„Santaka“ / Kuklesnės pajamos verčia dažniau meluoti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-01-24 07:04

Dalinkitės:  


Kuklesnės pajamos verčia dažniau meluoti

„Būkim biedni, bet teisingi“ – šis senas lietuviškas patarimas didelei daliai tautiečių nebegalioja. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad mažesnes pajamas turintys šalies gyventojai yra labiau linkę apgaudinėti draudikus nei labiau pasiturintys žmonės.

Naujausia šalies gyventojų apklausa, kurią gruodį vykdė tyrimų kompanija GfK, atskleidė, jog kas penktas šalies gyventojas visiškai sutinka su tuo, kad yra normalu padidinti žalą prašant žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės.

Aukštojo išsilavinimo neturintys ir kaimuose bei mažuose miesteliuose gyvenantys Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę mulkinti draudikus: net 25 proc. apklaustųjų siektų padidinti realią įvyko žalą iki 10 proc., o žalos dydį padidinti iki 20 proc. nepabijotų 11 proc. respondentų.

Lietuvos gyventojai, turintys labai mažas pajamas (iki 500 Lt), labiau nei kiti sutinka su teiginiu, jog yra normalu pelnytis iš draudimo bendrovės (sutinka 22 proc.). Lietuvos gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, labiau nei kiti linkę nesutikti su teiginiu, jog yra normalu padidinti realią įvykio žalą iki 10 proc. (nesutinka 57 proc.).

„Nieko nestebina, kad jaunimas iki 25 metų, palyginti su vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojais (46–74 metų), dažniau linkęs apgaudinėti ir išsisukinėti, kai apskaičiuojama draudžiamojo įvykio metu padaryta žala. Meluoti draudikui ar net pasipelnyti iš jo būtų linkę atitinkamai 37 proc. jaunimo ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Per 2010 metus „Lietuvos draudimas“ išsiaiškino 309 sukčiavimo atvejus, pagal kuriuos atsisakyta išmokėti 5,2 mln. litų. Daugiausia – 235 – nustatyta transporto priemonių savininkų sukčiavimo atvejų: pirmoje vietoje – avarijų atvejai, kai išmoką siekiama atgauti pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (89 atvejai), antroje vietoje – įvykiai pagal KASKO draudimą (59 atvejai), 47 kartus buvo bandoma inscenizuoti automobilio vagystes, o gauti draudimo išmoką apsidraudus po eismo įvykio bandyta 40 kartų.

Tyrime, kurį „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko kompanija GfK, buvo apklausti 529 18–74 metų amžiaus respondentai.

Panaši tendencija vyrauja visame pasaulyje. Vien Didžiojoje Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį suskaičiuota daugiau nei 22 tūkstančiai įtartinų avarijų, kurių nuostolius buvo paprašyti padengti draudikai.



Ernesta DAPKIENĖ

AB „Lietuvos draudimas“ atstovė ryšiams su visuomene






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas