„Santaka“ / Dėmesio stoka jauną žmogų gali pastūmėti savižudybėn

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-13 09:18

Dalinkitės:  


A.Tamošaitienė teigė, kad tas, kuris žudosi, mažiausiai nori numirti.
Godos PAUKŠTYTĖS nuotr.

Dėmesio stoka jauną žmogų gali pastūmėti savižudybėn

Eglė MIČIULIENĖ

Dukra bandė nusižudyti

Neseniai į redakciją paskambino rūpesčio prislėgtas žmogus. Vyriškis jaudinosi dėl savo dukros, pačioje jaunystėje nutarusios, jog gyvenimas jai nebemielas. Jauna mergina išgėrė didelę dozę tablečių... Laimei, medikai ją atgaivino. Tačiau tėvas sielvartavo dėl tolesnės ateities, bijojo, kad be motinos (ji mirusi) gyvenanti dukra dar kartą nesiryžtų prieš save pakelti ranką.

Mėginome susisiekti su mergina, bet ji griežtai atsisakė pasakoti apie savo problemą. Vis dėlto ji jau kalbėjo su artimaisiais, pasižadėjo jiems lankytis pas psichologus.

Kaip tokiam gyvenimu nusivylusiam jaunuoliui galima padėti? Kaip tokiu atveju turi elgtis artimieji?

Šia skaudžia tema kalbėjomės su Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyriuje dirbančia vaikų psichologe Audra Tamošaitiene.



Trokšta dėmesio

Marijampolėje dirbanti A.Tamošaitienė į Vilkaviškio ligoninę atvyksta tik vieną dieną per savaitę. Tačiau gydytojai jau keletą kartų teko bendrauti su artimųjų atvežtomis į Vilkaviškio ligoninės Vaikų ligų skyrių paauglėmis, bandžiusiomis žudytis. (Statistika rodo, kad tarp bandančių žudytis nepilnamečių kur kas daugiau yra merginų, nors nusižudo daugiau vaikinų).

Žmonės, anot A.Tamošaitienės, kartais nesupranta, kad tas žmogus, kuris žudosi, mažiausiai nori numirti. Yra keturi pagrindiniai savižudybių motyvai: dėmesio troškimas (labiausiai būdingas vaikams ir paaugliams), keršto troškimas (taip pat būdingas paauglystėje), ramybės poreikis, noras atsiriboti nuo problemų (daugiau pasireiškia vidutinio amžiaus žmonėms) ir tik ketvirtas motyvas – noras numirti, retas ir būdingas tik vyresniajam amžiui.

– Rinkdamasis savižudybę žmogus ilgai svarsto. Jo viduje kovoja du jausmai: noras gyventi ir noras mirti. Kiekvienas ateiname į šį pasaulį ne savo valia ir nė vienas filosofas dar nėra paaiškinęs, dėl ko žmogus gyvena. Bet kiekvienam iš mūsų nuo pat pradžios duotas labai stiprus gyvybės instinktas, ir mes kovojame už savo gyvenimą. Prisiminkime karo, pokario metus, kai žmonės neturėjo ką valgyti, kai mirė iš bado koncentracijos stovyklose – tada savižudžių buvo labai mažai. Žmonės puoselėjo viltį išgyventi, – aiškino A.Tamošaitienė.



Svarbiausia – artimieji

Kartais aplinkiniai mano, kad reikia ieškoti kokio nors paskutinio įvykio, paskatinusio žmogų žudytis. Tačiau iš tikrųjų procesas yra ilgas ir gali tęstis net metus ar dvejus. O tas paskutinis lašas gyvenimo taurėje gali būti koks nors, atrodytų, visai nereikšmingas įvykis. „Galbūt gatvėje tave kažkas apspjovė – ir tai bus paskutinis lašas. Atrodytų, kas čia tokio atsitiko, bet tam, kuris ryžtasi dėl to žudytis, jau iki tol viduje buvo susikaupę labai daug dalykų“, – sakė psichologė.

Kai žmogus svyruoja tarp noro gyventi ir mirti, svarbu, kad tuo momentu jam kas nors ištiestų ranką.

Svarbiausia – artimųjų parama. Nė vienas psichologas negali duoti tiek, kiek artimi žmonės: tėvai, broliai ir seserys, draugai.



Reikia būti šalia

Kaip prieiti prie jauno žmogaus, kuris jau mėgino pakelti prieš save ranką? Vieni iš jų, anot psichologės, patys mėgina kalbėtis apie savo bėdas, nori kreiptis į gydytojus pagalbos, kiti tvirtina, jog nenori matyti net artimiausių žmonių.

– Jei toks jaunuolis sako, kad nieko nenori matyti ir net pasiunčia jums iš paskos seriją keiksmažodžių, tai dar nereiškia, kad reikia apsisukti ir nueiti. Tai reiškia, kad kalba jo skausmas. Žmogus turi poreikį išsikalbėti, tik nemoka jo išreikšti. Artimieji turi būti šalia. Jie turi kalbėti apie savo jausmus: man skaudu, kad taip įvyko, aš noriu tau padėti, man tu rūpi. Neprašau, kad tu pasakotum, jei esi nepasiruošęs, bet noriu, kad žinotum, jog esu šalia, – patarė medikė.

Kartais šalia palūžusio žmogaus užtenka tiesiog pabūti šalia, nuoširdžiai apkabinti, palaikyti už rankos ir nors taip parodyti dėmesį, kurio iki tol, matyt, labai trūko.



Terorizuoja tėvus

Neseniai šia tema kalbėjomės su Vilkaviškio PK Nepilnamečių reikalų grupės inspektorėmis. Joms „probleminių“ vaikų tėvai dažnai pasiguodžia, kad sūnus ar dukra vis gąsdina: nenupirksi to ir to – nusižudysiu, neleisi kur nors eiti – pasikarsiu... Taip tėvai metai po metų pasiduoda vaikų terorizmui ir vykdo visas jų užgaidas. Tačiau, inspektorių nuomone, kas daug apie tai rėkia, tas net nesiruošia žudytis.

Kaip tėvams suprasti, kad grasinimai – realūs?

Psichologė į šią problemą pažvelgė iš kitos pusės:

– Nesvarbu, ar tas grasinimas realus, ar ne. Jis rodo, kad vaikas turi problemų. Ar jis sakytų – „nusižudysiu“, ar „pabėgsiu iš namų“, ar „neisiu į mokyklą“ – tai vienodo tipo grasinimai. Visi jie rodo, kad vaikas turi problemų, ir ne tik jis, o visa šeima, – sakė A.Tamošaitienė.

Pirmiausia, anot psichologės, kyla klausimas, kodėl jaunas žmogus apskritai renkasi terorizmo būdą. Čia turbūt reikėtų prisiminti dvejų trejų metų laikotarpį, kai jis trypė kojomis ir griuvo ant žemės, reikalaudamas saldainio ar žaislo. Jei tėvai tada nusileido, tai paaugusi atžala elgiasi taip pat, tik nekrenta ant žemės, o gąsdina žudytis.

Visgi jei taip jau vyksta, tėvai turėtų ne pataikauti vaikui, o kalbėtis su juo, mėginti išsiaiškinti, kodėl tokiu būdu jis bando spręsti savo reikalus, galbūt drauge nueiti pas psichologą.



„Niekas nenori klausyti“

Statistika rodo, jog aštuoni iš dešimties bandančių žudytis žmonių kam nors apie tai pasako.

Vieni apie savo ketinimus linkę pasakyti tiesiai, kiti netiesiogiai. Reikia suklusti, jei girdite sakant „aš labai vienišas“, „man niekas neberūpi“, „jei manęs čia nebus, niekas nepasikeis“. Iš gyvenimo išeiti besirengiantis žmogus nei iš šio, nei iš to gali pradėti dovanoti dovanas, dalyti savo daiktus. A.Tamošaitienė prisiminė atvejį, kai Marijampolės rajone nusižudė berniukas. Jis atnešė mokytojai vadovėlius ir pasakė, kad jam jų daugiau nereikės.

Greičiausiai tokių ženklų būna ir daugiau, tačiau nei suaugusieji, nei bendraamžiai jų nesuprato.

Kartą pas psichologę patarimo atėjo viena paauglė. Mergina pasakojo, jog ėjo su drauge per miestą, o ši ėmė kalbėti, kad ta gatve eina paskutinį kartą. Specialistė patarė jai kalbėtis, išklausyti draugės, pabūti šalia jos.

– Visi moka kalbėti apie save, o klausyti niekas nenori. Viena jauna pacientė taip ir pasakė: „Aš klausau visų draugių problemas, bet aš su savo problemomis neturiu kada įsiterpti. Pamačiau, kokios yra mano draugės – joms mano bėdos nerūpi“. Puiku turėti draugę, mamą, kurios klauso, o ne tik dejuoja. Išklausęs žmogus gali patarti – dar palauk, pakentėk – juk tiek jau iškentėjai. Gal rytoj ką nors nuspręsi. Savižudybių prevencijos programoje netgi yra tezė – išgyventi šią dieną. O per tą dieną gali įvykti įvairų poslinkių.

Tik nedidelis procentas jaunuolių vėl linkę pakartoti nepavykusį bandymą išeiti iš gyvenimo. Didžiausia rizika išlieka tris mėnesius po kiekvieno mėginimo žudytis. Vėliau laikas atneša savo naujovių, naują supratimą apie tave supančius dalykus.



Nemokama anoniminė psichologinė parama telefonu

Jei tau sunku, jautiesi nusivylęs, įskaudintas, vienišas, nori išsipasakoti, gali paskambinti:

Jaunimo linija (8 800) 28 888 (kasdien nuo 16 iki 7 val., savaitgaliais – visą parą);

Vaikų linija (8 800) 11 111;

„Vilties“ linija (8 800) 17 000 (14–23 val., penktadieniais nuo 14 val. iki šeštadienio 23 val.).



Anoniminė psichologinė pagalba internetu

www.draugas.lt

www.jppc.lt

www. vaikulinija.lt

Čia rasi daug naudingos informacijos.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas