„Santaka“ / Ekologiškai ūkininkaujančių rajone daugėja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-18 09:15

Dalinkitės:  


Ona Pavelčikienė džiaugiasi ėmusis ūkininkauti ekologiškai. Nors jos laukai nenupurkšti, bet nepiktžolėti.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Ekologiškai ūkininkaujančių rajone daugėja

Algimantas GUDAITIS


Vis daugiau rajono ūkininkų renkasi ekologiško ūkininkavimo kelią. Šiemet rajone jau net 42 žemdirbiai ekologiškai tvarko savo ūkius, pernai buvo keturiolika. Ekologiškai auginami serbentynai, uogynai, yra mišrių ūkių, o Klausučių seniūnijos Norvaišų kaimo ūkininkas Valdas Lenkaitis specializuojasi ekologinėje grūdininkystėje. Jis šiemet jau augino 53 ha ekologiškų miežių.

Ekologinio ūkininkavimo keliu prieš trejus metus pasuko ir Gražiškių seniūnijos Jakiškių kaimo ūkininkai Ona ir Romaldas Pavelčikai.



Parama svari

Pavelčikai prižiūri 51 ha žemės (44 ha – nuomojamos iš valstybės, 7 ha – nuosavos). Iš pusšimčio hektarų tinka ūkininkauti apie 37 ha, kitur – krūmai, pelkės, užpelkėjusios pievos.

Pavelčikai gyvena vienkiemyje, žemė išsidėsčiusi apie sodybą. Šeimininkė džiaugėsi, kad šiemet jų ūkiui pripažintas ekologinio ūkio statusas.

Pradedančių ekologiškai ūkininkauti ūkiai keletą metų dar vertinami kaip pereinantys į ekologinį ūkininkavimą. ES parama ir pereinamiesiems ūkiams skiriama tokio pat dydžio, kaip ir tikro ekologinio ūkio šeimininkams.

Gražiškių seniūnijos žemės nederlingos. Todėl ir Pavelčikai pagrindine ūkio šaka pasirinko pieno-mėsos gyvulininkystę. Ūkininkai laiko 11 karvių, 6 dvimečius bulius, 10 šiemetinių buliukų, augina 4 mišrūnes telyčias. Kiaulių augina tik šeimos reikmėms. Šiemet buvo pasisėję 4 ha kvietrugių ir 12 ha vikių-avižų mišinio. Ūkininkai prikūlė 12 t kvietrugių ir 20 t mišinio, grūdus naudoja tik pašarams. Šeimininkė sakė, kad kaip iš 28 balų kokybės žemės toks derlius visai neblogas.



Ūkininkai daug pastangų ir lėšų skiria kultūrinėms ganykloms įrengti. Šiemet pjovė žolę nuo 10 ha liucernos ir kitokių žolių mišinio ploto, ateinančiais metais daugiametėmis žolėmis ruošiasi apsėti dar 7 ha žemės.

O.Pavelčikienė kolūkių laikais dirbo vyr. buhaltere, Romaldas – vairuotoju. Ūkio šeimininkė skaičiuoti moka. Ji tvirtino, kad gaunant už vieną hektarą javų 1436 Lt, o už žalienų – 407 Lt ekologinę paramą, galima verstis ir galvoti apie ekologinio ūkio plėtimą bei tobulinimą. Be to, ekologiškai ūkininkaujantys gauna ir visiems ūkininkams skiriamas tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Pernai jos siekė po 309 Lt už javų ir 110 Lt už žalienų bei daržovių hektarą.

Gražiškių seniūnijos žemės priskiriamos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, todėl už kiekvieną žemės ūkio naudmenų hektarą dar skiriama papildoma 195 Lt parama.



Reikia rūpintis patiems

– Mūsų krašte beveik visi mažažemiai ir vidutiniai ūkininkai ūkininkauja ekologiškai. Mineralinės trąšos brangios, todėl žmonės jų neįperka. Nepigesni ir chemikalai, purkšti jais pasėlius mažažemiai neturi priemonių. Visas chemizavimas prasideda ir užsibaigia nupurškus bulvienojus nuo kolorado vabalų, – tvirtino O. Pavelčikienė. Pasak jos, mažažemiai tik nedrįsta arba nesusiruošia savo ūkininkavimą įforminti ekologiniu.



Didžiausias rūpestis ir sunkumas – apsiginti nuo piktžolių. Pasak Pavelčikų, tai nėra labai sunku ir sudėtinga, tik reikia tvarkingai laikytis ekologinių sėjomainų. Pirmaisiais metais ūkininkai į išdirbtą žemę pasėja mišinius. Juos su neprinokusiomis piktžolėmis nuima žaliam pašarui. Po mišinių lauką suaria, kelis kartus iškultivuoja ir sėja žiemkenčius. Į juos įsėja daugiamečių žolių. Kitais metais daugiametes žoles kelis kartus nušienauja. Taip laukas po 2–3 metų tampa visai švarus. Tuomet jį galima vėl arti, sėti žiemkenčius ar mišinius.

Didžiausią materialinę ir moralinę skriaudą ekologiškai ūkininkaujantys jaučia tuomet, kai niekas neįvertina jų užaugintos produkcijos. Ekologišką pieną supirkėjai sumaišo su chemizuotais pašarais šertų karvių pienu. Supirkėjai noriai perka ekologiškai užaugintus bulius, tačiau prie įprastinės kainos nė lito neprideda. Žmonės nuo netinkamo maisto serga įvairiomis ligomis, daug pinigų išleidžia vaistams, tačiau nusipirkti sveikesnių pieno, duonos ar mėsos gminių pinigų pagaili.



Specialistai primena

Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė priminė, kad ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai turi iki lapkričio 1 dienos pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prašymus išmokoms gauti už 2005 metus. Kartu su prašymais reikia išsiųsti ekologinio ūkio sertifikato kopiją ir produkcijos realizavimo lentelę.



Prašymą su minėtais dokumentais reikia pristatyti ar pasiųsti registruotu laišku į Vilnių, adresu: Blindžių g. 17, Vilnius, LT-08111.

Norintys pradėti ekologiškai ūkininkauti po Naujųjų metų pirmiausia turi kreiptis į VĮ „Ekoagros“ Kaune (K.Donelaičio g. 33, 202 kab., tel. (8 37) 20 31 81).



Publikuota: 2005-10-18 09:15:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai