„Santaka“ / Tarp mūrų išlikęs namelis mena didelius dalykus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-01-24 06:45

Dalinkitės:  


Tikybos mokytojai ir jų šeimų nariai buvo pirmoji vilkaviškiečių grupė, aplankiusi šv. Faustinos namelį.

Autorės nuotr.


Tarp mūrų išlikęs namelis mena didelius dalykus

Birutė NENĖNIENĖ

Po parapijas ir Vilniuje

Visą savaitę Vilkaviškio katedroje prabuvusi „Gailestingojo Jėzaus“ paveikslo kopija praeitą sekmadienį po rytinių šv. Mišių pradėjo kelionę po dekanato parapijų bažnyčias. Kiekvienoje iš jų paveikslas bus laikomas po savaitę. Šį sekmadienį jį išsivežė Pilviškių parapijos atstovai, po to kūrinys keliaus į Alksnėnus, Didvyžius, Žaliąją, Alvitą ir t. t. Paskutinė „stotelė“ mūsų rajone bus Gižuose, kur paveikslą bus galima išvysti gegužės 1–8 dienomis, po to jis keliaus į Marijampolės dekanatą. Meno kūrinio kopijos kelionė po Lietuvos parapijas – viena iš Dievo gailestingumo metų programos dalių.

Originalus paveikslas 1934 metais buvo nutapytas pagal vienuolės šv. Faustinos matytus regėjimus. Po ilgų klajonių okupacijos metais ir vėliau kilusių prieštaravimų jis 2005 m. rugsėjo 28 d. iš Šventosios Dvasios bažnyčios buvo perkeltas į restauruotą Švč. Trejybės bažnytėlę, esančią Domininkonų g. 12, Vilniuje. Šventovė atvira kasdien, joje lankosi piligrimai iš viso pasaulio.



Piligrimai suranda

Rajono mokyklose dirbantys tikybos mokytojai, suburti metodikos būrelio pirmininkės Aurelijos Janušaitytės, vėlyvą rudenį vyko į Aušros Vartų Dievo Motinos Gailestingumo atlaidus. Į savo maršrutą katechetai įtraukė Gailestingumo šventovę ir šv. Faustinos namelį.

Vilniuje tarp naujai pastatytų mūrų stebuklingai išlikusį buvusį Dievo Motinos Gailestingumo seserų bendruomenės namelį (V. Grybo g. 29a), pasak maloniai sutikusio gido, kasdien lanko tiek pavieniai žmonės, tiek piligrimų grupės iš įvairių pasaulio šalių, ypač – Lenkijos. Nuo 2008 metų pavasario, kai restauruotas namelis tapo atviras visuomenei, čia apsilankė apie 40 tūkst. žmonių, norinčių susipažinti su paveikslo sukūrimo ištakomis ir istorija. Vilkaviškiečiai tikybos mokytojai buvo pirmoji organizuota grupė, atvykusi iš mūsų rajono.



Čia gyveno Faustina

Faustina Kovalska gimė netoli Lomžos 1905 metais, mirė Krokuvoje sulaukusi 33 metų.

Į Vilniuje įsikūrusį vienuolyną Faustina buvo atvykusi 1929 metais. Po 1933 metais duotų amžinųjų įžadų vienuolyno vyresnybės nurodymu Faustina Vilniuje pasiliko iki 1936 metų.

„Namelyje gyveno 18 vienuolių, po kelias vienoje patalpoje. 1992 metais buvo atvykusios kelios seserys iš Krokuvos, tarp jų – dvi, kurios čia gyveno kartu su Faustina. Jos parodė, kurioje vietoje buvo Faustinos gyvenamoji vieta. Kambarys buvo padalytas širma. Čia ir buvo užrašyti regėjimai, pagal kuriuos nutapytas paveikslas“, – pasakojo gidas.

Nuo Faustinos laikų išlikusios tos pačios durys, krosnys, grindys, langai, atidengta tų laikų sienos dalis. Taip pat čia saugojama Faustinos relikvija.

Šiame namelyje Faustina 1935 m. rugsėjo 13–14 d. užrašė jai Jėzaus padiktuotą „Dievo Gailestingumo vainikėlį“ – maldą, netrukus paplitusią po visą pasaulį.

„Turime tokią pat svarbią vietą, kaip Fatima, Lurdas ar Šiluva, tik mažiau išreklamuotą pačioje Lietuvoje. Gal todėl, kad mes nuo sovietmečio pripratę daug ką daryti slaptai ir tyliai“, – sakė gidas.

Namelis išsilaiko iš aukų, čia veikia knygynėlis. Kasdien, trečią valandą, kaip Jėzus prašė Faustinos, kalbamas „Dievo Gailestingumo vainikėlis“.



Pagal vienuolės regėjimus

Pirmąjį Gailestingojo Išganytojo apsireiškimą Faustina patyrė 1931 metais Plocke. Vėliau tai kartojosi. Jau Vilniuje vienuolė naujus savo regėjimus persakė nuodėmklausiui kunigui Mykolui Sopočkai. Dėstytojas prof. M. Sopočka (neseniai paskelbtas palaimintuoju) net pasirūpino, kad merginai būtų atlikta psichiatrinė ekspertizė. Neradus jokių nukrypimų, dvasininkas įsiklausė ir apmąstė Faustinos žodžius.

Name Rasų gatvėje Nr. 6, kur dabar gyvena M. Sopočkos įkurtos Gailestingojo Jėzaus vienuolijos seserys, prieškariu antrame aukšte gyveno M. Sopočka, o pirmame dirbtuves turėjo dailininkas E. Kazimirovskis. Dailininkas mielai sutiko su kunigo pasiūlymu nutapyti paveikslą pagal vienuolės pasakojamus regėjimus. Nuo 1934 metų sausio 2 dienos Faustina kartą ar du kartus per savaitę ėjo iš namų Antakalnyje į namelį Rasų gatvėje, kur jos prižiūrimas E. Kazimirovskis tapė paveikslą.

Pasak gido, kunigas M. Sopočka, apsivilkęs alba, iš pradžių pats ir pozavo dailininkui. Paveiksle rankos taip ir liko M. Sopočkos. Gailestingojo Dievo galva, veidas nutapyti pagal Turino drobulės atvaizdą.



Pasklido plačiai

1935 metais per Velykas kunigas M. Sopočka buvo pakviestas į Aušros Vartų koplyčią sakyti pamokslo. Pamokslui pasirinko gailestingumo temą ir kaip iliustraciją šoninėje navoje pirmą kartą išstatė E. Kazimirovskio paveikslą.

1936 m. M. Sopočka parašė pirmąją brošiūrą apie Dievo gailestingumą (lenkų kalba), o ant viršelio jau buvo atvaizduotas E. Kazimirovskio paveikslas. Dar po metų kun. M. Sopočkos rūpesčiu Krokuvoje išleidžiamas ir „Dievo gailestingumo vainikėlis“ – taip pat su paveikslo reprodukcija.

Faustina graudžiai verkė, kad tame paveiksle Jėzus nesąs toks gražus, kokį ji buvo regėjusi. Vėliau savo dienoraštyje Faustina rašė, jog dėl šios graužaties savyje išgirdo atsakymą: „Ne dailininko teptuke, ne dažų spalvose yra mano galybė, tik mano gailestingume.“ Ir tos temos vienuolė daugiau nelietė.

Dievo gailestingumo kultas greitai ir plačiai paplito. 1943 metais Krokuvoje dailininkas A. Hylo pagal Faustinos dienoraštį bei E. Kazimirovskio paveikslo reprodukciją nutapė antrąjį „Gailestingojo Jėzaus“ paveikslą. Jis saugomas vienuolyno koplyčioje, Lagievnikuose greta Krokuvos, kur paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Faustina. Nors šis paveikslas faktiškai nesusijęs su Faustinos regėjimais, bet būtent jo kopijos ir reprodukcijos po karo paplito ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse, JAV.

Pasaulyje ir daugiau žinoma Gailestingojo Jėzaus versijų, tačiau originalusis atvaizdas yra tik Vilniuje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas