|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-10-06 09:11
Ligotas senolis L.Raguckas ir jį slauganti duktė Vilija baiminasi, kad kaimynas neįvykdytų savo grasinimų.Romo ČĖPLOS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Vienas dukteris dvynes nuo mažų dienų užsiauginęs Leonas dabar sunkiai keliasi iš ligos patalo. Klastingos ligos diagnozės neslepiantis 77-erių senolis tenori ramiai praleisti likusius gyvenimo metus, tačiau nuolat neturi ramybės per kaimyną. L.Raguckas pasakoja, jog su daugiau nei dvigubai jaunesniu kaimynu Tomu Čekanavičiumi susipyko dar pavasarį. Mat Raguckų vištos dažnai perskrisdavo per tvorą į kaimynų kiemą. Tačiau iki tol per daug nekonfliktavę kaimynai paukščius atsidalydavę, Raguckaitės netgi Čekanavičių vaikus pasaugoti buvo kviečiamos. Tačiau Čekanavičių pusę palaikantys giminaičiai pasakojo, jog Raguckų vištos seniai kaimynams užkliūdavo. Mat per palaikę tvorą paukščiai nuolat atklysdavę. Vienais metais taip iškuitę Čekanavičių braškes, kad šios uogų nedavę ir visai niekam nebetikę. Leono dukra Vilija įsitikinusi, jog tuokart, kai kilo konfliktas, kaimynas tyčia jų vištą užpjudė šunimi. Papjautos vištos Raguckai taip ir neėmė, bet nuo to laiko kaimynų santykiai labai pablogėjo. Nuolatinį kabinėjimąsi Leonas dar vis kęsdavo, bet skaudžiausia, kad Tomas nebeleidžia Raguckams naudotis keliuku, kuriuo visi bendrai vesdavo karves į ganyklą. Anot senus laikus menančio L.Ragucko, daryti bendrą keliuką jiedu sutarę su Tomo motina – senąja Stase Čekanavičiene. Abu lygiom dalim atrėžė po tris vagas iš savo sklypų, ir išėjo visai neblogas kelias. Bet po kilusio konflikto Tomas kelią nutarė atsiimti ir nebeleisti juo vaikščioti Raguckams. Anot Vilijos Raguckaitės, Tomas nuolat ją užgaulioja, kai tik ši bando iš ganyklos keliuku parsivesti karvę. Mergina pasakojo, jog aršusis kaimynas ją plūsta, kaltina vagystėmis, net grasina užmušti. O prieš savaitę į Raguckų namus kaimynas užėjo nešinas peiliu. Savo dukterų stojęs ginti ir su Tomu santykius bandęs aiškintis senolis nukentėjo – peilis kliudė pirštą. Tomas aiškino, jog senolis taip pat „nepėsčias“ – dūręs jam į šoną strypu. Pas kaimynus tądien T.Čekanavičius teigė ėjęs dėl to, kad Raguckaitės jam neva tyčia kenkia – tai tepalą išlieja, tai armatūrą nutempia. Tąkart Raguckai paskambino į policiją, tačiau kol pareigūnai atvažiavo, triukšmingo kaimyno ir pėdos buvo ataušusios. Policininkai tik skėstelėjo rankomis, jog negalį namuose ramiai sėdinčio Tomo nei bausti, nei į komisariatą vežtis. L.Ragucko nuomone, policininkai paprasčiausiai privengia Tomo, nes kartą per jį jau turėję nemalonumų. Policijai nenorėjęs paklusti ir džipan uždarytas T.Čekanavičius išdaužė mašinos langus. Policininkai ilgai važinėjo į Tomo namus, kad šis atlygintų nuostolius. Po paskutinio konflikto Vilija nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl kaimyno elgesio. Mergina išdėstė, kokį terorą kenčia pati, kaip įsiutęs kaimynas grasino peiliu ir trenkė jos senam, ligotam tėvui per veidą. Pareiškime pridūrė ir tai, jog nebegali naudotis bendru keliuku. Čekanavičiai įsitikinę, jog keliukas bendras niekuomet nebuvęs. Savo keliu jie tik leidę naudotis. Dabar atsitvėrė sklypo ribas spygliuota viela, ir kelias liko jų pusėje. Pareigūnai prižadėjo išsiaiškinti situaciją ir sudrausminti ramiai gyventi ligotam senoliui neduodantį kaimyną. Tačiau suprantama, jog tarp kaimynų dėl keliuko kilusio konflikto neišspręs nei policija, nei redakcija. Vienintelė išeitis – su namų valdos dokumentais kreiptis į Žemėtvarkos skyrių. Tik žemėtvarkos specialistai gali tiksliai atsakyti, kur vingiuoja sklypų ribos ir kam priklauso konfliktus tarp kaimynų kurstantis keliukas. Publikuota: 2005-10-06 09:11:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą * Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|