„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-12 07:23

Dalinkitės:  


Atodangos

Ru­sai atei­na...

Jau kiek die­nų iš Va­ka­rų pu­sės kaž­kas dun­da ir dun­da... Kar­tais lė­čiau, kar­tais smar­kiau, kad net oras su­vir­pa, pa­sku­ti­niai la­pai nuo me­džių pa­by­ra. Mū­sų ma­žas šu­ne­lis Sprai­tas, ne di­des­nis už stam­bų ka­ti­ną, vos tik ore su­dun­da, už­ver­čia snu­ku­tį į dan­gų ir ima pik­tai ska­ly­ti. Jam la­bai ne­pa­tin­ka tas dun­de­ni­mas. Šuo įsi­ti­ki­nęs, kad tai per­kū­ni­ja, ku­rios pa­niš­kai bi­jo. Per­kū­ni­jos me­tu jis vi­suo­met pik­tai ap­lo­ja dan­gų ir, pa­bru­kęs uo­de­gą, ne­ria į sa­vo bū­dą.

Žmo­nėms taip pat ne­pa­tin­ka tas grės­min­gas to­li­mas dun­de­ni­mas. Jis pri­me­na ka­rą. Kaip to­je ly­riš­ko­je ru­siš­ko­je dai­no­je, kur ka­ro ve­te­ra­nas sap­nuo­ja ka­rą: „Pra­bun­du aš vi­dur­nak­tį ir spė­lio­ju, ko­dėl vir­pa lan­gų stik­lai. Ar tai per­kū­ni­ja, ar praė­ju­sio ka­ro ai­dai?“ (lais­vas ver­ti­mas).

O gat­vė­je, prie na­mų var­te­lių, sto­vi du se­ni drau­gai ir taip pat ap­ta­ri­nė­ja tą dun­de­ni­mą.

– Ži­nai, kas čia taip dun­da? – klau­sia vie­nas.

– Na­gi ru­sai atei­na... – gud­riai pri­mer­kęs akis aiš­kiai iš bi­čiu­lio šai­po­si ant­ra­sis. – Gir­di? Jau gar­siau. Gal per Še­šu­pę ruo­šia­si kel­tis, tai Nau­mies­tį ap­šau­do...

– Ką tu čia nie­kus tauš­ki? Kaip atei­na? Jie gi nie­kur ir ne­bu­vo išė­ję, tik sa­vo tan­kus ir pa­tran­kas į ki­tą Še­šu­pės kran­tą prieš dvi­de­šimt me­tų iš­ri­de­no, o pa­tys pa­si­li­ko iki šiol.

– Tu man ne­sa­kyk, – pa­prieš­ta­ra­vo pir­ma­sis. – Kiek čia jų Lie­tu­vo­je ir be­li­ko? Dau­ge­lis pa­skui tan­kus ir pa­tran­kas iš­si­kraus­tė į sa­vo tė­viš­kę. Ne­pa­ti­ko jiems la­bai gar­sios lie­tu­viš­kos pa­trio­ti­nės dai­nos.

– O man jų dai­nos pa­tin­ka: ir liau­diš­kos, ir est­ra­di­nės... Sa­kai – ma­žai pas mus sla­vų be­li­ko, bet už­tai ko­kie! Pa­žiū­rėk, kaip V. Us­pas­ki­chas gro­ja, šo­ka ir su Ir­ma dai­nuo­ja. Ko­kią stul­bi­nan­čią kar­je­rą Lie­tu­vo­je pa­da­rė – nuo ei­li­nio me­ta­lo su­vi­rin­to­jo iki Sei­mo na­rio, mi­nist­ro, eu­ro­par­la­men­ta­ro. O V. Ro­ma­no­vas? Kiek spor­to klu­bų tu­ri ir dar šo­kių kon­kur­są lai­mė­jo, nu­šluos­tė televizijos išreklamuostiems fa­vo­ri­tams no­sį. Tik va, į Lie­tu­vos Pre­zi­den­to po­stą jo kol kas ne­pra­lei­do. Sa­ko – dar anks­ti.

– Ką tu čia man pa­sa­ko­ji apie tuos ru­sų mi­li­jo­nie­rius!.. Tar­si sa­vų tu­rė­tu­me ma­ža. Sei­me be­ne treč­da­lis mi­li­jo­nie­riais pa­ta­po, kai tik ėmė­si rū­pin­tis mū­sų vi­sų rei­ka­lais. Spau­da ra­šo, kad jie su mū­siš­kiais oli­gar­chais la­bai drau­gau­ja. Ir rin­kė­jai tur­tin­gus žmo­nes my­li, to­dėl ir ren­ka į val­džią. Gal ir vi­sus pi­lie­čius pa­da­rys tur­tin­gus. O va Ru­si­jo­je oli­gar­chų ne­my­li. Ten juos so­di­na į ka­lė­ji­mą. Kiek me­tų Lie­tu­vo­je lai­min­gai pra­gy­ve­no toks V. Kas­tu­je­vas: ir fut­bo­lo klu­bą tu­rė­jo, ir ge­rą vers­lą, bet tik nu­vy­ko į Mask­vą pa­si­sve­čiuo­ti ir iš­kart drau­gai jį į be­lan­gę ke­tu­riems me­tams už­da­rė. Li­ko Vil­niaus pa­kraš­ty­je, miš­ko ap­sup­ty­je, nuo­sta­būs jo stik­lo rū­mai, gra­žuo­lė žmo­na su ma­žais vai­kais ir mi­li­jo­nai. Ir tai jam dar ge­rai bai­gė­si! Tik­ram kau­nie­čiui, gar­siam spor­to me­ce­na­tui Š. Kal­ma­no­vi­čiui Mask­vo­je vi­sai liūd­nai bai­gė­si. To­dėl ir ne­si­ver­žia į sa­vo pro­tė­vių ša­lį Lie­tu­vo­je pui­kiai įsi­tai­sę ru­sų tau­ty­bės Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Kaip pa­vyz­dį ga­li­ma pa­mi­nė­ti kad ir J. Bo­ri­so­vą. Kiek me­tų mū­sų mig­ra­ci­jos tar­ny­ba sten­gia­si tą ka­ro la­kū­ną iš­pra­šy­ti iš Lie­tu­vos – ir nie­kaip. Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas jį jau ka­dais pa­skel­bė per­so­na non gra­ta. Ir kas iš to? Teis­mų spren­di­mai sa­ko, kad po­nas J. B. tu­ri tei­sę gy­ven­ti Lie­tu­vo­je ne­tgi prieš jos val­džios ins­ti­tu­ci­jų va­lią. Iš­ky­la klau­si­mas: kie­no va­lią ta­da vyk­do teis­mai?

– Na, apie tuos tur­tuo­lius tu ir įsi­va­žia­vai. Ne­gi pa­vy­di? Gir­di, kaip smar­kiai anoj pu­sėj dun­de­na. Sa­kau, kad ru­sai atei­na. At­neš naf­tos, du­jų ir pi­gios „vod­kos“. Tai pa­gy­ven­sim...

Na ir žal­tys tas bi­čiu­lis! Pui­kiai ži­no, kas ten už Še­šu­pės tran­ko­si, o vis lie­žu­vį ga­lan­da. Juk ten, ana­pus upės, ru­sų ka­rei­vė­liai po dumb­ly­nus man­ko­si, se­nas pa­tran­kas pra­šau­do, kad vi­sai neuž­rū­dy­tų. Ži­nia, kiek jie to ge­ro dar tu­ri: iš­mes­ti į lau­žą gai­la, o pirk­ti nie­kas ne­per­ka. Net dy­kai nei­ma.



Vy­tas DRU­NIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas