„Santaka“ / Sezoninė depresija gali baigtis savižudybe

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-19 07:19

Dalinkitės:  


Gydytojas psichiatras Audrius Mozūraitis pataria sezoninės depresijos kamuojamiems žmonėms nelaukti ir kreiptis į specialistus.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Sezoninė depresija gali baigtis savižudybe

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pra­si­dė­jus tam­sia­jam me­tų lai­kui, ne vie­nas pa­ste­bi­me, jog daž­niau ap­nin­ka niū­rios min­tys, jaut­riau rea­guo­ja­me į ne­sėk­mes, pra­de­da­me sa­vęs gai­lė­ti, ne­ri­mau­ti dėl anks­čiau pro­ble­mų ne­kel­da­vu­sių da­ly­kų. Tai – se­zo­ni­nė dep­re­si­ja, ga­lin­ti pe­raug­ti ir į sun­kes­nius psi­chi­kos su­tri­ki­mus.


Jau­čia ket­vir­ta­da­lis


Vil­ka­viš­kio psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re to­kiu me­tų lai­ku – pa­cien­tų ant­plū­dis. Jų ypač pa­dau­gė­jo, kai sau­lė­tus, nors ir ru­de­niš­kus, orus pa­kei­tė lie­tūs bei dar­ga­na. Gy­dy­to­jas psi­chiat­ras Aud­rius Mo­zū­rai­tis pa­ti­ki­no, kad me­di­kai kas­kart bū­na pa­si­ren­gę šiam me­tų lai­kui, nes jaut­res­nės ner­vų sis­te­mos žmo­nes nea­be­jo­ti­nai vei­kia se­zo­nų kai­ta, o ypač – sau­lės švie­sos trū­ku­mas.

Nors li­te­ra­tū­roje tei­giama, jog me­di­kai tam­sių žie­mos die­nų įta­ką žmo­gui – žie­mos dep­re­si­ją – jau pa­ste­bė­jo prieš 150 me­tų, į se­zo­nų po­vei­kį me­di­ci­no­je pra­dė­ta rim­tai at­si­žvelg­ti tik prieš tris de­šimt­me­čius. Moks­li­nin­kai ėmė ty­ri­nė­ti žmo­nių nuo­tai­ką lapkričio–kovo mė­ne­siais, kai ma­ža sau­lės. Ta­da iš­skir­tos trys žie­mos dep­re­si­jos for­mos: žie­mos liū­de­sys, žie­mos slo­gu­tis ir žie­mos pri­slėg­tu­mas. Me­di­kai tvir­ti­na, jog pa­čią leng­viau­sią žie­mos dep­re­si­jos for­mą – žie­mos liū­de­sį – ga­li­ma diag­no­zuo­ti 25 pro­cen­tams mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų.


Įvei­kia pa­tys


Žmo­nės, ku­riems pa­si­reiš­kia „vi­du­ti­nis“ žie­mos liū­de­sys, pa­pras­tai vi­są se­zo­ną nie­kuo ne­si­skun­džia, bet apie va­sa­rio mė­ne­sį pa­si­jun­ta iš­se­kę. Kai die­nos ima il­gė­ti, jiems iš­si­vys­to vė­ly­vas žie­mos „su­sier­zi­ni­mas“. Tų žmo­nių, ku­riuos ka­muo­ja žie­mos slo­gu­tis, veik­la per se­zo­ną kin­ta. Jų nuo­tai­ka tam­pa pri­slėg­ta, jie jau­čia pa­di­dė­ju­sį po­rei­kį mie­go­ti, priau­ga ke­le­tą ki­log­ra­mų viršs­vo­rio, jiems sun­ku kel­tis ry­tais. Stip­rų žie­mos liū­de­sį jau­čian­čius žmo­nes kiek­vie­ną ru­de­nį api­ma dep­re­si­ja ir jie ne­ga­li nor­ma­liai gy­ven­ti iki pat pa­va­sa­rio. Jiems bū­din­gi ir ki­ti dep­re­si­jos po­žy­miai: nu­si­mi­ni­mas, be­vil­tiš­ku­mo po­jū­tis, ne­ri­mas, ne­no­ras bend­rau­ti su ap­lin­ki­niais.

Pa­ju­tę pir­muo­sius simp­to­mus, žmo­nės pa­pras­tai ban­do juos įveik­ti pa­tys. Yra daug bū­dų, pa­de­dan­čių nu­ga­lė­ti dep­re­si­ją. Svar­biau­sia – vy­ti ša­lin pe­si­mis­ti­nes min­tis, pra­leis­ti dau­giau lai­ko su ar­ti­mai­siais bei drau­gais, ei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, kuo dau­giau ju­dė­ti, nes fi­zi­nis ak­ty­vu­mas taip pat pa­de­da įveik­ti dep­re­si­ją – ga­li iš­ju­din­ti mū­sų vi­di­nius re­sur­sus.

Rei­kė­tų už­siim­ti pa­tin­kan­čia veik­la, net jei­gu nie­ko ne­si­no­ri. Jo­kiu bū­du ne­pikt­nau­džiau­ti al­ko­ho­liu, svei­kai mai­tin­tis ir lai­ky­tis mie­go re­ži­mo. Na­muo­se neuž­si­dangs­ty­ti lan­gų tam­sio­mis užuo­lai­do­mis, o mo­kyk­lo­je, dar­be ar va­žiuo­jant vi­suo­me­ni­niu trans­por­tu steng­tis sė­dė­ti ar­čiau lan­go, t. y. ar­čiau švie­sos.

Be­je, nuo­tai­ką ge­ri­nan­čių sa­vy­bių tu­ri ang­lia­van­de­niai, o ypač – šo­ko­la­das. Ta­čiau jei­gu blo­ga sa­vi­jau­ta tę­sia­si ke­lias sa­vai­tes, pa­gal­bos bū­ti­na kreip­tis į spe­cia­lis­tus.


Švie­sos te­ra­pi­ja


Lai­ku ne­si­krei­pus pa­gal­bos į me­di­kus, li­ga ga­li pe­rei­ti į sun­kes­nę dep­re­si­jos for­mą, ku­ri neiš­nyks pa­si­kei­tus me­tų lai­kui. Dep­re­si­ja – tai ne tik blo­ga nuo­tai­ka ar nu­si­mi­ni­mas. Tai – kū­no ir sie­los li­ga, ku­ri die­na iš die­nos vei­kia min­tis, jaus­mus, fi­zi­nę svei­ka­tą ir elg­se­ną, o ga­lop ga­li ne­tgi pri­ves­ti prie sa­vi­žu­dy­bės.

Pa­sau­li­nė svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja pro­gno­zuo­ja, kad iki 2020 me­tų dep­re­si­ja bus la­biau­siai pa­pli­tu­si li­ga pa­sau­ly­je, tad bū­tent ji ir lems dau­giau­sia mir­čių. Nau­jau­siais sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, 45–60 pro­cen­tų sa­vi­žu­džių ser­ga dep­re­si­ja. Ji ga­li pra­si­dė­ti bet ku­ria­me am­žiu­je, ta­čiau daž­niau­siai ser­ga 20–45 me­tų am­žiaus žmo­nės.

Se­zo­ni­niai nuo­tai­kos su­tri­ki­mai daž­niau­siai gy­do­mi įvai­rių bū­dų de­ri­niu: švie­sos te­ra­pi­ja, an­ti­dep­re­san­tais, psi­cho­lo­gi­niu kon­sul­ta­vi­mu, psi­cho­te­ra­pi­ja. Moks­li­nin­kai pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės, ken­čian­tys nuo se­zo­ni­nės dep­re­si­jos, žie­mos ato­sto­gas lin­kę pra­leis­ti pie­tuo­se. Po ke­lių sau­lė­tų die­nų jie pa­si­jun­ta daug ge­riau ir dar ku­rį lai­ką po ato­sto­gų jau­čia­si vi­sai ge­rai

Šie pa­ste­bė­ji­mai da­vė idė­ją nau­jam po­žiū­riui į se­zo­ni­nės dep­re­si­jos gy­dy­mą – tai kas­die­nis gy­dy­mas aukš­to in­ten­sy­vu­mo švie­sos srautu. Nau­jas gy­dy­mo me­to­das va­di­na­mas švie­sos te­ra­pi­ja. Ken­čian­tie­ji nuo se­zo­ni­nės dep­re­si­jos kas­dien tu­ri pra­leis­ti 30 min. to­kio­je švie­so­je. Švie­sos te­ra­pi­ja tai­ko­ma ir mū­sų ra­jo­no Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­re.


Gy­do vais­tais


Lie­tu­vo­je šiuo me­tu dep­re­si­jos gy­dy­mui nau­do­ja­mi dau­gu­ma pa­sau­ly­je po­pu­lia­rių an­ti­dep­re­san­tų, to­dėl gy­dy­to­jas psi­chiat­ras pa­ren­ka tin­ka­miau­sią pa­cien­tui an­ti­dep­re­san­tą, ku­ris re­ko­men­duo­ja­mas nau­do­ti nuo pu­sės me­tų iki ke­le­to me­tų ir il­giau, pri­klau­so­mai nuo dep­re­si­jos po­bū­džio bei sun­ku­mo.

Gy­dy­da­mas dep­re­si­ja be­si­skun­džian­tį pa­cien­tą, psi­chiat­ras ieš­ko bū­dų di­din­ti jo pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, sa­vi­ver­tės jaus­mą, keis­ti po­žiū­rį į ap­lin­ką, mo­ky­ti ar­ti­muo­sius, kaip ga­lė­tų pa­lai­ky­ti li­go­nį.

Dau­ge­ly­je už­sie­nio vals­ty­bių jaut­res­ni žmo­nės an­ti­dep­re­san­tus ru­de­nį nau­do­ja ne­tgi pro­fi­lak­tiš­kai, tad jie leng­viau iš­gy­ve­na „tam­sų­jį“ pe­rio­dą. Ta­čiau mū­sų ša­ly­je šiuos vais­tus ga­li skir­ti tik gy­dy­to­jai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas