„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-12-30 00:21

Dalinkitės:  


Atodangos

Kada prasideda kiti metai?



Gana keistas klausimas. Visi juk žinome, kad Naujieji metai prasideda sausio 1 d. Bet ne visada taip buvo.

Senovės Egipte kiti metai prasidėdavo Nilo potvynio sezono pirmo mėnesio pirmą dieną. Senovės Graikijoje buvo paplitusi „olimpiadų era“, skaičiuojama nuo 776 m. liepos 1 d. pr. m. e. Romos imperijos centre – era nuo Romos miesto įkūrimo – 753 m. balandžio 21 d. pr. m. e. Vėliau nauji metai imti skaičiuoti nuo naujo imperatoriaus valdymo pradžios ir vadinami to imperatoriaus vardu. Tik valdant Julijui Cezariui metų pradžia imta laikyti sausio pirmąją. Rusijoje, perėmusioje Bizantijos eros kalendorių, metai buvo skaičiuojami nuo „pasaulio sukūrimo“ iki pat 1700 m., kai Petras I įvedė metų skaičiavimą nuo Kristaus gimimo ir metų pradžia tapo sausio 1 d.

Štai dar vieni metai nuslenka į praeitį, užtrenkia paskui mus duris. Garsiai. Su šampano butelių kamščių pyškėjimu ir triukšmingais margaspalviais fejerverkų saliutais. Nueinantys metai kai kam atrodė dosnūs, bet daugeliui – liūdni ir skurdūs. Priklausomai nuo žmogaus: koks esi ir kur esi. Kaip sakė mano mėgstamas filosofas L. A. Seneka, yra žmonių, kurie turėdami net viso pasaulio turtus yra vargšai savo viduje. Todėl jiems labai reikia mūsų pripažinimo, jų talentų ir turtų įvertinimo, žavėjimosi jais. Kiti nesivaiko prabangaus gyvenimo blizgučių. Jiems tai nėra tokia vertybė, dėl kurios būtų verta aukoti laiką ir sveikatą. Jie moka džiaugtis ir mažais džiaugsmais.

Kažkas suremontavo daugiavaikės šeimos apgriuvusį namelio stogą, kažkas padovanojo baldų ar buitinės technikos – ir prašviesėjo apniukusi metų pabaigos diena. Argi gali būti didesnis džiaugsmas, kaip nušluostyti verkiančiam vaikui ar jo motinai ašaras? Padaryti kito žmogaus gyvenimą gražesnį, žmoniškesnį... Dalytis tuo, ką turi. Nebūtinai materialinėmis vertybėmis – galima ir geromis idėjomis, patarimu, nuoširdžiu žodžiu. Tai taip pat daug ką reiškia, jeigu eina iš duodančiojo širdies, ir nebūtinai – iš pareigos.

Baigiasi metai. Kaip mes juos nugyvenome? Kaip sunaudojome likimo mums skirtą laiką? Sakoma, kad gyvenimas per trumpas pačiam gražiai pagyventi ir dar savo artimui bėdoje padėti. Neužtenka laiko, pinigų, sveikatos... Bet tas pats išmintingas seniokas Seneka vėl mus bara: „Štai kaip yra: ne gauname trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį. Didžiausia gyvenimo dalis praeina mums darant klaidas, didelė – nieko nedarant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia.“

Tikrai, daugeliui iš mūsų būna dienų, kai susimąstome: gal ne savo rogėse sėdime, ne į tą pusę važiuojame. Bet greitai nuvejame silpnumo ar abejonių valandėlę ir vėl „važiuojame“ pavėjui, kur lengviau, kaip pripratę. Ir kartais tiek „priskaldome malkų“, kad iki gyvenimo pabaigos būna nemalonu prisiminti. Arba visai neprisimename. Taip lengviau gyventi.

Vis dėlto malonu baigiantis metams prisiminti žmones, kurie tau padėjo, kuriems tu padėjai, kurie paprasčiausiai tau nusišypsojo praskaidrindami eilinę dieną, kurie matė tavyje žmogų, o ne mažą, nevertą dėmesio varžtelį. Tegul ateinantys metai jiems būna dosnesni, o gyvenimas niekad nesibaigia gruodžio 31 dieną. Juk bus dar daug turtingesnių metų ir geraširdžių žmonių. Tik reikia tuo tikėti. Ir dar taip norėtųsi, kad visi ateinantys metai, kiek jų bus, vadintųsi ne „kiaulės“, „tigro“ ar „zuikio“ metais, o Žmogaus metais.





Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas