„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-26 11:48

Dalinkitės:  


Atodangos

Ar Lie­tu­va ap­gins Do­ne­lai­tį?

Vi­si laik­raš­čiai jau ra­šė, kad Ru­si­jos sta­čia­ti­kių baž­ny­čia (ne be aukš­čiau­sių struk­tū­rų pa­lai­ky­mo) pe­ri­ma iš vie­ti­nės Ka­li­ning­ra­do val­džios sa­vo nuo­sa­vy­bėn vi­sus bu­vu­sius liu­te­ro­nų ir ka­ta­li­kų mal­dos na­mus, esan­čius Ka­li­ning­ra­do mies­te ir sri­ty­je.

Šie spau­dos pra­ne­ši­mai pri­ver­tė su­ne­rim­ti Lie­tu­vos in­te­li­gen­ti­ją, kul­tū­ros ir moks­lo at­sto­vus. Juk ta­me sta­čia­ti­kių baž­ny­čiai per­duo­da­mų bu­vu­sių mal­dos na­mų są­ra­še yra ir mū­sų li­te­ra­tū­ros kla­si­ko K. Do­ne­lai­čio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus Tol­min­kie­my­je – baž­ny­tė­lė, ku­rio­je poe­tas pa­lai­do­tas. Kiek­vie­nam lie­tu­viui bran­gus K. Do­ne­lai­čio var­das, ži­no­mas nuo mo­kyk­los lai­kų, ir ta že­mė, ku­ria jis vaikš­čio­jo. Yra iš­li­kę au­ten­tiš­ki, pa­ties Poe­to ran­ka ra­šy­ti žo­džiai įpė­di­niams: „Pri­si­mink ma­no žo­džius, kai aš jau po že­me mie­go­siu, ir lan­kyk ta­da ma­no ka­pą.“

Mums tu­rė­tų bū­ti gė­da, kad dau­ge­lį me­tų jo ka­pas bu­vo už­mirš­tas. Tik 1967 m. ge­gu­žės 3 d. su­da­ry­ta spe­cia­li ko­mi­si­ja ar­cheo­lo­gi­niams ty­ri­nė­ji­mams at­lik­ti Tol­min­kie­mio baž­ny­čios griu­vė­siuo­se, kur ieš­ko­ta K. Do­ne­lai­čio ka­po. Tie ty­ri­nė­ji­mai ir moks­li­nin­kų gin­čai už­tru­ko iki 1988 m., kol pa­ga­liau bu­vo nu­sta­ty­ta tiks­li Poe­to ka­pa­vie­tė. Vė­liau at­sta­ty­tą baž­ny­tė­lę ir mū­sų li­te­ra­tū­ros pra­di­nin­ko mu­zie­jų gau­siai lan­kė ne tik Lie­tu­vos žmo­nės, bet ir Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiai, be­si­do­min­tys kul­tū­ros is­to­ri­ja. Da­bar, ki­lus pa­vo­jui ne­tek­ti to pir­mo­jo lie­tu­vy­bės šal­ti­nio, iš­tryš­ku­sio Prū­sų Lie­tu­vos že­mė­je prieš 300 me­tų, mes iš nau­jo pri­si­me­na­me K. Do­ne­lai­tį ir jo svar­bą lie­tu­vių kal­bai, mū­sų vi­sų tau­ti­niam są­mo­nin­gu­mui.

Pri­si­me­na­me Poe­to gim­tą­jį Laz­dy­nė­lių kai­mą Gum­bi­nės pa­ra­pi­jo­je, kur 1714 m. sau­sio 1 d. gi­mė bū­si­ma­sis mū­sų li­te­ra­tū­ros kla­si­kas, lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­jas ir gy­nė­jas. Pri­si­me­na­me jo gau­sią šei­mą: anks­ti mi­rus tė­vui, mo­ti­nai vie­nai te­ko rū­pin­tis 7 vai­kais. Vi­si jie pa­si­ro­dė esą ga­būs ama­tams. Kris­ti­jo­no bro­lis Prič­kus Ka­ra­liau­čiu­je dir­bo auk­sa­ka­liu ir mu­zi­kos inst­ru­men­tų meist­ru, My­ko­las – taip pat bu­vo auk­sa­ka­lys, o Ado­mas – kal­vis. Trys se­se­rys ūki­nin­ka­vo. Pats bū­si­ma­sis poe­tas, mi­rus tė­vui, gy­ve­no pas bro­lį Ka­ra­liau­čiu­je, mo­kė­si Alb­rech­to ko­le­gi­jo­je, stu­di­ja­vo Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­te, kur 1743 m. spa­lio 14 d. iš­lai­kė pa­sto­riaus eg­za­mi­nus ir bu­vo įšven­tin­tas į ku­ni­gus.

Ra­šant apie K. Do­ne­lai­čio moks­lus Ka­ra­liau­čiu­je, ne­ga­li­ma ne­pa­mi­nė­ti tuo­me­čio Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­to vien dėl to, jog tai bu­vo tik­ras lie­tu­vy­bės lop­šys. Daug ką sa­ko ir tas fak­tas, kad šio uni­ver­si­te­to įkū­rė­jas bu­vo Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ka­zi­mie­ro duk­ters sū­nus, pir­ma­sis Prū­si­jos ku­ni­gaikš­tis Alb­rech­tas. Jo pa­dė­jė­jas – Ab­rao­mas Kul­vie­tis, o uni­ver­si­te­to ka­ted­ros ve­dė­jas ir kal­bų pro­fe­so­rius – Sta­nis­lo­vas Ra­po­lio­nis. Pas­ta­rą­jį la­bai ger­bė pa­ts ku­ni­gaikš­tis Alb­rech­tas ir S. Ra­po­lio­niui mi­rus įsa­kė pro­fe­so­rių pa­lai­do­ti gre­ta sa­vo bū­si­mo ka­po, o ant pa­mink­lo už­ra­šy­ti epi­ta­fi­ją: „Čia pa­lai­do­tas di­dis vy­ras, lie­tu­vių tau­tos gar­bė.“

Dirb­da­mas pa­sto­riu­mi Tol­min­kie­my­je, K. Do­ne­lai­tis neuž­si­da­rė tarp baž­ny­čios sie­nų. Jis mė­go, kaip ir jo bro­liai, meist­rau­ti, bend­rau­ti su ap­lin­ki­nių kai­mų „viež­ly­bais“ ir ne­nau­dė­liais bū­rais. Vie­tos lie­tuv­nin­kų gy­ve­ni­mą bei dar­bus pa­vaiz­da­vo jį iš­gar­si­nu­sio­je poe­mo­je „Me­tai“, ku­rią L. Rė­za iš­lei­do 1818 m.

Poe­tas, gin­da­mas vals­tie­čius nuo vie­ti­nių vo­kie­čių po­nų, ne­bi­jo­da­vo ir ašt­res­nį žo­dį pa­sa­ky­ti: „Per daug jū­sų čia yra, ir lie­tuv­nin­kams sun­ku jus iš­pe­nė­ti. Ir už tai, kad lie­tuv­nin­kai jus pe­ni bei po­nais lai­ko, tai jūs dar no­ri­te iš jų kal­bą atim­ti.“

Jau vė­liau K. Do­ne­lai­tis tuos pa­čius vals­tie­čius lie­tuv­nin­kus gy­nė ir nuo ca­ri­nės Ru­si­jos val­džios at­sto­vų sa­vi­va­lės. Ca­ro ge­ne­ro­lui, gra­si­nu­siam mir­ti­mi už A. Nevs­kio ne­pa­ger­bi­mą, at­rė­žė: „Aš ma­niau, kad tik vo­kie­čiai, bet ir jūs, ru­sai, lie­tuv­nin­kus lai­ko­te be­ver­čiais su­tvė­ri­mais. Ap­si­rin­ka­te, taip gal­vo­da­mi. Mes esa­me ne blo­ges­ni žmo­nės, kaip ir jūs.“

Vi­sa tai, ką mes ži­no­me apie K. Do­ne­lai­tį bei jo kū­ry­bą ir gy­ve­ni­mą, įpa­rei­go­ja mus rei­ka­lau­ti, kad Lie­tu­vos val­džia ap­gin­tų Poe­to ka­pą, jo mu­zie­jų, jo at­mi­ni­mą. Kad ir mū­sų vai­kai bei anū­kai, ir anū­kų vai­kai ga­lė­tų po dau­ge­lio me­tų pa­kar­to­ti K. Do­ne­lai­čio kū­ry­bos ty­ri­nė­to­jo Liud­vi­go Pa­sar­gės žo­džius: „Dar ir da­bar, šil­tą va­sa­ros nak­tį, kle­bo­ni­jos so­do aly­vo­se suo­kia lakš­tin­ga­los, ir jų dai­nos jaus­min­gai skam­ba virš poe­to, Lie­tu­vos Teok­ri­to am­ži­no­jo poil­sio vie­tos.“



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas