„Santaka“ / Nuomonė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-15 23:56

Dalinkitės:  


Renkant pinigus paminklui, aukotojams buvo rodomas vienoks užrašas, o ant akmens užrašytas kitoks.

Birutės NENĖNIENĖS nuotr.


Nuomonė

Dėl pa­mink­lo bu­vo klaus­ta žmo­nių

Ne­ga­li­ma bū­tų teig­ti, jog Gra­žiš­kiuo­se ne­pri­si­me­na­mi ko­vo­ję ir žu­vę už Lie­tu­vos lais­vę žmo­nės. Nu­sis­to­vė­ju­si tra­di­ci­ja, kai kiek­vie­nų me­tų spa­lio pa­sku­ti­nį sek­ma­die­nį mi­ni­ma Re­zis­ten­ci­nių ko­vų da­ly­vių die­na. Šven­to­riu­je jų at­mi­ni­mui pa­sta­ty­tas kry­žius.

2009 me­tų va­sa­rą Gra­žiš­kių mies­te­ly­je, prie mo­kyk­los, pa­sta­ty­tas pa­mink­las yra skir­tas Lie­tu­vos var­do 1000-me­čiui ir vi­siems iš Gra­žiš­kių ki­lu­siems žmo­nėms at­min­ti.

Svars­tant šio pa­mink­lo idė­ją, ap­ta­riant už­ra­šo ant ak­mens teks­tą, da­ly­va­vo Gra­žiš­kių se­niū­ni­jos, mo­kyk­los bend­ruo­me­nės, Vil­niu­je su­si­bū­ru­sio Gra­žiš­kie­čių klu­bo na­riai bei ki­ti bu­vę gra­žiš­kie­čiai, gy­ve­nan­tys įvai­riuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se. Šiam pro­jek­tui įgy­ven­din­ti bu­vo su­da­ry­tas or­ga­ni­za­ci­nis ko­mi­te­tas iš 10 as­me­nų. Jie bend­ra­vo su skulp­tū­ros au­to­re A. Gy­ly­te, teks­to au­to­re A. Jan­kaus­kie­ne, idė­jos au­to­riu­mi J. Lu­ko­še­vi­čiu­mi. Kaip au­kų rin­kė­jai, ak­ty­viai da­ly­va­vo ir bend­ra­vo su vie­ti­niais žmo­nė­mis bei bu­vu­siais gra­žiš­kie­čiais I. Si­mo­nai­ty­tė, J. Stra­vins­kas, P. ir Z. Vaš­ke­vi­čiai, T. Kas­pe­rai­tie­nė, V. Rau­li­nai­tie­nė, Z. Be­ren­ta.

Tik api­bend­ri­nus iš­girs­tas įvai­rias nuo­mo­nes bu­vo nu­spręs­ta vi­sus ak­ty­vius ko­vo­to­jus už lais­vę, par­ti­za­nus, po­li­ti­nius ka­li­nius, trem­ti­nius, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rius įvar­dy­ti vie­nu – gra­žiš­kie­čių – var­du ir pa­sta­ty­ti pa­mink­lą – an­ge­lą-šauk­lį, kvie­čian­tį ne­pa­mirš­ti sa­vo kraš­to ir čia gy­ve­nan­čių, iš čia išė­ju­sių žmo­nių.



Ra­mu­tė DID­VA­LIE­NĖ

Gra­žiš­kių se­niū­nė






Klai­dą rei­kia pri­pa­žin­ti ir iš­tai­sy­ti

Gra­žiš­kie­čių klu­bą Vil­niu­je ste­bi­na vi­sa va­di­na­mo­jo „pa­mink­lo“ sta­ty­bos Gra­žiš­kiuo­se ei­ga ir me­to­di­ka nuo pat pra­džios iki pa­bai­gos.

„Pa­mink­lo“ sta­ty­to­jų vi­siš­ką ne­kom­pe­ten­ci­ją pa­ro­do tai, kad gru­biau­siai pa­žeis­ti Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos pa­tvir­tin­ti pa­mink­lų sta­ty­bos nuo­sta­tai. Šis pa­mink­las sta­ty­tas be vie­šo kon­kur­so, jį kū­rė Dai­li­nin­kų są­jun­gai ne­gir­dė­ta ir ne­ži­no­ma skulp­to­rė Ag­nė Gy­ly­tė. Be vie­šo kon­kur­so sta­to­mi pa­mink­lai fi­nan­suo­ja­mi tik as­me­ni­nė­mis lė­šo­mis, an­ge­lai ne­ku­ria­mi iš juo­dų ar tam­sių me­džia­gų. Sta­ty­to­jų raš­tin­gu­mo ly­gį iliust­ruo­ja ir tai, kad, ma­tyt, po­li­ti­niais mo­ty­vais su­trum­pin­ta­me teks­te, iš­kal­ta­me ak­me­ny­je, praei­vio akį „džiu­gi­na“ ele­men­ta­riau­sios gim­to­sios kal­bos klai­dos.

Kaip mo­ki­nius nu­tei­kia šal­ta­me ak­me­ny­je iš­kal­tas žo­dis „ka­pai“, aiš­ku kiek­vie­nam. O žo­džių, skir­tų trem­ti­niams ir par­ti­za­nams, jų pra­lie­tam krau­jui, iš­brau­ki­mas iš ren­kant pi­ni­gus de­monst­ruo­to teks­to – tai pa­mink­lo pa­sta­ty­mas ne trem­ti­niams ir par­ti­za­nams, tai pre­ce­den­to ne­tu­rin­ti amo­ra­li ap­ga­vys­tė, au­ko­ju­sių­jų bū­tent ta in­ten­ci­ja iš­da­vys­tė, dėl ku­rios ap­vil­tų pi­lie­čių prie­kaiš­tai ne­pel­ny­tai ad­re­suo­ja­mi ir mū­sų klu­bui.

Pri­me­nu, kad Gra­žiš­kie­čių klu­bas Vil­niu­je pro­jek­te ne­da­ly­va­vo. Ap­gai­les­tau­ja­ma, kad šios ini­cia­ty­vos sa­va­va­liš­kai ne­tei­sė­tai ėmė­si vie­nas klu­bo na­rys, ma­ni­pu­liuo­da­mas vi­so klu­bo ir jo pre­zi­den­to var­du.

Šis mums vi­siems ne­ma­lo­nus in­ci­den­tas bus svars­to­mas ar­ti­miau­sia­me klu­bo na­rių su­si­rin­ki­me.

Ko­kia išei­tis? Pa­da­rius klai­dą bū­ti­na ją pri­pa­žin­ti ir iš­tai­sy­ti. Ar pa­kaks va­lios nu­kel­ti nuo pje­des­ta­lo me­ni­nės ver­tės ne­tu­rin­tį „ki­čą“ ir iš­kal­ti ak­me­ny­je au­ko­to­jams ža­dė­tus žo­džius, pri­si­min­ti šio­je mo­kyk­lo­je dir­bu­sius ir be­si­mo­kiu­sius po­li­ti­nius ka­li­nius, pe­da­go­gus ir mo­ki­nius, trem­ti­nius, Gra­žiš­kių kraš­te žu­vu­sius par­ti­za­nus, pa­ro­dys lai­kas...



Al­bi­nas PET­RU­LIS

Gra­žiš­kie­čių klu­bo Vil­niu­je pre­zi­den­tas






„Juo­do­jo an­ge­lo” pa­slap­tys

Gra­žiš­kiuo­se ap­si­lan­kiu­sių sve­čių dė­me­sį pa­trau­kia prie mo­kyk­los sto­vin­ti skulp­tū­ra. Šis kū­ri­nys at­krei­pė ir ma­no dė­me­sį. Žiū­rė­da­mas iš to­liau ne­sup­ra­tau, kas čia pa­vaiz­duo­ta: ar tai an­ge­las, ar tai tri­mi­tuo­jan­tis sker­džius. Ga­liau­siai su­vo­kiau, kad tai an­ge­las, bet ir vėl ki­lo neaiš­ku­mas: ko­dėl jis juo­das ir ko­dėl jo žvilgs­nis bei tri­mi­tas nu­kreip­ti į tua­le­tą?

Pa­si­tei­ra­vus vie­ti­nių gy­ven­to­jų paaiš­kė­jo, jog šis „kū­ri­nys” pa­sta­ty­tas pa­žy­mint Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­tį. To­liau do­min­tis an­ge­lo is­to­ri­ja pra­dė­jo aiš­kė­ti šio pa­mink­lo at­si­ra­di­mo ap­lin­ky­bės.

Pa­si­ro­do, dis­ku­si­jos dėl pa­mink­lo sta­ty­mo vy­ko il­go­kai, jo­se da­ly­va­vo da­bar­ti­niai ir bu­vu­sie­ji Gra­žiš­kių gy­ven­to­jai. Man pa­vy­ko gau­ti or­ga­ni­za­ci­nės gru­pės bū­si­mo pa­mink­lo ap­ra­šą. Ja­me tei­gia­ma, kad ant ak­mens, sim­bo­li­zuo­jan­čio šio kraš­to žmo­nių tvir­tu­mą, tu­rė­tų bū­ti iš­kal­ti to­kie žo­džiai: „Trem­ti­nių, par­ti­za­nų ke­liais, krau­ju ap­šlaks­ty­tom pa­lau­kėm, vai­kys­tės, jau­nys­tės ta­kai, tė­vų ir se­no­lių ka­pai su­grįž­tan­čių tė­viš­kėn lau­kia”. De­ja, ant pa­sta­ty­to pa­mink­li­nio ak­mens iš­kal­ta tik pu­sė šio teks­to: „Vai­kys­tės, jau­nys­tės ta­kai, tė­vų ir se­no­lių ka­pai su­grįž­tan­čių tė­viš­kėn lau­kia“, taip pat – pa­pil­do­mas už­ra­šas: „Gra­žiš­kių kraš­to žmo­nėms at­min­ti.“

Ma­tyt, kaž­kam iš „skulp­tū­ros” sta­ty­mo or­ga­ni­za­to­rių ne­pa­ti­ko nu­ma­ty­to už­ra­šo pra­džia: „Trem­ti­nių, par­ti­za­nų ke­liais, krau­ju ap­šlaks­ty­tom pa­lau­kėm...“ Va­di­na­mo­jo „pa­mink­lo“ vie­nas iš su­ma­ny­to­jų ir idė­jos įgy­ven­din­to­jų Juo­zas Lu­ko­še­vi­čius kal­bė­da­mas šven­tė­je pa­reiš­kė, kad pa­sku­ti­niai už­ra­šo žo­džiai, jog pa­mink­las skir­tas „Gra­žiš­kių kraš­to žmo­nėms at­min­ti“ iš­spren­dė vi­sus gin­čus ir ne­su­ta­ri­mus.

Ste­bi­na ir tai, kad šis sta­ti­nys – jo sta­ty­to­jų pri­mes­tas mo­kyk­lai, jos šven­tai že­mei, ku­rio­je, kaip ir vy­res­nės kar­tos žmo­nių šir­dy­se, li­kę gi­liai įspaus­tos par­ti­za­nų, po­li­ti­nių ka­li­nių, trem­ti­nių pė­dos. Kur dar gir­dė­ta, kad vi­si mo­kyk­los ve­dė­jai ir di­rek­to­riai bū­tų bu­vę ne­gai­les­tin­gai nai­ki­na­mi? Kur dar mo­kyk­los di­rek­to­rius bu­vo or­ga­ni­za­vęs po­grin­di­nę or­ga­ni­za­ci­ją ko­vai su oku­pan­tais? Vi­sa tai uni­ka­lu, kaip ir tas vie­nin­te­lis fak­tas Lie­tu­vo­je, kai kad­ri­nis so­vie­ti­nio sau­gu­mo ka­ri­nin­kas su še­šiais jam pa­val­džiais „liau­dies gy­nė­jais“ dir­bo par­ti­za­nams. Apie tai iš­leis­tos kny­gos, ra­šy­ta spau­do­je, baž­ny­čios šven­to­riu­je pa­ra­pi­jie­čių lė­šo­mis pa­sta­ty­tas kry­žius 8 žu­vu­siems par­ti­za­nams at­min­ti. Ar ra­si­me Lie­tu­vo­je dar bent vie­ną baž­nyt­kai­mį, la­biau už Gra­žiš­kius nu­si­pel­niu­sį pa­mink­lo ko­vo­to­jams už Lie­tu­vos lais­vę? Tik­rai ne! Tad ko­dėl taip pa­si­ty­čio­ta iš au­ko­to­jų, lau­ku­sių rim­to me­no kū­ri­nio trem­ti­nių kan­čioms ir ko­vo­to­jams už Lie­tu­vos lais­vę at­min­ti?

Pa­mink­lo sta­ty­to­jų tvir­ti­ni­mas, kad pa­mink­las „ap­jun­gė“ vi­sus gra­žiš­kie­čius, dvel­kia de­ma­go­gi­ja, nes at­si­ti­ko prie­šin­gai – ne su­jun­gė, bet dar la­biau su­prie­ši­no. Ar pa­klau­sė skulp­tū­ros sta­ty­mo ini­cia­to­riai so­vie­tų re­ži­mo au­kų: trokš­ta jos to­kio „ap­jun­gi­mo“ ar ne? Gal ga­vo ir stri­bo nu­šau­to pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nio Ka­zi­mie­ro vė­lės lei­di­mą „ap­jung­ti“ jį su žu­di­ku? Tik­riau­siai tei­sūs gra­žiš­kie­čiai sa­ky­da­mi, kad kai kam žo­džiai „par­ti­za­nas, trem­ti­nys“ yra ne­ma­lo­nūs ir su­ke­lia aler­gi­ją.

Ma­nau, li­ko „iš­dur­ti“ ir au­ko­to­jai, ir ki­ti Gra­žiš­kių kraš­to žmo­nės, nuo­šir­džiai gal­vo­ję, jog tra­giš­ka jų kraš­to is­to­ri­ja bus įam­žin­ta pro­fe­sio­na­liai, kva­li­fi­kuo­tai, do­rai ir są­ži­nin­gai.

Ar at­si­ras va­lios at­kur­ti tei­sin­gu­mą, mė­gin­ti su­si­grą­žin­ti ap­mul­kin­tų au­ko­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą, pri­klau­sys nuo pa­mink­lo sta­ty­to­jų są­ži­nės. Šiuo me­tu vie­na aiš­ku, kad neiš­pil­dy­tus lė­šų pa­mink­lo sta­ty­bai au­ko­to­jų lū­kes­čius ne­pa­vy­ko pa­slėp­ti juo­da­ja­me an­ge­le.



Jo­nas MA­ČYS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas