„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-02-18 07:01

Dalinkitės:  


Atodangos

Septynios didžiosios nuodėmės



Apie savo nuodėmes nepriimta kalbėti garsiai. Juk tai taip žmogiška... Rodos, Šventajame Rašte parašyta: „Kas be nuodėmės – meskite akmenį.“

Nesimėtome akmenimis kaip arabų fundamentalistai. Ir ne dėl to, kad būtume už juos kultūringesni. Todėl, kad visi – nuodėmingi. Tiktai savo nuodėmių dažnai nematome – vien svetimas.

Sakoma, kad pačios didžiausios nuodėmės, kurios pasmerkia nelaimingą nusidėjėlį amžinoms kančioms, yra septynios.

Kodėl septynios, o ne dešimt? Čia jau kaip pažiūrėsi: vieniems ta pati nuodėmė atrodo tokia baisi, kad nesinori jos ir prisiminti, kitiems – mažutė, neverta dėmesio.

Bet tai jau teologija, filosofija... Įklimpusieji tarsi į politiką į savo nuodėmes – nefilosofuoja. Tam jiems nelieka laiko. O savo kuklias, mažutes nuodėmėles prisimena tik pasakodami draugams anekdotus.

Didžiosios nuodėmės dažniausiai nuskęsta atminties kloduose – kur jas ten atkapstysi... O skęsta jos, nes yra labai sunkios. Ir tai jau ne teologija, o fizika. Prieš jos dėsnius ir teisėjai, ir prokurorai bejėgiai.

Tarkim, pasistatė žinomas visuomenės veikėjas Užliedžių kaime didžiulį dvarą, panašų į senovišką pilį, ir niekaip nepabaigia išsiaiškinti supainiotų santykių su teisėsaugos struktūromis. Prokurorai kruopščiai suskaičiuoja jo didžiąsias nuodėmes, teisėjai apgyvendina keletui metų kur kas prastesniuose valdiškuose namuose – ir viskas atlikta, teisingumas triumfuoja.

Bet nei prokurorai, nei teisėjai nepaklausė to garsaus nusidėjėlio, už kokias pajamas pastatytas jo dvaras. Nepaklausė, nes puikiausiai tai žino.

Kitas ne mažiau garsus veikėjas, parskraidintas su palyda iš JAV ir su komfortu apgyvendintas Lukiškių apartamentuose, taip ir pamiršo, kur padėjo šimtus milijonų iš žmonių surinktų litų. Nei prokurorai, nei teisėjai neskuba jo varginti nemaloniais klausimais – laukia bylos senaties termino. Tada, kaip įprasta, bylą – į archyvą, kaltinamąjį – į laisvę. Visiška visų nuodėmių indulgencija. Juk negalima žmogaus bausti vien tik už tai, kad jam staiga nusilpo atmintis.

Amnezija – baisi liga. Ja serga ne tik kriminalinio pasaulio garsenybės, bet ir žinomi politikai.

Prieš rinkimus, pildydami turto deklaraciją, kai kurie milijoninį turtą valdinys veikėjai ima ir pamiršta deklaruoti vieną kitą milijoną. Ne iš blogos valios – tai vis ta amnezija... Tik ji kalta, kad dažniausiai visi milijonieriai pamiršta, kaip sukaupė pirmą savo kapitalo milijoną. Vienam neva labai sekėsi biznis, kitam močiutė paliko įspūdingą lobį.

Nekaltumo prezumpcija anuliuoja visas nuodėmes. Juk gyvename teisinėje valstybėje ir rimtuose dalykuose vadovautis emocijomis gali tik neišmanėliai.

Tiesą sakant, ir eiliniai žmogeliai ne be nuodėmės. Tik jų nuodėmės smulkesnės, buitiškos.

Na, parsineša kokia virėja namo iš darbo galą dešros, sausainių ar pakelį sulčių. Sako, juk visi nešėme. Kas iš kolūkio fermos miltų maišą, kas iš gamyklos konservų, plaktuką ar kirvuką po skvernu pasikišęs. Gerai, kad nors kantri žmona neburnojo vyrui: „Žioply nelaimingas, kiti veža per vartus mašinomis, namus stato, o tu – kirvuką...“

Žinoma, ji, kaip ir visada, būtų likusi teisi. Daugelis viršininkų nesikuklindami, nesivaržydami savo pavaldinių naudojosi tarnybine padėtimi: kalė savo pradinį kapitalą.

Tokie buvo laikai. Tokie yra ir dabar.

Nežinau, kas ten dangaus knygose surašo mūsų nuodėmes, bet čia, mūsų gyvenime, jas dažniausiai ištraukia į šviesą landūs žurnalistai.

Ne visiems nusidėjėliams tai patinka. Vieni apserga amnezija, kiti kreipiasi į etikos komisiją ir teismą, kad šie patvirtintų jų nekaltumą. Nors, kaip sakė šv. Paulius, „tu nesi nekaltas, nors ir neapkaltintas...“

Bet mes vis tiek neigiame savo kaltę, pamirštame savo nuodėmes, nes prieš tai jau būname pamiršę svarbiausia – savo sąžinę. Ir kur, kada mes ją pametėme?



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas