„Santaka“ / Gražaus jubiliejaus sulaukę vilkaviškiečiai nenuobodžiauja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-03-09 07:51

Dalinkitės:  


Gražaus amžiaus kartu sulaukę Elena ir Algirdas Vosyliai turi daug ką prisiminti.

Autorės nuotr.


Gražaus jubiliejaus sulaukę vilkaviškiečiai nenuobodžiauja

Birutė NENĖNIENĖ

Kovo 10 dieną Algirdas Vosylius, o balandžio 12-ąją Elena Vosylienė minės savo amžiaus 75-erių metų sukaktis. Užpraeitą vidurvasarį vilkaviškiečiai atšventė bendro šeimyninio gyvenimo 50-metį.



Laikas sau

Po keturių dešimtmečių sąžiningo darbo sutuoktiniai jau kuris laikas turi teisę gyventi taip, kaip nori. Nereikia taupyti, ieškoti laiko asmeniniams reikalams, nes laikrodis visas 24 valandas per parą tiksi jiems patiems. Vosyliai, susiradę kiekvienas sau malonius užsiėmimus, neužsikrėtė polinkiu virkauti apie greitai bėgančius metus, kraujospūdžius, širdies ritmo sutrikimus ar su bendraamžiais dalytis patirtimi, kurioje vaistinėje su nuolaidomis parduodami raminamieji lašai.

Jiems jauku ir gera net žiemą gyventi sodo namelyje. Juk vyresniosios dukros Živilės šeimos namai – greta, be to, dažnai užsuka dukra Eglė, anūkai.

Bet kai saulei akinančiai atsispindint nuo baltutėliu sniegu apklotos žemės susėdome pasikalbėti, Algirdas pajuokavo, kažin kiek ilgai žmona sodo namelyje užsibūsianti, nes žiemą jai čia pritrūksta užsiėmimų, vis išlekianti „organizuoti savo veiklų“.



Bitės davė ženklą

Vyras sakė esąs sėslesnis už žmoną. Mat prieš daugelį metų jį susiradusios... bitės įprasmina visą ankstesnį ir dabartinį laisvą laiką. Įdomu šiuos darbščius vabzdžius pažinti, prižiūrėti, su bitininkais pabendrauti.

Prieš nemažai metų, kai A. Vosylius dar buvo „Olimpijos“ spaustuvės direktorius, pro plačiai atvertas gamybinio skyriaus duris į patalpas įskrido bičių spiečiaus kamuolys, o po to pro langą išsirito į tuščią kaimyno avilį. Vyriškiui tai buvęs kaip ir ženklas kolektyviniame sode įsitaisyti avilių. Tik vėliau jis išsiaiškino, jog pomėgis atsirado ne tuščioje vietoje: Algirdo dėdė iš mamos pusės buvo patyręs bitininkas. Dabar, kai vyras kopinėja medų, Elenai tenka jį išsukti, išpilstyti.

„Iš pradžių, jei nors viena bitė įgeldavo, akys užtindavo, o dabar turime įgiję imunitetą, esame kaip paskiepyti“, – aiškino Vosyliai. Pasak jų, bičių geluonys kenkia tik alergiškiems žmonėms.



Močiutės „pareigose“

Dar dirbdama E. Vosylienė labai stengėsi padėti labai jaunai ištekėjusiai vyresniajai dukrai Živilei, prižiūrėjo anūkus Astą ir Algirdą. Dabar seneliai laimingi jau sulaukę proanūkės Deimantės.

Išėjusi į užtarnautą poilsį, moteris sąžiningai „ėjo močiutės pareigas“, jaunesniajai dukrai Eglei padėdama auginti dabar jau aštuoniolikmetį Dovydą ir keturiolikmetę Sandrą.

Tačiau anūkams ūgtelėjus Elena suprato, kad ne jos būdui vien namuose tvarkytis.



Kaip sielos atgaiva

Tuoj bus dešimt metų, kai E. Vosylienė vadovauja pagyvenusių žmonių klubui „Rudenėlis“. Bendraamžiai noriai renkasi į repeticijas, renginius, o savo vadovę vadina tik mažybiniu vardu – Elyte.

„Tas klubas pagyvenusio amžiaus žmonėms labai reikalingas, labai svarbi susibūrimo vieta ir forma, kurioje pasikraunama daug gerų emocijų“, – sakė pašnekovė.

Vyras ir dukros žino, kad mama yra toks žmogus, jog sodo namelyje ir darže greitai nudirbusi visus būtiniausius darbus veržiasi į miestą. Jei negautų pabendrauti su savo klubo narėmis, aptarti daugelį dalykų, jaustųsi kažko netenkanti.



Rašė tik vieną prašymą

Nors per gyvenimą A. Vosylius pakeitė keletą darboviečių, bet prašymą priimti į darbą yra rašęs tik vieną – patį pirmąjį kartą, kai šešiolikametis gavo darbo Vilkijos spaustuvėje. Po kariuomenės sugrįžo į tą pačią vietą, bet netrukus buvo perkeltas į Kudirkos Naumiesčio spaustuvę. Kai naikino šį rajoną, perkėlė į Jiezną, o panaikinus Jiezno spaustuvę – siuntė į Prienų spaustuvę.

Nuo 1971 iki 1992 metų A. Vosylius dirbo Vilkaviškio spaustuvės direktoriumi. Aukštojo mokslo nebaigęs, bet iš prigimties turįs organizacinių gebėjimų, imlus naujovėms, vyras Vilkaviškyje pradėjo dirbti kaip tik tada, kai buvo įdiegiama pažangi ofsetinė spauda, nauja spausdinimo technika.



Suartino pomėgiai

Kudirkos Naumiestyje susitikusius dvidešimt trejų metų jaunuolius Eleną ir Algirdą labai greitai suartino ne tik bendras darbas, bet ir saviveikla. Elenai kaip tik trūko poros šokių ratelyje, o Algirdas buvo šokėjas, 1955 metais dalyvavęs dainų šventėje. Abu kaip šokėjai ar dainininkai yra buvę kelių respublikinių dainų švenčių dalyviais.

„Su Algirdu susipažinau dirbdama tuometinio Kudirkos Naumiesčio rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas“ korektore, literatūrine darbuotoja. Algirdas nuo 1959 metų sausio mėnesio buvo paskirtas naujuoju spaustuvės vedėju. Vėliau keliavau paskui jį. Dirbau korespondente Prienų rajono laikraščio redakcijoje, informacijos rinktis važiuodavau vairuodama redakcijos motociklą“, – prisiminė jaunystės kelius Elena.

Su vyru persikėlusiai į Vilkaviškį jaunai veikliai moteriai buvo pasiūlytos rajono Kultūros skyriaus vedėjos pareigos. Krašto kultūriniam gyvenimui E. Vosylienė vadovavo visą dešimtmetį, vėliau dirbo rajono Vykdomajame komitete.



Kaip tvirta atrama

„Po pusmečio pažinties susituokėme“, – prisiminimais apie 1959 metus dalijosi pašnekovė.

Sunkiais pokario metais aštuonių vaikų šeimoje augęs Algirdas ir penkių vaikų šeimoje jauniausia buvusi Elena didele gyvenimo vertybe laiko šeimos stabilumą. Jaunystės siekis turėti butą ir nuolatinį darbą jaunai šeimai buvo labai svarbu. „Tada likimo negalėjai pasirinkti. Kaip gyvenimo srovė nešė, taip ir plaukei, kur nukreipė, ten ir dirbai, stengeisi išmokti. Mes branginome savo darbo vietą, kad susikurtume geresnį gyvenimą sau ir galėtume padėti dukroms“, – apie savo praeitį kalbėjo Vosyliai.

Dukros Živilė ir Eglė sakė, jog savo tėvams visada bus dėkingos už tai, kad jų pavyzdys ir patarimai stiprino sunkiausiais momentais, padėjo išlaikyti pusiausvyrą ir susikurti tvirtus pagrindus.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas