„Santaka“ / Meilę teatrui ugdo ir Vilkaviškyje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-12-30 00:09

Dalinkitės:  


N. Klišienė nemėgsta gyvenimo, įsprausto į kokius nors rėmus.
Nuotrauka iš asmeninio N. Klišienės albumo

Meilę teatrui ugdo ir Vilkaviškyje

Neringa Klišienė save apibūdina kaip žmogų, kuris kitus supažindina su teatru ir dramaturgija, tačiau vien tuo moters veikla tikrai neapsiriboja.



Įvairi veikla

N. Klišienės gyvenimo tempas gana veržlus. Moteris gyvena Marijampolėje, o dirba Vilniuje bei Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre (VJC), kuriame vadovauja aktorinio meistriškumo studijai. Būdama lektorė Vilniaus universitete (VU), ji studentams jau kelerius metus skaito kursą „Lietuvių literatūra ir teatras“, veda šiuolaikinės lietuvių literatūros seminarus. Be šios veiklos, moteris rengia rašytojo Antano Vaičiulaičio laiškų rinktinę, dalyvauja projekte „Cz. Miłoszo kūryba: modernioji LDK tradicijų tąsa“, taip pat verčia Oskaro Milašiaus publicistinius straipsnius, kurių pagrindu ketinama parengti knygą.



Centre – kūrybiška atmosfera

Nors pati N. Klišienė prisipažįsta, kad sunkiai sekasi suderinti veiklą universitete bei Vaikų ir jaunimo centre, tačiau atsisakyti nė vienos iš jų kol kas neketina. „Tiek vienur, tiek kitur dirbu su jaunais žmonėmis. Vilniuje dėstau teatro teoriją, su studentais bandome išsiaiškinti paties teatro fenomeną. Praktika VJC aktorinio meistriškumo studijoje suteikia galimybę nuosekliau paaiškinti studentams tam tikrus teorinius dalykus, pagrįsti juos pavyzdžiais. Manau, jog abu darbai papildo vienas kitą ir tikrai vienas kitam netrukdo“, – sakė pašnekovė.

Vilkaviškyje N. Klišienė dirba jau devintus metus. Moteris džiaugiasi mūsų mieste palankiomis kūrybiniam darbui sąlygomis. „Labiausiai čia patinka tai, kad studijos nariai ir pati galiu visiškai atsiduoti kūrybai: nėra skubos, būdingos dideliems miestams, įtampos, niekas nerodo pirštu, ką ir kaip turiu daryti, be to, esu įgavusi jaunų žmonių (t. y. studijos narių) pasitikėjimą. Man tai labai svarbu“, – tvirtino pašnekovė.

Beje, dabartinės pareigos VJC nėra vienintelės, siejančios moterį su Vilkaviškiu. Ji šiek tiek daugiau nei metus yra dirbusi lietuvių kalbos ir teatro mokytoja tuometinėje „Aušros“ vidurinėje mokykloje.



Gavo mokslų daktaro laipsnį

„Niekada nemėgau, kai mane kas nors mėgindavo įsprausti į tam tikrus rėmus. Visą laiką siekiau, kad gyvenime galėčiau dirbti mėgstamą darbą. Manau, jog man pavyko“, – džiaugėsi pašnekovė.

Kad pasiektų tai, ko nori, N. Klišienė turėjo studijoms atiduoti ne vienus metus. Baigusi vidurinę mokyklą, marijampolietė Vilniaus universitete studijavo aktoriaus-filologo specialybę. „Tai buvo tarsi eksperimentinis kursas, kuriame norėta išugdyti visapusiškai išsilavinusį aktorių“, – prisiminė pašnekovė. Vėliau su pagyrimu ji tame pačiame universitete baigė lietuvių literatūros magistro studijas.

Pernai universitete N. Klišienė apsigynė disertaciją „XX a. IV dešimtmečio lietuvių literatūra: prancūziškieji kontekstai“ humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti.



Gyveno Prancūzijoje

N. Klišienės gyvenimas toks pat spalvingas, kaip ir jos asmenybė. „Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje buvo nemažai vadinamųjų koledžų. Į vieną iš jų buvau įstojusi. Ten gavau prancūzų kalbos pagrindus“, – prisiminė moteris. Vėliau ji metams buvo išvykusi į Marselio miestą, esantį Prancūzijoje, kur lankė prancūzų kalbos gilinimo kursus.

„Laikotarpis, praleistas toje šalyje, man davė išties daug: šimtametes tradicijas turinti istorija, kultūra, architektūra, nuostabi kalba... O ir dabar vasaros atostogos ar mokslinės stažuotės susijusios su šia šalimi“, – tvirtino pašnekovė.



Teatrinė veikla

Su dauguma savo studijos narių vadovė sutaria gerai. Svarbiausia to priežastis, jos manymu, yra ta, kad jiems stengiasi nemeluoti, nereikalauja iš jų neįmanomų dalykų, nemoralizuoja, nemoko gyventi. Aišku, studijoje egzistuoja tam tikros taisyklės ir ribos, kurių visi stengiasi laikytis. N. Klišienė tvirtino, jog svarbiausia yra savitarpio pasitikėjimas. Reikia, kad jauni žmonės patikėtų savimi, o ji patikėtų jais, nes tik tokiu būdu galima pasiekti norimų rezultatų.

Paklausta, kodėl pati nebandė siekti profesionalios aktorės karjeros, moteris tikino, kad visų pirma tam nesusiklostė tinkamos sąlygos.

„Esu suvaidinusi trijuose ar keturiuose spektakliuose municipaliniame Marijampolės teatre, todėl žinau, ką tai reiškia. Norint atsiduoti aktoriaus profesijai, reikia, kad būtų režisierius, kuriuo tu patikėtum ir kaip profesionalu, ir kaip asmenybe. Tuo metu tokio žmogaus Marijampolėje neatsirado. Susikurtus planus pakoregavo ir pirmagimė dukra. Beje, kartais pagalvoju, kad man tikriausiai lemta būti pedagoge, bet būtent ta, kuri savo kailiu patyrė, kas yra scena“, – tvirtino pašnekovė.



Šeima susitaikė

N. Klišienės vyras Darius taip pat yra menininkas – muzikantas, birbynininkas, muzikos mokytojas. „Džiaugiuosi, kad skiriasi mūsų veiklos sritys, todėl vis dar turime apie ką kalbėtis“, – šyptelėjo moteris. Ji džiaugėsi, jog vyras ją supranta ir palaiko. Darius dalyvauja spektaklių kūrimo procese, neretai – repeticijose, kuria muziką jos statomiems spektakliams, kurių kasmet VJC yra parodoma po vieną arba du.

Dukterys – trylikametė Gaja ir dešimtmetė Augusta Berta – auga menų apsuptyje. Tiesa, abiem mergaitėms jau teko susitaikyti su tuo, kad tėvų dažnai nebūna namuose. „Norėdama daryti tai, ką noriu, aš moku tam tikrą kainą – savo dukterų santykį su manimi, kitaip tariant – kasdienybę: namų darbus, knygų skaitymą drauge, namų ruošą... Aš neišeinu iš namų 8 val. ryto ir negrįžtu 17 val. vakare. Laisvalaikio beveik neturiu. Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Mergaitės – labai savarankiškos: jeigu negaliu iškepti joms pyrago, jį kepa dukros“, – kalbėjo N. Klišienė. Ji tikino, kad stengiasi su šeima išnaudoti visą laiką, kurį tik gali, nors jo išties labai mažai.



Per šventes – visi kartu

Didžiąsias metų šventes N. Klišienė stengiasi praleisti tik su šeima. Per Kūčias aplankomos abidvi močiutės, pas jas skanaujami tradiciniai tos dienos patiekalai: burokėlių sriuba su džiovintais baravykais, avižinių dribsnių kisielius, silkė su cinamonu.

Kalėdos praleidžiamos namuose. Tądien vyras ruošia šventinį patiekalą, dukros pasirūpina desertu, o ji pati – namų ruoša ir stalo padengimu.

Artėjančius Naujuosius metus šeima taip pat sutiks kartu. „Tegul gražiausios metų šventės kartu su sugrįžtančia saule įlieja širdin šviesos, vilties ir tikėjimo dvasios. Tegul tai, ką geriausio turime savyje, sušildo šalia esančiuosius. Jaukių ir džiaugsmingų artėjančių Naujųjų metų!“ – visiems „Santakos“ skaitytojams palinkėjo N. Klišienė.



Andrius GRYGELAITIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas