„Santaka“ / Veislinių telyčių supirkimo kaina kyla, bet parduoti nėra ką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-02-21 07:27

Dalinkitės:  


Ūkininkė Vaida Džermeikienė rodė telyčias, kurios yra atskirtos nuo karvių ir auginamos atskirai. Kai kurios jų pasiliks šiame ūkyje, o dalis bus parduota.

Autorės nuotr.


Veislinių telyčių supirkimo kaina kyla, bet parduoti nėra ką

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pastaruoju metu pastebimai pakilo veislinių telyčių kaina. Kai kurie jas auginę ir pardavę rajono ūkininkai sako gavę už juodmarges iš kontroliuojamų bandų beveik po 5 tūkst. litų. Tačiau supirkėjai linguoja galvomis: nors paklausa – didžiulė, tačiau pirkti rajone jau nėra ką. Mat daugelis ūkininkų mieliau parduodavo paaugintus veršelius, nes telyčių kaina dar neseniai buvo išties maža.

Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas, valstybinis veislininkystės inspektorius Antanas Šimanauskas, dirbantis Vilkaviškio, Šakių ir Kazlų Rūdos regione, sakė, kad žmonės tikrai buvo nusivylę veislinių telyčių kainomis. Įdėtas darbas ir išlaidos tiesiog neatsipirkdavo, tad pas supirkėjus iškeliaudavo tik kiek paauginti veršeliai. Tačiau neseniai pakilus kainoms ūkininkams atsirado galimybė už savo veislines telyčias uždirbti trigubai daugiau nei parduodant mažus veršelius.

Ūkininkai Linas ir Vaida Džermeikai karves augina jau 15 metų. Pradėjo jauna šeima nuo vienos įsigytos telyčaitės. Didžiausias investicijas Džermeikai skyrė fermoms, ūkiniams pastatams. Atėję ūkininkauti į Bardauskų pašonėje esančius laukus, čia ir kūrėsi, pasistatė nediduką jaukų namelį, kuriame puikiai išsitenka visa darni šeima – tėvai ir dvi dukros. Ūkininkai pamažu plėtė savo bandą, modernizavo ūkį ir nesivaikė prabangos statydami didžiulius namus ar pirkdami brangius automobilius.

Praeitais metais jų bandoje buvo 66 karvės, iš kurių vidutiniškai primelžta 6300 kilogramų 5 proc. riebumo ir 3,41 baltymingumo pieno. Jau 10 metų Džermeikai naudojasi gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugomis.

Neseniai ūkininkai už gerą kainą pardavė keletą savo veislinių telyčių. Norint gauti nemažus pinigus, labai svarbu, kad gyvulys būtų iš kontroliuojamos bandos, kliniškai sveikas, tipingas juodmargių galvijų veislėms. Ruošiamos parduoti telyčios turėtų veršiuotis ne vėliau nei 30 mėn. amžiaus, būti 3–7 mėn. veršingumo, sėklintos aukštos veislinės vertės pieninių veislių bulių sėkla. Jų motinų vidutinis produktyvumas turėtų būti ne mažesnis kaip 6000 kg.

– Žmonės vis dar nesupranta produktyvumo kontrolės naudos, – sakė V. Džermeikienė. – Gavę atsakymus, dažniausiai jie pasižiūri baltymų, somatinių ląstelių tyrimo rezultatus – ir jiems to užtenka. Tačiau ten juk surašyta daugybė informacijos apie kiekvieną karvę atskirai. Iš tyrimų galima sužinoti, kaip sureguliuoti jos mitybą, ko jai trūksta, ko per daug. Nežinau, ar žmonės patys nesidomi, ar tiesiog trūksta atitinkamų tarnybų švietimo šioje srityje. Jei nesinaudojama duomenimis, tai tas darbas netenka prasmės. Kontrolė vien dėl kontrolės niekam nereikalinga. Be to, kontrolasistentas ir suženklina gyvulius, ir atlieka dar kitokių paslaugų, už kurias kitos tarnybos ima pinigus.

Pasak ūkininkės, kai kurie pieno gamintojai turi problemų dėl somatinių ląstelių piene, nes visiškai nereaguoja į gautus tyrimų duomenis. Vadinasi, žmonės turėtų išmokti skaityti gautą informaciją ir suprasti, dėl ko kontroliuoja savo galvijų bandą.

– Buvo laikas, kai prieš keletą metų niekas net nepirko telyčių, – sakė V. Džermeikienė. – Tada išbrokavome ir iki maksimumo padidinome bandą bei pardavinėjome veršelius, nes nevertėjo jų auginti. Kai už veislines telyčias siūlė 1800 litų, o auginimo savikaina buvo apie pustrečio tūkstančio, tai neatsirado auginančiųjų pardavimui. O dabar – tik duok, ir pinigai geri, tačiau nėra ką parduoti. Prieauglis jau iškeliavo, o užauginti reikia laiko.

Džermeikai savo karves holšteinizuoja. Nors jų laktacijų skaičius mažesnis už Lietuvos juodmargių, tačiau tinkamai prižiūrimos jos išlaiko 3–4 laktacijas.

Pasak A. Šimanausko, holšteinizuotų juodmargių silpniausia vieta yra kojos. Joms netinka ilgi pasivaikščiojimai iki ganyklų, akmenuoti takai – tai pralaužia padą ir skaldo kanopas.

V. ir L. Džermeikų fermose, gyvulių stovėjimo vietose, sukloti specialūs kilimai, o ganyklos – čia pat. Be to, šeimininkai stengiasi iš jų išrinkti net pavienius akmenis.

Pieną ūkininkai pristato kooperatyvui „Pienas LT“ ir yra labai patenkinti. Pasak Vaidos, tai pirmi supirkėjai, kurių pateikti duomenys apie pieno riebumą ir baltymus sutampa su gyvulių produktyvumo kontrolės duomenimis. Anksčiau, parduodami pieną įvairiems supirkėjams, ūkininkai gaudavo nurodytus kur kas mažesnius baltymingumo ir riebumo duomenis. Pasak specialistų, taip darydami supirkėjai sau į kišenę įsideda gana nemažus pinigus.

Džermeikai patys yra kooperatyvo „Pienas LT“ nariai ir kviečia prisijungti kitus, mat šiuo metu organizacija ieško naujų narių. Ji ruošiasi centralizuotai organizuoti degalų, trąšų, pašarų pirkimą, taip pat – supirkti galvijų prieauglį, tada kooperatyvo nariai patirtų mažiau išlaidų ir uždirbtų daugiau pelno. Supirktas prieauglis kol kas dideliais kiekiais būtų išvežamas į užsienį, nes Lietuvoje kainos, pasak ūkininkų, tiesiog juokingos. Ir kol jos nepakils, veislinių telyčių šalyje niekas neparduos.

– Aš jokiu būdu neagituoju ūkininkų parduoti gyvulius užsieniečiams, – sakė A. Šimanauskas, – tačiau visiškai juos suprantu. Tiesiog noriu, kad mūsiškiai augintų veislines telyčias, gausintų ir kontroliuotų bandas, nes pieno ir mėsos ūkiai tikrai turi perspektyvą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas