„Santaka“ / Kraštotyrininkų sukaupti radiniai – neįkainojama vertybė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-02-04 08:41

Dalinkitės:  


Autorius Vygandas Juodagalvis savo knygą su autografu įteikė mokytojai kraštotyrininkei Elenai Rupeikienei.

Autorės nuotr.


Kraštotyrininkų sukaupti radiniai – neįkainojama vertybė

Birutė NENĖNIENĖ

Į Vilkaviškio krašto muziejuje surengtą archeologo Vygando Juodagalvio mokslinės studijos „Užnemunės priešistorė“ pristatymą buvo pakviesti kraštotyrininkai, mokytojai, moksleiviai. Už įdomų pasakojimą svečiui padėkojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Saulius Vabalas. Švietimo skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė patikino, jog šį vertingą leidinį galės įsigyti visos rajono mokyklos.



Reikšminga parama

„Senesnėje archeologijos mokslo literatūroje, „Lietuvos archeologijos atlase“ yra ne daugiau kaip 10 pavyzdžių iš Vilkaviškio krašto muziejaus, o kai pats atvažiavau ir pamačiau, koks čia saugomas lobynas, visko negalėjau sutalpinti į ribotos apimties knygą“, – tokiais žodžiais mokslininkas pradėjo knygos pristatymą. Jis akcentavo, kad buvusios Krašto muziejaus direktorės Gabrielės Karalienės sudarytas archeologinių radinių rajone žemėlapis buvo neįkainojamas pagalbininkas.

Mokslininką nustebino muziejuje sukaupti akmens amžiaus radiniai, kurių neturi kiti muziejai – netgi Lietuvos nacionalinis. Knygos viršelį autorius papuošė paties gražiausio ir unikaliausio daikto iš Užnemunės – Ožkabaliuose rasto dviašmenio kirvuko – nuotrauka.

Pastaraisiais metais archeologinių radinių skyrių tvarkanti muziejininkė Aušra Mickevičienė perdavė dabar Kaune gyvenančios G. Karalienės sveikinimus ir padėką visiems kraštotyrininkams. Archeologija buvo jos mėgstama sritis, todėl muziejininkė buvo pasinėrusi į paieškų darbą. Ji prašė renginio metu įvardyti uoliausius talkininkus iš visų rajono kampelių: mokytojus Birutę Mardosaitę, Modestą Vizgirdą, Bronių Ulevičių, Onutę Endriukaitytę, Aldoną Kazlauskienę, Juozą Jurkyną, Gražiną Mikalauskienę ir daugybę kitų. Ypač G. Karalienė dėkinga tuometiniam Švietimo skyriaus vedėjui, kuris leido tokiais dalykais užsiimti, paskelbti mokyklose archeologinių radinių rinkimo akciją.

Visa archeologinė kolekcija – apie 300 vienetų – surinkta ir aprašyta tada, kai Vilkaviškio muziejus buvo visuomeninis.

Su Istorijos institute dirbančiu archeologu V. Juodagalviu Krašto muziejus po šio renginio aptarė tolimesnio bendradarbiavimo galimybes. Vilkaviškiečiai muziejininkai sumanė sudaryti ir išleisti turimų archeologinių radinių katalogą. Mokslininkas sutiko patikslinti jų duomenis, aprašus, parengti apžvalgas ir apibendrinimus. „Tas katalogas bus moksliškai tikslus, iliustruotas nuotraukomis ir brėžiniais“, – džiaugėsi A. Mickevičienė.



Kad atrodytų patraukliai

Monografija „Užnemunės priešistorė“ yra pirmoji knyga apie akmens amžių.

„Mes, pravardžiuojami akmenininkais, esame kaip atskira kasta. Akmens amžiaus tyrinėjimai yra toks sudėtingas dalykas, kad net kolegos archeologai mūsų straipsnių neskaito.

Mano tikslas buvo knygoje akmens amžių parodyti taip, jog jis būtų suprantamas paprastam žmogui. Rašiau ir pats iliustravau patraukliai, kad sudominčiau skaitytoją.

Tai pirmas toks leidinys ne tik Lietuvoje, bet gal visoje Rytų Europoje, nes jame pateikiamos iliustracijos, atliktos skaitmenine fototechnika ir paruoštos specialiomis programomis“, – pabrėžė studijos autorius.



Ypatingas periodas

Akmens amžius yra pats ilgiausias mūsų krašto laikotarpis, užtrukęs 10 tūkstančių metų. Šio laikotarpio žmonės sukūrė, išrado svarbiausius ir didžiausius atradimus, vėliau lėmusius galbūt ir visą žmonijos vystymąsi.

„Kalbu apie tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, kirvis ar peilis. Akmens amžiaus žmogus sukūrė ratą, prisijaukino gyvulius, pradėjo užsiimti žemdirbyste, radosi ir daugiau įvairių dalykų. Akmens amžius yra būtent tas periodas, kai žmogus tapo žmogumi“, – dalijosi žiniomis akmens amžiaus tyrinėjimams trisdešimt metų paskyręs mokslininkas.



Vilioja paslaptingumu

Pasak mokslininko, jokios istorinės atminties apie titnagą nėra, nors žmonių sąmonėje jis išliko kaip paslaptingas dalykas. Sakoma, jog titnagas buvo akmens amžiaus auksas.

Pats titnagas ir yra pagrindinis istorinių tyrinėjimų šaltinis. Tai uoliena, pasižyminti nepaprastu tvirtumu ir drauge – skalumu. Vilkaviškio krašte titnago rasta nedaug. V. Juodagalvis beveik dešimtį metų atliko mokslinius kasinėjimus Kudirkos Naumiesčio, vėliau – dar tiek pat laiko Dusios ežero apylinkėse.



Padeda pažangūs metodai

V. Juodagalvis yra vienas iš nedaugelio specialistų Europoje ir pasaulyje, kurie moka gaminti titnaginius dirbinius.

„Tai greičiau pomėgis, kurį vėliau paverčiau metodu. Mat tyrinėtojas, pats pasigaminęs titnaginį įrankį, begamindamas nusimušęs pirštus, yra kur kas arčiau tiesos negu teoretikas. Aš iškentėjau tuos pirmuosius skausmus ir paskui titnago apdirbimo techniką demonstruodavau Kernavėje gyvosios archeologijos dienų metu“, – paaiškino mokslininkas, kodėl knygoje pirmą kartą skelbiami eksperimentinių darbų rezultatai.

Akmens amžiaus pabaigos archeologinius radinius papildo keramika. Autorius knygoje skyrė vietos to laikotarpio virvelinės keramikos pavyzdžiams, beje rastiems Nendrinių kaime, netoli nuo Pilviškių, pristatyti.

Virvelinė keramika daugiau nei šimtą metų buvo svarbiausias šaltinis įrodinėjant, kad baltai kilę iš siejamų su indoeuropiečiais virvelininkų. Galiausiai tyrinėjimais įrodyta, kad keramika formavosi vietoje.

Pasak mokslininko, dabar diskusijos dėl baltų kilmės nutilusios. Mat šiais laikais daug ką išsprendžia ne diskusijos, o moksliniai duomenys. Šiuo metu akmens amžiaus tyrinėtojai naudojasi 80 mokslo sričių pasiekimais.



Svarbu tikslumas

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kaip yra svarbu tiksliai užfiksuoti radimvietę ir aplinkybes.

V. Juodagalvis sakė esąs griežtas mokslo šalininkas ir kaip archeologas profesionalas jaučiąs moralinę atsakomybę už tai, ką pareiškia. Todėl būna taip, kad besiaiškinant apie atskiras radinio detales tenka įsivelti į ilgas „detektyvines istorijas“.

O painiavos būta ir mokslininkų tyrinėjimuose. Pavyzdžiui, pačius populiariausius akmens amžiaus radinius – kirvukus su skyle kotui – 19 a. žmonės laikė perkūno kulkomis. 18 a. pabaigoje net Rusijos mokslų akademijos muziejaus Geologijos ir minerologijos skyriuje jie buvo įvardyti kaip gamtos dariniai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas