„Santaka“ / Kelionė protėvių takais turėtų būti įdomi kiekvienam lietuviui

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-01-14 07:19

Dalinkitės:  


Nepakartojama Gdansko (Dancingo) didybė.

Kelionė protėvių takais turėtų būti įdomi kiekvienam lietuviui

Peržiūriu iš nesenos kelionės parsivežtas nuotraukas, mintimis sugrįždamas į tas nepamirštamas spalio dienas, kai vaikščiojau protėvių, kovojusių ir už mūsų šiandieną, krauju aplaistytą žemę. Su „Santakos“ skaitytojais dalydamasis įspūdžiais siūlau ir patiems planuoti kelionę į ten – nesigailėsite.

Tikriausiai daugelis, kaip ir aš, būtent 2010-aisiais, jubiliejiniais metais, svajojo patekti į Didžiojo mūšio lauką prie Griunvaldo. Deja, ne visi turėjo galimybių, o ypač žmonės su negalia – ne tik fizine, bet ir finansine. Marijampolės savivaldybė atėjo į pagalbą, paremdama tokią kelionę 24 patiems aktyviausiems 15-os įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovams.

Pirmiausia atsidūrėme Fromborke prie Aistmarių, keli kilometrai nuo Karaliaučiaus krašto. Čia beveik prieš 500 metų gyveno ir dirbo žymus astronomas Mikalojus Kopernikas, kuris pirmasis nustatė, kad Žemė sukasi aplink Saulę. Laimei, nebuvo sudegintas ant inkvizicijos laužo kaip eretikas, nors jo veikalas „Apie dangaus kūnų sukimąsi“ iš katalikams draudžiamų skaityti knygų sąrašo (Index librorum prohibitorum) buvo išbrauktas tik 1822 m. Aplankėme neseniai atrastą M. Koperniko kapą ypatingo grožio katedroje, statytoje 1329 m., apžvelgėme nuostabią panoramą iš aukščiausio bokšto, kuriame įrengtas planetariumas ir Fuko švytuoklė, įrodanti, kad Žemė, anot G. Galilėjaus, tikrai sukasi. Beliko tik stebėtis, kiek tais nykiais viduramžiais autoriui reikėjo drąsos garsųjį veikalą, „atimantį“ iš mūsų planetos įsivaizduotą pasaulio centro didybę, pasiųsti net pačiam popiežiui, kur knyga buvo visam šimtmečiui užkonservuota.

Aistmarių pajūryje įsikūręs vadinamasis Trimiestis. Pirmutinis iš miestų – Gdanskas. Kai patekome jame pro Auksinius vartus į Ilgąją turgaus gatvę, tai paėjus ja kelis šimtus metrų pasaulis man pačiam „apsivertė aukštyn kojomis“. Ypač tada, kai pamačiau ant nuostabaus grožio penkiaaukščio namo paauksuotą 1503 metų datą, kai sužinojau, kad Gdanskas (Dancigas) minimas jau 997 m. Kai Europoje dar nebuvo žinomas net Lietuvos vardas, šis miestas jau XII a. buvo tapęs ypač svarbiu Baltijos pajūrio uostu. Visa šita gatvė su jos namais yra didžiulis, tiesiog atviras meno ir kultūros šedevrų muziejus: kokios didingos iš plytų sumūrytos bažnyčios, pilys, kokie rūmai, koks kiekvieno pastato išorės grožis, spalvos, formos… Ir tai prieš daugelį šimtmečių padaryta daugiausia mūsų gentainių prūsų, galindų rankomis, aišku, vadovaujant meistrams iš Europos. Tuo metu mes dar buvome beveik ištisai „mediniai“, dar net neturėjome savo kalba knygos, mūrijome tokią pačią molinę plytą (perkeltine prasme – pirktą iš kitų), užmokėję dažniausiai krauju.

Vidurinis iš Trimiesčio – Sopotas – yra ne tik muzikos, meno, krepšinio centras, bet ir puikus kurortas. Pasivaikščiojome ilgiausiu tiltu į jūrą, nuėjome į pačią ilgiausią ir aukščiausią Olivos XII a. katedrą su jos įspūdingais vargonais ir nenutrūkstama eile belaukiančiųjų tuoktis. Gaila, neužteko laiko aplankyti greta esantį įžymųjį parką.

Vakarėjo. Pasukome į Malborką – Maironio apdainuotą Malburgą, iš kurio daug kryžiuočių „rengias mus terioti“. Pagalvojau: štai ta kraugerių irštva, iš čia lenkų buvo pasikviesta gauja krikštyti pagonimis vadinamus lietuvius. Ordinas tai darė ne tik vandeniu, bet daugiausia ugnimi, kardu ir krauju, plėšdamas ir niokodamas kraštą. Ypač žiauriai jis susidorojo su mūsų gentainiais prūsais ir sūduviais.

Ištisas 5 valandas ėjome ir ėjome per tos niūrios pilies patalpas. Pamatėme nykią kalėjimo celę, iš kurios, nepaisydamas grotų ir trijų metrų storio sienų, kadaise pabėgo Kęstutis. Vėliau buvo numatyta šioje niūrioje vienutėje po Žalgirio mūšio kaip belaisvį įkalinti ir Vytautą Didįjį.

Įskaudo kojas, beeinant per sales, išpuoštas freskomis, per rūsius, vienuolių, riterių, tarnų, valdininkų kambarius, susipažįstant su apšildymo, vėdinimo, pilies gyventojų maitinimo sistemomis. Žodžiais nenupasakosi visos tos vokiškai racionaliai jų stiliumi įrengtos didybės, to anų laikų pilies gynybinio galingumo. Visa tai reikia pamatyti savo akimis ir iš naujo įvertinti mūsų protėvių žygdarbį prieš 600 metų, jų ryžtą įveikti kryžeivių brutaliai peršamą Europos kultūrą, kuri mums kainavo kraujo jūras. Tačiau vėliau iš čia mes gavome pirmąją lietuvišką knygą, per sieną nešamą lietuvišką spausdintą žodį ir kaip viso to pasekmę – atsikovotą nepriklausomybę.

Sovietams naujaisiais amžiais teko užmokėti dar didesnę – per 20 milijonų aukų – kainą už Europos mokslo, kultūros pasiekimus, už technologijas, net atominę bombą ir dar daug ką. Atsilygino jie įnirtingai šią pilį griaudami, o lenkai su tokiu pat kantrumu ją ir karo sugriautus miestus puikiai atstatydami, restauruodami. Juk dar romėnai sakė: „Ars longa, vita brevis“ (Menas amžinas, gyvenimas trumpas).

Ir pagaliau dviejų dienų kelionės tikslas – Žalgirio mūšio pergalės laukas – 600-aisiais atminimo metais buvo pasiektas. Verta pamatyti to didžiojo mūšio vietą, kur nuožmiose kautynėse buvo išspręsta ir mūsų tautos dabartis. Ta dabartis, kad esame lietuviai, kad gyvename nuo amžių savo protėvių žemėje Lietuvoje ir būtent – Sūduvoje, kuri Vytauto Didžiojo, karvedžio ir diplomato, dėka po to laimėjimo išliko mums iki šiol. Stovint prie paminklo pasąmonėje aidėjo dešimčių tūkstančių karių žūtbūtinės kovos griausmas, sužeistųjų aimanos, žirgų žvengimas, daugiabalsis ir daugiakalbis valio!

„Ilsėkitės ramybėje, Žalgirio didvyriai, mes jūsų žygdarbio neužmiršome“, – atsisveikindami tarėme mintyse.



Vytautas GRINIUS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas