„Santaka“ / Vadovauti futbolo rungtynėms ir orkestrui – panašus darbas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-01-03 23:29

Dalinkitės:  


Saulius Karka po daugelio metų sėkmingai grįžo prie futbolo ir šiuo metu yra perspektyvus bei gerbiamas teisėjas.
Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Vadovauti futbolo rungtynėms ir orkestrui – panašus darbas

Eglė MIČIULIENĖ

Iš muzikinio teatro – į futbolo aikštelę. Tokiu ritmu gyvena Saulius Karka, savo gyvenime suderinęs, rodos, visai skirtingus dalykus – profesionalią muziko veiklą ir teisėjavimą futbolo varžyboms.



Nuo vaikystės

Kybartuose gimęs ir užaugęs S. Karka su futbolu susidūrė nuo mažens. Ne tik mūsų rajono žmonėms žinoma jo tėvo, garsaus Suvalkijos futbolininko Romo Karkos pavardė: šio miesto futbolo legenda vadinamas vidurio gynėjas 17 metų žaidė Kybartų „Sveikatos“ klube (jo sūnūs su mama Dalija Agota Karkiene tėčio atminimui kasmet rengia vaikų futbolo turnyrą).

Taigi tėčio skatinamas ir patariamas berniukas futbolo kamuolį spardė dar mokydamasis buvusioje Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje, su bendraamžiais kovojo ir už Kybartų, ir už Vilkaviškio rajono futbolo garbę.

Mokyklos laikais Saulius ne tik sportavo, bet ir grojo garsiajame „Kybartų“ orkestre, vadovaujamame Antano Ziegoraičio.

Šie du užsiėmimai, kaip sako pats S. Karka, padarė įtaką visam tolimesniam jo gyvenimui.



Išrinko geriausiu

Baigęs mokyklą, S. Karka futbolą primiršo ir atsidėjo grojimui. Vaikinas įstojo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją studijuoti trombono specialybės, vėliau Muzikos akademijoje baigė trombono klasę bei įgijo profesionalaus pučiamųjų orkestro dirigento ir pedagogo kvalifikaciją.

Dabar buvęs mūsų kraštietis dirba Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, groja Kauno miesto simfoniniame orkestre ir... tuo pat metu vėl labai intensyviai užsiima futbolu.

S. Karka yra nacionalinės kategorijos teisėjas, teisėjauja pirmoje lygoje. Yra buvęs teisėju Europos lygoje, teisėjavo tarptautinėse rungtynėse.

2009 m. S. Karka išrinktas geriausiu Kauno apskrities futbolo federacijos (KAFF) teisėju, 2010 m. – geriausiu LFF pirmos lygos aikštės teisėju, o šiuo metu yra kandidatas gauti tarptautinę futbolo teisėjo kategoriją. „FIFA kategorija yra kiekvieno teisėjo svajonė. Turi to tikėtis, to siekti ir degti futbolu, kitaip netobulėsi. Į kiekvienas rungtynes turi eiti kaip į paskutines“, – apie netikėtą savo karjeros posūkį kalbėjo S. Karka.



Prie futbolo grįžo po 15 metų

– Baigęs mokslus studijoms pasirinkote muziką. Vadinasi, daugiau įtakos Jūsų ateičiai turėjo ne futbolininkas tėtis, o pedagogė mama D. A. Karkienė, kuri „lenkė“ Jus į muziko specialybę?

– Mano mama matė, su kokiomis traumomis grįždavo tėvas, tad jos dėka pasukau į muziką. Tačiau tai, kas yra genuose ir širdyje, taip pat neliko nuošalyje. Dabar kaskart, kai einu į futbolo aikštę, manau, jog mano tėvas tuo didžiuotųsi, nepaisant to, kad esu ne žaidėjas, o teisėjas.

Mano brolis Tomas taip pat puikiai žaidė futbolą, tačiau irgi pasirinko muziko kelią. Dabar jis yra vienas iš geriausių Lietuvos trombonininkų, Nacionalinio operos ir baleto teatro trombonų grupės bei Kauno miesto simfoninio orkestro trombonų grupės koncertmeisteris.

O mano gyvenimo keliui įtakos turėjo ne tik tėvai ar treneriai. Vaikystėje didelį indėlį į mano ateitį įdėjo auklėtoja Ema Mikutaitienė, mano gerbiama pedagogė Aldona Strakauskaitė, pirmoji mokytoja Danutė Galčevskienė.

– Taigi tapote profesionaliu muziku. Kaip vėl grįžote prie futbolo?

– Po to, kai baigiau vidurinę, gal apie penkiolika metų šį sportą buvau užmiršęs.

Dar mokykloje pirmasis treneris V. Miknevičius neskubėdavo mūsų girti, bet dažnai sakydavo: „Pažiūrėsime, kas bus ateity.“ Dažnai prisimenu jo žodžius, nes iš gražaus būrio jo išugdyto jaunimo tik aš vienas susiejau gyvenimą su profesionaliu futbolu.

O grįžti prie šio sporto paskatino mano sutiktas žymus Lietuvos futbolo teisėjas Gercas Žakas. Jo patartas kreipiausi į Lietuvos futbolo asociacijos prezidentą Vytautą Bragą, kuris vėliau nukreipė mane pas buvusį FIFA kategorijos asistentą, nacionalinės kategorijos teisėją Gintautą Ratkevičių. Šis žmogus dirbo su manimi penketą metų ir davė man didelę dalį teisėjavimo praktikos.

Apskritai turiu pasakyti, kad Kauno teisėjų mokykla yra stipriausia Lietuvoje. Ne viena stipriausių, o stipriausia. Tarp teisėjų yra milžiniška konkurencija. Turime apie dešimt labai aukšto lygio teisėjų, todėl prasimušti į teisėjų elitą nėra lengva.



Reikia didelio noro

– Vadinasi, teisėju gali būti ir tas žmogus, kuris pats nežaidžia futbolo ir netreniruoja žaidėjų?

– Teisėju gali būti žmogus, kuris labai to nori. Tačiau tiems, kurie „ragavę“ futbolo, yra lengviau, nes jie jaučia žaidimo atmosferą, jiems paprasčiau bendrauti su žaidėjais.

Jei tavo veidas pažįstamas žmonėms, tau tai suteikia privalumo. Man į teisėjavimą įsilieti buvo sunkiau, nes kaip futbolininko manęs niekas nepažinojo. Tik senesnės kartos žaidėjai žinojo tėvo pavardę. Taigi pripažinimo turėjau siekti pats.

– Ką turi sugebėti teisėjas?

– Teisėjas turi mokėti atkreipti dėmesį į tai, ką jam žmonės sako. Teorijos neužtenka, reikia eiti į aikštę, dirbti ir būtinai išklausyti bei priimti kitų pastabas – tik taip tobulėsi ir eisi į priekį.

– Futbolo aikštėje neretai būna konfliktinių situacijų. Ir teisėjo sprendimas žaidėjams ne visuomet atrodo teisingas.

– Be abejo, situacijų būna visokių, kaip ir žmonių. Vieni po rungtynių padėkoja, kiti užsipuola su priekaištais. Kaune vyksta labai stiprios miesto futbolo pirmenybės. Ne kartą tekę parodyti ir raudoną kortelę, ir išklausyti nemalonių replikų. Tačiau negalima žaidėjams leisti keiktis, o įžeidinėjimai ir teisėjui skirti keiksmai apskritai yra netoleruotini.

Teisėjas yra šio žaidimo specialistas. Žinoma, jis gali ir suklysti, nes sprendimą privalo priimti žaibiškai. Bet nei žmonės, nei futbolininkai negali jausti, kad teisėjas kažkuo abejoja. Jis privalo būti ryžtingas, atkaklus, elgtis nuosekliai ir sistemingai. Tačiau jei matai, jog akivaizdžiai suklydai, privalai tuoj pat pasitaisyti.



Ir skirtingi, ir panašūs

– Jūsų gyvenime svarbiausi užsiėmimai yra muzika ir futbolas. Tai, atrodo, tokie skirtingi dalykai...

– Ir skirtingi, ir panašūs. Kaip jau minėjau, esu mokęsis dirigavimo, teko dirbti su ilgamečiu „Trimito“ dirigentu, šviesios atminties maestro Romu Balčiūnu. Deja, svajonė tapti dirigentu neišsipildė. Tačiau gal kaip tik dėl to į mano gyvenimą grįžo futbolas.

Teisėjo darbas yra labai panašus į dirigento. Juk dirbi, bendrauji su žaidėjais taip pat, kaip ir dirigentas – su orkestru. Skirtumas tik toks, kad futbolas – tai menas ant žaliosios vejos. Bet ir viename, ir kitame darbe būtina sugebėti vadovauti, jausti kontaktą su savo komandos nariais, mokėti bendrauti su žaidėjais ir kartu neprarasti rungtynių kontrolės.

– Jei taip, tuomet futbolo „mene“ turbūt reikia netgi daugiau kūrybos? Juk niekada nežinai, kaip pasisuks žaidimas.

– Manau, kad tai ir yra pagrindinis skirtumas: eidami groti mes jau žinome, ką darysime, ir įtampa yra šiek tiek mažesnė. Futbolo rungtynėse negalime nuspėti, kokios situacijos laukia, kaip mes jas išspręsime ir ko galime tikėtis.

– Esate paniręs į dvi veiklos sritis. Kaip spėjate „pasidalyti“?

– Ne paslaptis, kad muzikantui profesionalui reikia kasdien repetuoti, ir ne po valandą. Vyksta koncertai, spektakliai, pasirodymai. Ruoštis reikia ir rungtynėms – treniruojamės 3–4 kartus per savaitę. Žodžiu, mano grafikas tikrai įtemptas. Kita vertus, aplinką pakeisti yra labai gerai, nes visą dieną praleisti muzikinėje terpėje taptų rutina.

Muzika man labai patinka, džiaugiuosi savo darbu ir neįsivaizduoju, kad galėčiau dirbti ką nors kita. Tačiau futbolas man – lyg iššūkis gyvenimui. Sportas neleidžia sustoti, verčia tobulėti, ruoštis fiziškai. Taigi stengiuosi viską suderinti. Aišku, labiausiai nukenčia mano šeima – jai esu labai dėkingas už pagalbą ir supratimą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas