„Santaka“ / Alvitiečiai tęsia savanorių pagerbimo tradicijas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-19 07:12

Dalinkitės:  


Alvitiečiai tęsia savanorių pagerbimo tradicijas

Kiek­vie­nam žmo­gui gra­žūs ir pra­smin­gi žo­džiai: „Tau­ta gy­va, kol gy­vas lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mas.“ Įp­ras­min­da­mi šį tei­gi­nį Al­vi­to kraš­to žmo­nės jau 75 me­tus sau­go Lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mą. Šią gra­žią tra­di­ci­ją tę­sia da­bar­ti­nių al­vi­tie­čių kar­tos.

Lapk­ri­čio 23-ią­ją, mi­nė­da­mi Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo die­ną, jau de­šim­tą kar­tą Al­vi­to kraš­to kai­mų bend­ruo­me­nės ir gau­sus bū­rys sve­čių žy­giuos į sa­va­no­rių ka­pi­nes. Šią die­ną pri­si­min­si­me sa­vo gar­bin­gus pro­tė­vius ir jų pa­trio­ti­nius žy­gius.

1918–1923 m. Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės gy­ni­mo ko­vo­se da­ly­va­vo dau­giau nei tūks­tan­tis Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties mies­te­lių ir kai­mų vy­rų, 95 iš jų – Al­vi­to pa­ra­pi­jos jau­nuo­liai. At­li­kę svar­biau­sią pa­rei­gą Tė­vy­nei – gin­ti jos lais­vę, sa­va­no­riai grį­žo į tė­viš­kę, ga­vo že­mės ir sa­vo dar­bu kė­lė kraš­to ge­ro­vę. Šie vy­rai bu­vo pa­pras­ti kai­mo žem­dir­biai: jie dir­bo, rū­pi­no­si sa­vo šei­ma ir ūkiu, o apie da­ly­va­vi­mą ko­vo­se pri­si­min­da­vo tik re­to­mis at­vi­ru­mo va­lan­dė­lė­mis ar šven­čių pro­ga. Ta­čiau jų pa­trio­tiz­mas ne­bu­vo už­mirš­tas. Šau­lių ir vi­suo­me­nės ak­ty­vis­tų dė­ka sa­va­no­rių žyg­dar­bis bu­vo pa­gerb­tas po jų mir­ties ir ta­po pa­vyz­džiu atei­ties kar­toms.

Tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos vals­ty­bi­nių šven­čių me­tu ap­lan­ky­da­vo ko­vo­to­jų už Lie­tu­vos lais­vę ka­pus, pa­gerb­da­vo jų at­mi­ni­mą. Al­vi­tie­čiams tai da­ry­ti bu­vo ne­pa­to­gu, nes ka­riai il­sė­jo­si įvai­rio­se ci­vi­li­nių ka­pi­nių vie­to­se, kai ku­rie ka­pai ne­pri­žiū­ri­mi ny­ko.

1935 me­tais Al­vi­to šau­lių bū­rio va­do, sa­va­no­rio ka­pi­to­no Vla­do Ta­ra­so­nio (1902–1977) ini­cia­ty­va Al­vi­to ka­pi­nė­se bu­vo pa­rink­ta vie­ta sa­va­no­riams per­lai­do­ti. 1936 me­tų spa­lio 11 die­ną bu­vo per­lai­do­ti še­ši sa­va­no­riai: Vin­cas An­dziu­lis (mi­ręs 1928 m.), Juo­zas Do­man­tas (1900–1925), Ado­mas Ber­ži­nis (mi­ręs 1926 m.), An­ta­nas Ka­va­liaus­kas (1895–1930), Juo­zas Kul­vins­kas (1896–1929), Juo­zas Mekš­riū­nas (1895–1935). Per­lai­do­ji­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vo daug pa­ra­pi­jie­čių, sve­čių, sa­va­no­rių, Lie­tu­vos ka­rių.

Vė­liau bu­vo pa­da­ry­tas ka­pų, ant­ka­pių ir pa­mink­lo pro­jek­tas, iš­leis­tas at­vi­ru­kas. Jį pla­ti­nant bu­vo ren­ka­mos lė­šos pa­mink­lo sta­ty­bai.

1937 me­tų ge­gu­žės 23-iąją Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės dienos pro­ga pa­mink­lą ir ant­ka­pius pa­šven­ti­no ka­pe­lio­nas kun. Ši­lin­gas. Šven­tė­je kal­bė­jo Al­vi­to vals­čiaus vir­šai­tis J. Šu­kys, šau­lių or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vai, sve­čiai. Pa­mink­le įra­šy­ti žo­džiai: „Di­des­nio pa­mink­lo did­vy­riams ne­bus, kaip vyk­dy­mas jų idea­lo.“ Ant­ka­pi­niuo­se pa­mink­luo­se iš­kal­tos pa­lai­do­tų sa­va­no­rių pa­var­dės. Vė­liau slap­ta čia bu­vo pa­lai­do­ti dar ke­li sa­va­no­riai: Jo­nas Stor­pirš­tis (g. 1895 m.), Jo­nas Žo­ly­nas (1900–1963), sa­va­no­ris, trem­ti­nys Juo­zas Liau­dins­kas (1898–1967), Jo­nas Sluc­kis (1902–1944), Vik­to­ras Alek­na­vi­čius (1900–1985). Il­giau­siai iš­gy­ve­nęs sa­va­no­ris Al­bi­nas Ieš­man­ta (g. 1897 m.) į šias ka­pi­nes at­gu­lė 1998 m.

Al­vi­to sa­va­no­rių ka­pai ir pa­mink­las at­lai­kė Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro aud­ras, po­ka­rio su­maiš­tį ir pa­mink­lų var­ty­mo va­jų. Da­bar ka­pi­nių tvar­ky­mu rū­pi­na­si Šei­me­nos se­niū­ni­ja ir se­niū­nas, savanorio anūkas G. Ba­kū­nas. Jo rū­pes­čiu bu­vo res­tau­ruo­tas pa­mink­las, pa­reng­tas pro­jek­tas ant­ka­piams ir kry­žiams at­nau­jin­ti. Is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ji­mo mi­si­ja su­vie­ni­jo Šei­me­nos se­niū­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­ją, mo­kyk­lą, baž­ny­čią, ap­lin­ki­nių kai­mų bend­ruo­me­nes.

Vals­ty­bi­nių šven­čių ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės die­ną Al­vi­to pa­grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai pa­puo­šia ka­pus gė­lė­mis, už­de­ga at­mi­ni­mo žva­ke­les. Mo­kyk­los mu­zie­ju­je apie sa­va­no­rius pa­reng­ta eks­po­zi­ci­ja, sau­go­ma su­rink­ta me­džia­ga, ku­ri nau­do­ja­ma pa­mo­ko­se ir už­kla­si­niuo­se ren­gi­niuo­se. Jau­ni­mas tu­ri ga­li­my­bę ne tik pa­žin­ti sa­vo kraš­to praei­tį, bet ir iš jos pa­si­mo­ky­ti Tė­vy­nės mei­lės, pa­gar­bos bei pa­trio­tiz­mo.

Kvie­čia­me vi­sus, kam bran­gi mū­sų tau­tos praei­tis, da­ly­vau­ti sa­va­no­rių at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mo ren­gi­ny­je, ku­ris įvyks Al­vi­te lapk­ri­čio 23 die­ną: 11.30 val. ri­kiuo­ja­mės prie mo­kyk­los ir žy­giuo­ja­me į ka­pi­nes, 12 val. – sa­va­no­rių pa­ger­bi­mas ka­pi­nė­se.

Pa­si­bai­gus mi­nė­ji­mui, vi­sus ren­gi­nio da­ly­vius Čyč­kų ir Al­vi­to kai­mų bend­ruo­me­nių ak­ty­vas pa­vai­šins su­val­kie­tiš­ka sriu­ba.



Ele­na RU­PEI­KIE­NĖ

Al­vi­to pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja, kraš­to­ty­ri­nin­kė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas