Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-14 19:00

---

Nedarbo „meistrai“



Nedarbas mūsų rajone spalio 1 dieną tesiekė 4,3 procento. Spalio pradžioje rajono Darbo biržoje buvo įsiregistravę 1228 bedarbiai, kai iš viso rajone tuo metu gyveno 28414 darbingų žmonių.

Verslininkai, socialinių sričių specialistai, nedarbą analizuojantys valdžios atstovai tvirtina, jog laisvos rinkos sąlygomis tam tikras nedarbo lygis yra natūralus reiškinys. Tarybų laikais gaminome ir auginome tai, ką liepė valdžia, šiandien – tai, ko reikalauja rinka. Paprasčiau kalbant gaminame tai, ką žmogus perka. Todėl neretai pirkėjui savo gaminiais neįtikusios įmonės užsidaro, įsikuria naujos, vienose įmonėse gamyba siaurinama, kitose – pradedama gaminti naujesnė, modernesnė produkcija. Dėl to vyksta spartesnė darbininkų kaita. Darbdaviai ieško naujų profesijų, aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Dalis darbdaviams netinkamų darbuotojų patenka į bedarbių gretas. Iš visų rajono bedarbių 47 žmonės neturėjo jokios profesijos, 215 žmonių buvo per 50 metų amžiaus, 104 bedarbiai dar neturėjo 25 metų. Į tokią darbo jėgą darbdaviai dažnai žiūri nepatikliai.

Ypač darosi sunki žmonių su negalia situacija. Valdžia išleido naujas negalią vertinančias taisykles. Vietoj invalidumo nustatomas darbingumo laipsnis, nuo kurio priklauso pensijos dydis. Trūkstamą pragyventi lėšų dalį siūloma neįgaliajam užsidirbti pačiam. Dabar rajono bedarbių sąrašuose darbo tikisi surasti 13 žmonių su negalia.

Vargu, ar nedarbo sumažėjimą galėtume vertinti kaip valdžios vaisingo darbo pasekmę. Rajone per metus neatsidarė nei viena stambesnė įmonė, kuri būtų įdarbinusi kelias dešimtis bedarbių. Nesiveržia į mūsų kraštą ir užsienio kapitalas. Greičiau nedarbas sumažėja dėl to, kad daug žmonių išvažiuoja uždarbiauti į kitas Europos Sąjungos valstybes, į JAV. Pakalbėkite su seniūnijų specialistais, su kaimo žmonėmis ir išgirsite, jog vos ne kas iš antros šeimos 1–2 žmonės darbuojasi ne Lietuvoje.

Nedarbas vertinama dvejopai. Vieni džiaugiasi nors ir svetur suradę darbo, kiti skundžiasi, kad negali rasti kvalifikuotų darbininkų savame krašte. Laikraščiuose jau daugiau skelbimų, siūlančių darbą, nei jo ieškančių. Ypač trūksta kvalifikuotų statybininkų. Dailidėmis, mūrininkais, santechnikais neretai prisistato esą ir tokie, kurie apie šiuos darbus beveik nieko neišmano. Tokie „meistrai“ į darbą vietoj įrankių dažnai atsineša tik alaus ir cigarečių, o neretai ir joms dar prašo avanso.

Darbdaviai, verslininkai pradeda galvoti, kaip atsikratyti vietinių „meistrų“, o pasikviesti darbštesnius bei pigesnius iš kaimyninių šalių. Veiklesni žmonės jau ruošiasi Vilkaviškyje įrengti bendrabučius, kuriuose galėtų apgyvendinti iš Rytų šalių besisiūlančius bedarbius.

Tačiau nereikėtų pamiršti, jog iš kitų šalių su darbo rankomis atkeliaus ir nusikaltėlių pirštai. Todėl vargu ar vertėtų dėti daug vilčių į ateivius. Geriausia išeitis tikram savo krašto meistrui mokėti bent pusę tiek, kiek jam pasiūlo Anglijoje ar Airijoje. Tačiau kad mūsų darbo rinkoje susiklostytų tokia situacija, reikia, jog ne tik ieškantis darbo, bet ir jį siūlantis gyventų taip, kaip Vakarų Europos senbuvis.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---