcentai. Šeimininkas tiesiai nuo kiemo valtimi išsiiria pažvejoti ir paties iškepta žuvimi ar išvirta žuviene mielai pavaišina svečią. Albinui Selmistraičiui nesuprantamas kitų žmonių pasakymas, jog „nuobodu, neturiu ką veikti“. Darbo šis žmogus visada susiranda, o kai užsinori pailsėti, su savo Šapu (ištikimu kiemsargiu šuneliu) pasėdi pavėsinėje. Tik ne „dykomis rankomis“, o dažniausiai pasiima armoniką. Akordeonu groti Albinas išmoko septintoje ar aštuntoje klasėje. Pirmasis jo muzikinis kolektyvas buvo tuomet mokytojo Stasio Ankevičiaus vadovaujamas ansamblis. Teko groti įvairiuose kolektyvuose ir aplinkoje, konkursuose. Šiemet, Paežeriuose pristatant knygą apie mokytoją S.Ankevičių, mokinys pagrojo jo išmokytų kūrinių. Kai prieš kelerius metus A.Selmistraitis ėmėsi iniciatyvos naujai įsikūrusioje Paežerių kaimo bendruomenėje suburti kaimo kapelą, turėjo tikslą atgaivinti ir palaikyti gerbiamo mokytojo muzikavimo tradicijas. Jaunas privačiai pasimokęs groti klavišiniais instrumentais, dabar Albinas gali prakalbinti ir smuiką, ir mandoliną, gitarą ir kt. Savo namuose turi per dvidešimt įvairių instrumentų. Tačiau sakė, jog pobūviuose groti, nors bičiuliai ir prašo, nelabai linkęs, nemėgsta „ardytis“. Su Ringaudų ir Vilkijos (Kauno rajonas) kaimo kapelomis pasirodė televizijos kaimiškos muzikos programose. Pažįstami pakvietė armonika pagroti žurnalo „Sodo spalvos“ šventėje apdovanojant gražiausių respublikos sodybų šeimininkus. Užsimezgė naujos pažintys ir prieš mėnesį gavo kvietimą į jubiliejinę – penkerių metų sukakties – armonikierių šventę Gelgaudiškyje. Nespėjo išblėsti šilti įspūdžiai, kaip plačiai sklido per dvidešimties virkdomų armonikų garsai, o praeitą savaitę sulaukė naujo kvietimo. Su jaunystės dienų ir dabartiniu kaimynu Juozu Klimavičiumi bei jo žmona Giedre dalyvavo Ringauduose surengtoje derliaus šventėje. Nusivežė parodai kartu sukurtą rudens gėrybių kompoziciją, o Albinas vėl grojo savo armonika. Publikuota: 2005-10-21 18:57:26 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|