„Santaka“ / Sujungus veislininkystės įmones atsirastų galimybė konkuruoti ne tik Lietuvos rinkoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-12-20 07:37

Dalinkitės:  


Stasio BIELSKIO nuotr.

Sujungus veislininkystės įmones atsirastų galimybė konkuruoti ne tik Lietuvos rinkoje

Žemės ūkio ministerija sieks sujungti abi Lietuvos veislininkystės įmones – Šiaulių bei Marijampolės. Tikimasi, kad tai padės sukurti vieną stiprią veislininkystės bendrovę, kuri sugebės konkuruoti rinkoje su didelėmis užsienio įmonėmis. Anot ministerijų vadovų, ateityje planuojama pasekti skandinaviškuoju pavyzdžiu ir jungtis su kaimyninių valstybių veislininkystės bendrovėmis.



Sieks apsaugoti nuo privatizacijos

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas sakė, kad dar neaišku, kada įvyks šių įmonių sujungimas. Prieš tai turi įvykti ministerijos diskusija su Žemės ūkio rūmų, ūkininkų, didžiausių šalies pieno perdirbėjų atstovais.

„Manome, kad yra būtina sujungti Šiaulių ir Marijampolės veislininkystės įmones į vieną bendrą juridinį vienetą. Taip būtų galima koordinuoti šių įmonių veiklą, sustiprinti pajėgumus, dirbti produktyviau ir konkuruoti su užsienio įmonėmis“, – paaiškino A.Macijauskas.

Šiuo metu Lietuvos veislininkystės rinkoje tarpusavyje konkuruoja trys pagrindinės bendrovės: abi lietuviškosios įmonės ir vokiečių bendrovė „Litgenas“. „Abi lietuviškos veislininkystės įmonės šiuo metu konkuruoja tarpusavyje. Tai nėra normalu, todėl esant tokiai situacijai anksčiau ar vėliau rinką teks užleisti užsienio bendrovėms. Sujungimas yra vienintelė išeitis norint išlikti.

Jeigu prisimintume Skandinavijos pavyzdį, tai ten yra susijungusios net trijų valstybių įmonės: Danijos, Švedijos ir Suomijos ūkininkų asociacijos sukūrė bendrą įmonę „Viking Genetics“. Tačiau sperma nėra gaminama ir vertinama tik kurioje nors vienoje valstybėje. Kiekvienoje iš šių trijų šalių yra po kelias stotis, o jų veikla koordinuojama iš bendro centro.

Apie tai kalbėti dar anksti, tačiau mes manome, kad ateityje būtų galima sujungti net Lietuvos ir Latvijos įmones. Mes turime suprasti, kad tai yra vienintelis būdas išlikti rinkoje ir konkuruoti su tokių šalių kaip JAV ar Vokietijos veislininkystės bendrovėmis. Jeigu mes turėsime šimto bulių bandą, tai produktyvumas bus vienoks. Bet jeigu turėsime šimto tūkstančių bulių bandą, tai kokybiškos produkcijos galėsime pasiūlyti gerokai daugiau.

Mes esame maža šalis, todėl norėdami išlikti ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje turime mąstyti ne tik apie tai, kas bus rytoj, bet ir kaip mūsų veislininkystė atrodys po penkiasdešimties metų“, – apie idėją pasakojo viceministras A.Macijauskas.

Vienas iš Žemės ūkio ministerijos vadovų nepaneigė ir to, kad sujungimu siekiama apsaugoti lietuviškąsias įmones nuo privatizacijos: „Vokiečių bendrovė „Litgenas“ kol kas Lietuvoje turi keletą bulių, o didžiąją produkcijos dalį atsiveža iš užsienio. Galime tik spėti, bet jiems greičiausiai reikia turėti savo veislininkystės bazę Lietuvoje. Jeigu būtų privatizuota kuri nors iš lietuviškųjų įmonių, tokią bazę būtų galima sukurti.“



Ūkininkai idėją vertina teigiamai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, jog tokią ministerijos idėją vertina teigiamai. „Dabar yra taip, kad kiekviena veislininkystės įmonė ar asociacija tempia paklodę į savo pusę, o Lietuvos veislininkystė lieka basomis kojomis. Yra prikurta darbo vietų, turime savo bazes, tačiau mūsų genofondas nyksta, o 80 procentų rinkos valdo vokiška sperma. Rytų šalis jau nebenori pirkti mūsų telyčių, nes dauguma jų yra holšteinizuotos, todėl sunkiai aklimatizuojasi.

Tiktai koordinuojant darbą, vykdant griežtą atranką ir kontrolę, atkuriant savo genofondą bus galima susigrąžinti prarastą rinkos dalį“, – kalbėjo Ūkininkų sąjungos vadovas.

Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Naglis Narauskas pabrėžė, jog Lietuvos ūkiai turi judėti liberalizavimo link.

„Mums, perdirbėjams, svarbiausia yra tai, kad būtų teikiama profesionali paslauga ir būtų geras kainos bei kokybės santykis. Mano asmenine nuomone, tos dvi bendrovės jau seniai turėjo mažinti administravimo išlaidas, efektyvinti darbą ir gerinti kokybę. Jeigu susijungimas padės tai padaryt, taip bus geriau ir ūkininkams, ir perdirbėjams, ir vartotojams“, – idėją įvertino N. Narauskas.



Baiminasi dėl bendrovės išnykimo

Tačiau Marijampolėje įsikūrusios Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Vasiliauskas pastebėjo, kad ne visi ūkininkai yra patenkinti tokiu ministerijos siūlymu.

„Asociacijos taryba buvo susirinkusi į posėdį ir aptarė tokius ministerijos planus. Taryba priėjo prie nuomonės, kad vis dėlto tas sujungimas neišeitų į naudą. Tiek žalųjų, tiek juodmargių populiacijos yra skirtingos, o juodmargių rinkoje yra daugiau. Marijampolės bendrovė dirba gerai, pasiekėme gerų rezultatų, todėl nematau priežasčių, kodėl reikėtų įmones sujungti.

Taip, mes pritariame, kad abiem lietuviškoms įmonėms konkuruoti rinkoje nėra gerai, bet veiklą galima derinti ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, pasidalyti tam tikromis zonomis ir t. t. Panašiai buvo sujungtos Vilniaus ir Kauno veislininkystės įmonės, kurios galiausiai išnyko“, – pasakojo V. Vasiliauskas.

Žemės ūkio viceministras A. Macijauskas sakė, jog kai kurių Marijampolės ūkininkų nuomonę galėjo nulemti ir artėjantys vietos savivaldos rinkimai. Beje, tarp 15-os Juodmargių galvijų gerintojų asociacijos tarybos narių yra ir Marijampolės politikų, o tarp jų – ir Marijampolės meras.

„Tai yra ne visų Marijampolės ūkininkų nuomonė. Daugiausia taip kalba tie, kurie ruošiasi artėjantiems rinkimams. Norėtume priminti, jog Marijampolės veislininkystės įmonė nepriklauso vien Marijampolės ūkininkams. Tai yra visos Lietuvos ūkininkų įmonė, kurią valdo ministerija. Mes turime daryti taip, kad laimėtų visos Lietuvos ūkininkai“, – paaiškino A. Macijauskas.

Viceministras patikino, jog sujungus abi bendroves veislininkystės bazės išliktų ir Marijampolėje, ir Šiauliuose.



Žemės ūkio ministerijos inf.



Užsk. 8414






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas