„Santaka“ / Buvo buvo, kaip nebuvo...

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-01-21 08:30

Dalinkitės:  


A. Černauskas įsitikino, kad gera padarius kitam likimas pačiam grąžina su kaupu.

Buvo buvo, kaip nebuvo...

Svetima pagalba – sušildo galvą



Vilkaviškietis Audrius ČERNAUSKAS:

– Ta maloniai keista istorija nutiko ankstyvą praėjusių metų rudenį. Darbo reikalais skubiai prireikė nuvažiuoti į Šakius. Man, kaip dažnam iš mūsų nutinka, visi neatidėliotini reikalai paprastai atsiranda netikėtai ir, aišku, dienos pabaigoje. Tad ir šiuo atveju teko skubėti. Sėdau į automobilį ir spaudžiu į Šakius. Nuvažiavęs gal kokius penkis kilometrus už Vilkaviškio atkreipiau dėmesį į šalikelėje stovintį automobilį ir prie jo sėdintį už galvos susiėmusį žmogelį. Pralėkiau pro šalį, bet galvoje vis sukosi mintis, kad gal atsitiko nelaimė ir reikia pagalbos. Apsukau mašiną ir grįžau prie to vyriškio. Pasirodo, žmogui pradūrė mašinos padangą, o atsarginės – neturi. Ieškodamas pagalbos bandė stabdyti pravažiuojančias mašinas, bet jau prarado viltį, kad kas nors sustos. Ir štai čia „išdygau“ aš.

Išsiaiškinus padėtį, net nekilo minčių palikti žmogų nelaimėje. Turėjau atsarginį ratą, tai bendromis pastangomis ir pakeitėme pradurtąjį. Tikrai buvo smagu matyti švytintį ir dėkingą nelaimėlio veidą. Aš į Šakius laiku nuvažiuoti nesuspėjau, bet tai jau nebebuvo svarbu, palyginti su tuo, kaip gerai jaučiausi, kad padėjau žmogui nelaimėje.

Šioje istorijoje būtų galima padėti tašką, jei ne dar vienas įvykis, nutikęs prieš porą savaičių. Iš Vilkaviškio važiavau į Kauną. Per skubėjimą telefoną palikau namuose. Tai pastebėjau jau važiuodamas, bet pagalvojau: „Ai, pora valandų pirmyn atgal, nieko neatsitiks, jei pabūsiu be ryšio.“

Na, ir „neatsitiko“: pusiaukelėje netikėtai sumėtė mano automobilį. Gerai, kad sėkmingai sustojau šalikelėje. Kai išlipau, supratau, kad didele sėkme čia nė nekvepia: pradurta priekinė padanga... O aš, žinoma, po to, kai aną kartą atidaviau savo „zapaskę“, taip ir neprisiruošiau kitos atsarginės įsidėti. Dabar pačiam nei juoktis, nei verkti... Ir dar telefono neturiu. Taip man stovint šalia automobilio ir keikiant esamą situaciją, pro šalį pralėkė mašina. Spėjau pamatyti, kad prie vairo sėdi moteriškė. Pavažiavęs gal 200 m automobilis sustojo ir atbuline eiga grįžo prie manęs.

Toliau jau įvykiai klostėsi kaip mistiniame filme: iš mašinos išlipo besišypsantis tas pats žmogus, kuriam anąkart padėjau pakeisti pradurtą padangą. Paspausdamas man ranką, jis sako:

– Tikėjau, kad Lietuva maža ir kažkur gal susitiksime, bet kad vėl tokioje pačioje situacijoje, tai tikrai nemaniau!

Pasirodo, žmogus nedažnai važinėja šituo keliu, bet kaip tyčia tądien su žmona išsiruošė pas draugus į svečius. Tik šį kartą, jau pasimokęs iš praeities klaidos, atsarginį ratą turėjo savo bagažinėje. Mano problemą abu išsprendėme greitai. Žmogus sakė, jog su dideliu malonumu grąžina skolą ir padeda šį kartą jau man, „nelaimėliui“. Aš dar kartą įsitikinau, kad, gera padarius kitam, likimas pačiam grąžina su kaupu.

Senolių išmintis sako: „Svetima pagalba – sušildo galvą!“ Nešalkit...






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas