|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-10-06 09:20
Ekskursiją po Paežerių dvarą į parką vedęs Krašto muziejaus direktorius A.Žilinskas rodė, kur senajame sode būtų įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.Romo ČĖPLOS nuotr. Laima VABALIENĖ
Daugiau nei du dešimtmečius gyvuojančios Europos paveldo dienos šiemet buvo pavadintos „Europos bendras paveldas. Kultūros vertybės ir kultūrinis turizmas“. Prognozuojama, jog per artimiausius metus keisis pagrindinių turizmo srautų Europoje kryptys: jie pasuks į šiaurinę sąjungos dalį ir vis daugiau turistų rinksis Baltijos regiono šalis. Kultūrinių kelionių maršrutai keliautojus atves ir į Lietuvą. Kaip sakė Paežeriuose įsikūrusio Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro direktorė Gražina Pauliukonienė, Paežerių dvaras jau turi ryšius su Europos paveldu, yra įtrauktas į lankytinų vietų sąrašus. Pasak Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vedėjo Algio Miliaus, yra visos sąlygos šiam dvarui tapti patraukliu, lankytinu ir žinomu. Jis stovi strategiškai patogioje vietoje – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kelių sankirtoje, jo būklė, lyginant su kitais apskrities dvarais, patenkinama, geras privažiavimas, vieta patraukli rekreaciniu požiūriu: yra parkas, ežeras. Čia įsikūrus Vilkaviškio krašto muziejui ir Regioniniam kultūros centrui atsirado didesnė lankytojų trauka, o tolesnė šių įstaigų veikla sudarys prielaidas visuomenei siūlyti kompleksiškas paslaugas. Regioninio kultūros centro steigėja – Marijampolės apskrities administracija – kuruoja ir teikia projektą „Paežerių dvaro rūmų ir teritorijos sutvarkymas pritaikant Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro reikmėms“. Restauracijai ir tinkamos infrastruktūros kūrimui reikalingi didžiuliai pinigai, ir be Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalbos čia neišsiversi. Tačiau prieš teikiant paraiškas šių fondų paramai gauti, būtina parengti du svarbius dokumentus. Vieną jų – apie 80 puslapių galimybių studiją – Kultūros centro direktorė jau turi savo rankose. Studiją parengė Ekonominės socialinės plėtros centras, darbą finansavo Vidaus reikalų ministerija. Prie antrojo dokumento – detaliojo plano – dar dirba istorikai, architektai, projektuotojai. Tai sudėtingas darbas, kuris kainuos apie 70000 litų. Klausantis dvaro sutvarkymo raidos programos pristatymo prieš akis taip ir vėrėsi vaizdai, kaip į restauruotą dvarą plūsta turistai ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsienio, o nuo Belvederio bokšte įrengtos apžvalgos aikštelės po apylinkes dairosi į dalykinį susitikimą atvykę kaimyninių šalių prezidentai. Atnaujinti paežerės takai tyvuliuojančius tvenkinius jungiančiais tilteliais veda į jachtų prieplauką ar ant polių ežeran įbridusią kavinę. O gal į senojo sodo vietoje atsiradusią estradą ar vyno rūsius? Buvusių kiaulidžių pastate atgyja Sūduvos krašto verslai ir amatai, šurmuliuoja kūrybinės jaunimo grupės, buvusio vandens gręžinio vietoje formuojasi skulptūrų parkas, prieš rūmus sutviska fontano purslai... Yra vilties, kad atgijus rūmams, ir dalyje dvaro pastatų įsikūrę melioratoriai kuo toliau išvarytų savo techniką ir rengtų viešbutį ar užeigą turistams. Vienu pirmųjų darbų Kultūros centro direktorė įvardijo teritorijos aptvėrimą. Vartai ir raudonų plytų ažūro tvora, kokia ji yra išlikusi prisiminimuose, suteiktų visam objektui privatumo ir iškilmingumo. Kad bent dalis vizijos taptų realybe – ir valstybės rūpestis. D.Micutienė informavo, kad yra sudaryta darbo grupė regioninių kultūros centrų koncepcijai rengti. Paežerių dvaras, kuriame yra Suvalkijos (Sūduvos) regioninis kultūros centras, pateko į regioninių reprezentacinių dvarų penketuką, kurio finansavimas prasidės užbaigus Valdovų rūmus. Gal tai bus ir ne taip greitai, tačiau, kaip sakė D.Micutienė, „jei sugebėsime prisitaikyti prie tos regioninės kultūros centrų koncepcijos, bus surastas ir politinis sprendimas, ir Vyriausybės parama“. Supažindinti su Paežerių dvaro rūmų vizija renginio dalyviai buvo pakviesti pasižvalgyti po kur kas proziškesnę šį rudenį 210 metų sukaktį mininčio dvaro nūdieną. Ekskursiją vedęs Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas, vedžiodamas po sales ir po parką, priminė ne tik dvaro istoriją, bet ir aiškino, kur ir kas turėtų pasikeisti ateityje. Po ekskursijos visi vėl grįžo į rūmus, kur nuo sienų žvelgė Europos paveldo dienų proga atvežta dailininko, architekto Arūno Paslaičio paroda „Dvarai“, instrumentus derino Vilniaus styginis kvartetas. Muzikologas Viktoras Gerulaitis, pristatydamas muzikantus ir Kauno dramos teatro aktorių Petrą Venslovą, teigė, jog dvaruose visuomet skambėjo muzika ir poezija... Šią koncertinę programą pristatė M.K.Čiurlionio muzikos rėmimo fondas, inicijavęs edukacinį ekologinį renginių ciklą „Išsaugokime Lietuvos pilis, dvarus ir parkus“, skirtą M.K.Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms. Fondo renginių rėmėju sutiko būti vilkaviškiečių išrinktas Seimo narys Algirdas Butkevičius. Publikuota: 2005-10-06 09:20:29 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|