„Santaka“ / Kūrenimo sezonas vis kelia rūpesčių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-03-02 06:56

Dalinkitės:  


Žiemą privačių namų rajonuose dėl kaminų išmetamų kietųjų dalelių itin padidėja oro užterštumas.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kūrenimo sezonas vis kelia rūpesčių

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors šildymo sezonas jau gerokai persirito antron pusėn, rajono gyventojams kūrenimo problemos vis dar neleidžia ramiai gyventi. Jie teikia pasiūlymus dėl tikslesnės šilumos apskaitos, nerimauja dėl kainų bei teršiamos aplinkos.



Kyla klausimų

Į redakciją laišką atsiuntusi vilkaviškietė nerimavo dėl neteisingos daugiabučių šildymo apskaitos. „Kiekviename name yra apskaitos centras, kuris rodo, kiek namas sunaudojo šilumos, ir kaina skaičiuojama pagal butų plotą, – laiške rašo savo vardo viešai nenorėjusi skelbti skaitytoja. – Daugelis butų savininkų prisidėję kur kas daugiau radiatorių, nei priklauso. Kai kur net visa siena jais nukabinta arba šildymas išvedžiotas po grindimis. Išderinta ne tik šildymo sistema, bet ir šilumos kiekis kiekvienam butui tenka nevienodas. Kai kuriuose to paties namo butuose temperatūra siekia tik 15–16 laipsnių, o kai kur yra 22–26 laipsniai. Vadinasi, mokame ne tik už save, bet ir už kaimynų sunaudojamą šilumą. Bendrijoje apie tai tyliai pakalbame, bet niekas nieko nedaro. Manau, jog ne apie būstų renovaciją pirmiausia reikėtų kalbėti, o apie teisingą apskaitą, kad kiekvienas mokėtų už tiek, kiek sunaudojo.“

Kitas skaitytojas paskambinęs į redakciją stebėjosi, jog šaltesnį mėnesį, kai šiluminės energijos buvo išnaudota daugiau, megavatvalandės kaina buvo mažesnė, o atšilus orui šiluma pabrango. Vilkaviškiečiui kilo įtarimų, kad šilumos tiekėjai taip „kompensuoja“ pelną.



Sprendžia patys

Apie tai paklaustas UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis patikino, jog šilumos kainas reguliuoja ne oras, o kuro kainos. Kadangi pagal pernai priimtą įstatymą tiekėjai šilumos kainą privalo perskaičiuoti kas mėnesį, pasaulio rinkoje brangstant dujoms šiek tiek pakilo ir megavatvalandės kaina.

G. Tamulis pripažino, kad šilumos apskaitos problema, kurią laiške iškėlė skaitytoja, egzistuoja kone kiekviename daugiabutyje. Mat, ko gero, kiekviename jų yra „gudresnių“ kaimynų, kurie gyvena šilčiau kitų sąskaita.

Tačiau yra ir tokių namų bendrijų, kurios pabandė šią problemą išspręsti. Vieno namo pirmininkė su šia problema kovoja jau keleri metai, įvairias respublikines institucijas pasiekė aibė jos skundų, kaimynai susipriešino, prasidėjo konfliktai.

Kito namo bendrija jau prieš daugiau nei dešimtmetį priėmė sprendimą už šilumą mokėti ne lygiavos principu, o pagal radiatorių skaičių. Tuomet kilo taip pat daug triukšmo, kai vienas namo gyventojas gavo 1400 litų sąskaitą. Paaiškėjo, kad jo bute radiatorių buvo net 3,5 karto daugiau.



Trūksta sąmoningumo

– Sprendžiant šią problemą būtinas geranoriškumas ir žmonių supratimas, sąžiningumas kitų atžvilgiu, – aiškino G. Tamulis. – Visi daugiabučio gyventojai turi suprasti, kad gyvena po vienu stogu, todėl yra neatsiejamai susiję ir privalo būti tarsi šeima. Deja, iki tokio sąmoningumo mums dar labai toli. Nei kaimynai, nei šilumos tiekėjai prievarta nukabinti radiatorių nuosavame bute neturi teisės.

„Vilkaviškio šilumos“ vadovas prisiminė dar vieną atvejį, kai į jo kabinetą įsiveržęs vilkaviškietis verslininkas ėmė plūstis, kad tiekėjai iš jo tyčiojasi. Mat bute temperatūra siekia 28 laipsnius, ir jis privaląs šilumą, už kurią moka didelius pinigus, leisti pro langą. Verslininkas tikino, kad name netvarkinga šildymo sistema, nes kiti kaimynai šąla. Nors vilkaviškietis nė neketino į savo namus įsileisti šilumos specialistų, šiems pavyko įsigauti ir įsitikinti, jog bute įrengtos šildomos grindys ir dar prikabinta radiatorių. Tačiau tai liko šio žmogaus sąžinei.



Duoda naudos

Tiesa, būna ir atvirkštinių atvejų, kai į buto apšiltinimą daug investavęs kaimynas pasiekia norimą rezultatą ir gyvena šiltai, o aplinkiniai piktinasi, kad jų butuose šalta.

– Tai, kad investicijos į sandarius langus, duris, grindis ir kt. pasiteisina, akivaizdu, – tvirtino G. Tamulis. – Žmonėms pradėjus šiltinti savo butus, šilumos sunaudojimo kiekis pastebimai sumažėjo. Prieš porą dešimtmečių šilumos daugiabučiai sunaudodavo dvigubai daugiau.

Idealiausia išeitis, padėsianti kiekvienam mokėti tik už savo sunaudojamą šilumą, yra šilumos sistemos renovacija. Tuomet kiekvienas gyventojas galėtų reguliuotis šilumos kiekį specialiais radiatorių davikliais, o skaitiklis kiekviename bute fiksuotų sunaudojamos šilumos kiekį. Tačiau kol kas žmonės neskuba investuoti į daugiabučių renovaciją ir tokių namų yra tik vienas kitas.



Teršia kaminai

Tačiau vilkaviškiečiai nepatenkinti ne tik centralizuotos šilumos tiekėjais. Į Visuomenės sveikatos centro specialistus dažnai kreipiasi žmonės nerimaudami, kad kūrenimo sezono metu, išėję pasivaikščioti į lauką, ypač – privačių gyvenamųjų namų rajonuose, jaučia tvyrantį smogą. Tokius pojūčius sukelia į orą patenkančios kietosios dalelės. Vilkaviškyje oro tyrimų šį sezoną atlikta nebuvo, tačiau Marijampolės oras tirtas lapkričio–gruodžio mėnesiais. Vidutinė azoto dioksido koncentracija žiemą šiame mieste buvo 28,4 mikrogramų kubiniame metre. Leidžiama riba – iki 40 mikrogramų kub. m.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad žiemą oro taršą lemia individualūs namai, kūrenami kietuoju kuru ar įvairiomis atliekomis, kurios degdamos išskiria pavojingus teršalus. Ramūs, be vėjo orai itin nepalankūs gyventojų sveikatai. Gali padidėti užterštumas, nes teršalų išsisklaidymo sąlygos blogos. Kūrenant kietuoju kuru, šie patenka į orą ir jame kaupiasi. Kietosios dalelės gali būti ypač kenksmingos nėščiosioms, vaikams bei žmonėms, sergantiems kvėpavimo sistemos ligomis.



Kenkia sveikatai

Padidėjus oro taršai, medikai pataria žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, geriau pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengti juos respiratoriumi. Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides patartina uždengti drėgnu audiniu. Nerekomenduojama gatvėse bėgioti, važinėtis dviračiais, vaikščioti su kūdikiais vežimėliuose ten, kur didžiausia oro tarša.

O nerūšiuotas buitines atliekas deginantieji namų krosnyse turėtų įsidėmėti, jog kenkia ne tik savo, bet ir kaimynų sveikatai. Žmonės turėtų žinoti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Kadangi privačių namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Dalis teršalų pasilieka ir namo viduje. Todėl susikaupusios kenksmingos medžiagos gali ilgą laiką daryti neigiamą poveikį sveikatai ir kelti riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas