„Santaka“ / Rajone nuimta tik pusė cukrinių runkelių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-13 08:19

Dalinkitės:  


Stirnėnų kaimo ūkininkas Artūras Almonaitis augina 6 ha cukrinių runkelių. Derlių žada nuimti jau šią savaitę, o runkelių vežimas pagal nustatytą grafiką į fabriką užtruks iki lapkričio 7 d.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Rajone nuimta tik pusė cukrinių runkelių

Algimantas GUDAITIS

Ateitis miglota

Cukrinių runkelių lauke sutiktas Stirnėnų kaimo ūkininkas Artūras Almonaitis sakė, kad auginti virškvotinius runkelius – tikras nuostolis. Tačiau sunku nuspėti, kokie bus metai, ir nutaikyti apsėti runkeliais plotą, kurio pakaktų kvotai užauginti. Šiais metais ūkininkas turi 350 t cukrinių pardavimo kvotą, pavasarį pasisėjo 6 ha runkelių ir mano, kad kvotai išvežti šiemetinio derliaus pakaks. Jis susirūpinęs cukrinių runkelių auginimo perspektyva. Jau buvo susiruošęs pirkti naujesnę runkelių dorojimo techniką, bet mažė- jant cukraus gamybos ir runkelių auginimo kvotoms nuo tokio pirkinio susilaikė.



Delsti rizikinga

– Cukriniai runkeliai į supirkimo punktus pristatomi sklandžiai. Žemdirbiai neatsilieka nuo nustatytų grafikų. Auga ir nuimtų cukrinių krūvos laukuose, tačiau galbūt ne taip sparčiai, kaip jos galėtų didėti, – sakė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas V.Gražulis. Pasak jo, žemdirbiai, išnaudodami saulėto rudens orus, vis dar augina paskutinį laukų derlių, tuo siekdami didesnio runkelių cukringumo.

Dabar rajone parduotų cukrinių runkelių cukringumas vidutiniškai – 17,2 proc., kai bazinis – 15,9 proc. Vidutinis atvežtų į punktus cukrinių purvingumas – 7 proc. Lietingesniais metais šis rodiklis svyruodavo nuo 10 iki 14 procentų. Esant tokioms palankioms cukriniams runkeliams augti oro sąlygoms, ūkininkai ir bendrovės pasiūlys fabrikams nemažai virškvotinių cukrinių runkelių. Nežinia tik viena – kokios bus virškvotinių runkelių supirkimo kainos.

V.Gražulio manymu, žemdirbiai turėtų įvertinti, kad šiandien – jau spalio 13 diena, ir saulėti orai gali greitai baigtis. Kelias dienas palynojus, laukuose prasidės klampynės, pradės dažniau gesti technika, didės kuro, darbo sąnaudos. Vargu, ar ilgiau auginant runkelius papildomai juose sukauptas cukrus padengs nuostolius, kuriuos gali atnešti pabjuręs ruduo. Todėl, kol žemė dar sausa ir lauko keliai tvirti kaip vieškeliai, vertėtų paskubėti nuimti runkelius ir juos sukrauti į patogias privažiuoti vietas, kad atėjus išvežimo metui, būtų galima nesunkiai juos pristatyti į supirkimo punktus.



Rūpestis – ūkininkui, pelnas – perdirbėjui

Rumokų bandymų stoties direktorius Juozas Kaunas ir jo pavaduotojas Antanas Marcinkevičius tvirtino, jog nereikėtų ūkininkų peikti, kad jie, džiaugdamiesi tokiu saulėtu rudeniu, dar neskuba imti runkelių ir leidžia kuo daugiau kauptis juose cukrui.

Tokių palankių šiai kultūrai auginti metų jau seniai nebuvo ir nežinia, kada ateis. Bėda tik ta, kad visos gražių orų dovanos suplauks ne į ūkininkų, o į cukrinių runkelių perdirbėjų kišenes. Panevėžio ir Marijampolės cukraus fabriko vadovai žada supirkti visus užaugintus cukrinius runkelius, tik nepasako, kiek mokės už virškvotinius. A.Marcinkevičius mano, jog daugiau kaip 45 litus už toną vargu ar duos.

– O gal jums teko kur nors nusipirkti iš pigių runkelių pagaminto virškvotinio cukraus? Tokio nėra ir tikriausiai nebus, – įsitikinęs J.Kaunas. Rumokų bandymų stoties vadovai mato žemdirbių išnaudojimą ne tik dėl runkelių kainų, bet ir juos superkant. Cukraus fabrikų, jų priėmimo punktų teritorijose stovi tuščios, dar prieš 15 metų išbetonuotos aikštelės. Jose fabrikai galėtų sukaupti sausesniu metu nuimtus runkelius.

Žemdirbiams nereikėtų klampoti purvynų spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Tačiau fabrikai runkelių nesandėliuoja, šią naštą ir rūpestį jie užkrauna ant ūkininkų pečių.

Pasak jo, žemdirbio niekas neužjaučia. Net ir geležinkeliečiai ėmėsi tvarkyti Vilkaviškio geležinkelio pervažą per patį rudens darbymetį. O apvažiuojamųjų žvyrkelių būklė prasta.

Priminsime, kad rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės šiemet augina 1888 ha cukrinių runkelių. Derlius sudorotas beveik nuo 50 proc. šios gana pelningos auginti kultūros ploto.



Publikuota: 2005-10-13 08:19:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai