Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Parduoda naudotą šaldytuvą „Whirpool“ (100 Eur), 3 stalčių šaldiklį „Dea“ (50 Eur). Tel. 8 614 43 227.
Galioja iki: 2019-12-16 14:22:48 Pigiai parduoda 2 kambarių butą su patogumais Pajevonyje. Tel. 8 655 14 017.
Galioja iki: 2019-12-21 09:58:53 Parduoda 95 a sklypą Gižų-Daržininkų k., Marijampolės g. 46, Gižų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 646 08 542.
Galioja iki: 2019-12-22 13:11:27 Parduoda sodybą Alvite (25 a sklypas, tvarkingas namas, pakeistas stogas, nauja elektros instaliacija ir santechnika, visi inžineriniai tinklai, šalia yra darželis, mokykla). Tel. 8 663 67 001.
Galioja iki: 2019-12-22 14:33:20 Parduoda žąsis (gyvas ir skerdieną). Tel. 8 652 39 190.
Galioja iki: 2019-12-23 14:40:53 Parduoda muskusines antis (gyvas arba skerdieną). Tel. 8 652 42 718.
Galioja iki: 2019-12-25 10:53:45 Parduoda gros būklės pianiną. Tel. 8 676 47 403.
Galioja iki: 2019-12-25 10:55:14 Parduoda ekologiškai užaugintas žąsis ir jų skerdieną. Tel. 8 656 40 556.
Galioja iki: 2019-12-25 10:56:32
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2005-10-19 19:20
Krentančiais lapais nukloti kapai rudenį kaip niekada žadina mintis apie du pasaulius – gyvųjų ir mirusiųjų. Autorės nuotr. Keisti įsisenėjusius papročius ir supratimą nėra lengva
Birutė NENĖNIENĖ
Nors kiekvienam aišku, kad gyvenimas žemėje anksčiau ar vėliau baigsis mirtimi,
tačiau šia tema vengiama kalbėtis, mintis apie ją dažnai genama į šalį. Gal kiek ilgėliau
susimąstoma per laidotuves ar atėjus mirusiųjų pagerbimo dienai.
|
Nepaisant to, žmonės miršta kasdien. Netektis, ypač netikėta, artimuosius sugniuždo,
užplūdus jausmams baiminamasi sulaužyti vietos – kaimo, miestelio, giminės – nusistovėjusias tradicijas.
Nemažai kalbama apie tai, jog pribrendęs laikas laidotuvėse, pagerbiant mirusius kai
ką keisti, visų pirma – mąstyseną. Tačiau kad tai virstų gyvenimo norma, turi praeiti
nemažai laiko.
Nori šarvoti po Katedra
Skirtingose rajono vietovėse pastaraisiais metais naujai įrengiama salių, kurios naudojamos ir mirusiems pašarvoti. Jau beveik visuotinai pripažinta, jog šarvoti visuomeninėse patalpose yra patogiau nei namuose.
Labai paklausios pasidarė šįmet po Katedra pradėjusios veikti dvi šarvojimo salės (50
ir 120 kv. m ploto).
Vilkaviškio dekanas, prelatas Vytautas Gustaitis paaiškino, jog šios patalpos yra
įrengtos specialiai laidotuvių reikmėms parapijos lėšomis, kad nebūtų įsipareigojimų
konkretiems rėmėjams ar dalininkams. Todėl šiose salėse gali būti šarvojamas kiekvienas
pakrikštytas mirusysis, jei jis viešai nepasisakė prieš Bažnyčią. Dėl patalpų nuomos
susitaria su dekanu mirusiojo artimieji. Jokių protekcijų ar paslaugų teikėjų tarpininkavimų čia negali būti. Sale naudojasi tas, kuris anksčiau užsiprašė.
Dekanas nesidomi, kuri firma velionį atveža ar suteikia kitas paslaugas. Mat parapija
nesudarė ir neketina sudaryti sutarties dėl naudojimosi šarvojimo salėmis nė su viena
laidojimo paslaugų teikimo įmone.
Tačiau vienas laidotuvių paslaugų teikėjas („Netektis“) kai kuriuose leidiniuose reklamuojasi, jog šarvoja po Katedra, Katedroje. Prelatas Vytautas Gustaitis sakė, jog tai –
klaidinanti informacija, nes su šia įmone nėra jokio išskirtinio susitarimo. Po Katedra
veikiančių dviejų salių dabar pakanka. Net neplanuojama šarvoti Katedroje. Jei kada
reikės – bus leidžiama pašarvoti, kaip ir anksčiau, mažojoje bažnyčioje.
Daro išankstines sutartis palaidoti mirusįjį
Kapinėse jau seniai nestebina paminklai, kuriuose įrašyta gyvų žmonių vardai,
gimimo metai ir tik už brūkšnelio palikta vieta paskutinei – mirimo – datai. Tačiau
neseniai UAB „Šarvonė“ skelbimuose apie paslaugas sudomino nauja eilutė: „Daro
išankstines sutartis palaidoti mirusįjį“. Direktorė D.Kurtinaitienė paaiškino, jog tai
nėra naujiena. Prieš 20 metų, kai atsirado laidojimo paslaugų biurai, tuometinės buitinio
gyventojų aptarnavimo ministerijos įsakymu buvo įrašyta tokia paslauga. Tarybiniais
laikais išankstines sutartis palaidoti buvo sudarę ir buitininkų rūpesčiu palaidoti per
dešimt rajono gyventojų. Nepriklausomybės atgavimo pradžioje šia paslauga niekas
nesidomėjo.
Pastaraisiais metais atsirado keletas žmonių, su kuriais buvo sudarytos sutartys juos
mirusius palaidoti. Pasak ilgametės laidojimo paslaugų darbuotojos, sutartis buvo sudarę
senyvo amžiaus žmonės, kurie nenorėjo savo laidotuvių rūpesčių užkrauti atskirai
gyvenusiems vaikams. Aptarė viską – nuo karsto iki vainikų, kuriuos prašė užrašyti nuo
sūnaus ir dukters. „Šarvonė“ tai įvykdė ir praėjus net ir dviem metams po sutarties
sudarymo.
Laidojimo paslaugų įmonė ir klientas laidojimo sutartį sudaro pagal jo nurodomą
pinigų sumą. Ji paprastai priklauso nuo valstybės laidotuvių pašalpos ir tuo metu
galiojančių kainų. Laidotuvių dieną jos gali būti pakitusios. „Tuomet žiūrime, koreguojame,
kažką keičiame, būna, kad vaikai ar artimieji dar ko nors pageidauja ir prideda pinigų“,
– pasakojo D.Kurtinaitienė.
Nors ši paslauga dar nėra populiari, bet ja domisi ne vienas, ypač vieniši žmones.
Sutartyje išsakyti jų norai panašūs į testamentą. Pasak pašnekovės, kuri į mirtį
žvelgia kaip į kasdienio gyvenimo dalį, toks planavimas labai natūralus dalykas, juk ir
seniau mūsų močiutės pačios susiruošdavo ir pasidėdavo įkapes.
Gėlės žiedas ir litas?
Viena užkalbinta moteris sakė, jog pastaruoju metu darosi negražu ir nesmagu eiti į
laidotuves be gėlių krepšelio. Pagaliau tuščiomis rankomis eiti nejauku – ką žmonės
pagalvos. Be to, jai labai gražu, kada velionio karstas skęsta gėlių kilime. Kita prieštaravo: į laidotuves einame norėdami pagerbti mirusį ir užjausti jo artimą, todėl ne dėl kitų
akių turime stengtis. Užtektų nunešti vieną žiedą, tiktų palikti auką ir žvakę. Juk puikiai
suprantame, kokios išlaidos reikalingos laidojant žmogų. O jei netektis netikėta, po ligos ar
šeimoje dar daugiau bėdų? Be to, ne vienose laidotuvėse teko pastebėti, jog artimieji nori
patys karstą papuošti saikingai ir atneštus gėlių krepšelius stato pašaliuose.
Didžioji sumaištis prasideda, kai išlydint velionį reikia nešti vainikus ir krepšelius –
daugelis šio laikino įpareigojimo purtosi. Be to, ant naujo kapo sukrauti žiedai netrukus
praranda grožį, o po kelių dienų kapavietę sutvarkyti tenka vieniems velionio šeimos
nariams.
Dauguma žmonių siūlo į laidotuves nešti kuo mažiau gėlių, o netektį išgyvenančius
paremti pinigais. Mano kalbinti pašnekovai svarstė, kur, kaip ir kam reikėtų paduoti
pinigus, jei patalpoje nepadėta dėžutė aukoms.
„Šarvonės“ direktorė D.Kurtinaitienė sakė, jog jų šarvojimo salėje aukų dėželė yra nuo
pat įsikūrimo. Šarvojantiems saviesiems įduodamas raktas, tačiau pasitaikė, jog vieni
aukų atėjo ieškoti praėjus dviem savaitėms po velionio išlydėjimo. Nemažai klientų
nenori, kad aukų dėžė matytųsi, todėl ją uždeda gėlėmis. Viena pedagogė sakė, jog atėjus į
šermenis, paprastai nebūna aišku, kas rūpinasi laidotuvėmis, tačiau pritarė, jog kiekvienu atveju praverstų matomoje vietoje pastatyta dėžutė. Joje laidotuvių dalyviai paliktų
tiek, kiek gali: 5, 10 ar daugiau litų.
Pasak prelato V.Gustaičio, atjausti ir padėti kitam žmogui nelaimėje – nekintanti
tradicija, kurią palaiko visas krikščioniškas pasaulis. Deja, tas supratimas prigyja
nedrąsiai. Kai kurie šarvojantys po Katedra jau pageidauja aukų dėžutės, tačiau V.Gustaičio nuomone, jam asmeniškai maloniau būtų, jei žmonės, mokydamiesi dalytis, prie
aukos vokelyje paliktų ir užuojautos žodžius.
Komentarai:
|
 
* Pro 60 naujų durų –
į išgražėjusias erdves
* Į knygą garbaus amžiaus moteris
suguldė šeimos istoriją * Paauglys šventiškai papuošė
visą daugiabutį
Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar galima įteikti nominaciją? Žmonės, organizacijos yra nominuojami, tai yra įvardijama, už kokius nuopelnus jų kandidatūros teikiamos nominacijoms. Laureatams įteikiami simboliniai nominacijų žymenys – statulėlės ar pan. Tačiau nominacija neteikiama, nes ji – ne daiktas, kurį galima paimti.
Šūksniai
Statistika
|