„Santaka“ / Vilkaviškietis rekordą pasiekė kūdikystėje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-10 07:49

Dalinkitės:  


Robertas ir Žydrūnė Čekanavičiai, vartydami senas nuotraukas, nusikelia į gražius prisiminimus.

Autorės nuotr.


Vilkaviškietis rekordą pasiekė kūdikystėje

Birutė NENĖNIENĖ

Svo­rio ne­su­reikš­mi­no

Ga­li­me ti­kė­ti ar tik su šyp­se­na pa­ly­dė­ti už­kie­tė­ju­sių žve­jų pa­gy­ras apie pa­spru­ku­sias ne­ma­ty­to dy­džio žu­vis. Ro­ber­tas Če­ka­na­vi­čius, taip pat žve­jys mė­gė­jas, eže­re kaž­ka­da pa­ga­vęs dau­giau nei devynių ki­log­ra­mų ly­de­ką, ne­si­pui­ka­vo tuo, nes, pa­sak jo, žmo­nės pa­gau­na ir di­des­nių.

Vil­ka­viš­kie­tis nu­gy­ve­no per ke­tu­rias­de­šimt gy­ve­ni­mo me­tų ne­su­reikš­min­da­mas ir to fak­to, jog gi­męs svė­rė dau­giau kaip še­šis ki­log­ra­mus ir, ga­li­mas da­ly­kas, per pa­sta­ruo­sius še­šis de­šimt­me­čius ga­lė­jo bū­ti didžiau­sias Lie­tu­vo­je gi­męs kū­di­kis.


Iš­ra­šas iš ar­chy­vo


Pa­si­do­mė­ti sa­vo pra­džia Ro­ber­tą pa­ska­ti­no at­si­tik­ti­nu­mas. Nors ar­ti­mų­jų ap­lin­ko­je se­niai bu­vo ap­si­pras­ta ir pri­mirš­ta Ro­ber­to kū­di­kys­tė, ta­čiau prie jos su­grįž­ta, kai šie­met pa­skli­do ži­nia, jog Lie­tu­vo­je gi­mu­sį be­veik še­šių ki­log­ra­mų (5870 gra­mų) nau­ja­gi­mį ke­ti­na­ma įtrauk­ti į re­kor­dų kny­gą. Paaiš­kė­jo, kad iki šiol ap­skri­tai Lie­tu­vo­je ne­bu­vo re­gist­ruo­ja­mi stam­biau­si gi­mę kū­di­kiai.

Pa­si­tai­kius pro­gai, Ro­ber­tas iš Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kos ar­chy­vų fon­do ga­vo liu­di­ji­mą apie gim­dy­mų re­gist­ra­vi­mo kny­go­je pa­da­ry­tą įra­šą, jog vil­ka­viš­kie­tė Ma­ri­jo­na Ra­mu­tė Če­ka­na­vi­čie­nė, gi­mu­si 1937 me­tais, 1967 m. ge­gu­žės 29 d., 22 val., pa­gim­dė 6250 g svo­rio ir 58 cm ūgio sū­nų.

Aš­tuo­ne­riais me­tais anks­čiau už Ro­ber­tą gi­męs pir­ma­sis Ma­ri­jos ir Juo­zo Če­ka­na­vi­čių kū­di­kis – duk­re­lė Vir­gi­ni­ja – taip pat bu­vo stam­bi, svė­rė 4850 g.


Glu­mi­no neaiš­ku­mas


Da­bar jau nė­ra ma­mos, ku­ri ga­lė­tų ge­riau­siai pa­pa­sa­ko­ti, ką jau­tė ir iš­gy­ve­no ne­šio­da­ma, o pa­skui – gim­dy­da­ma to­kius stam­bius kū­di­kius. M. Če­ka­na­vi­čie­nė šį pa­sau­lį pa­li­ko prieš dve­jus me­tus. Naš­lys vy­ras Juo­zas Če­ka­na­vi­čius šir­dy­je sau­go­ja švie­sų sa­vo žmonos ir vai­kų mo­ti­nos pa­veiks­lą. Jis la­biau nei kas ki­tas nu­klys­ta į pri­si­mi­ni­mus ir iš lai­ko per­spek­ty­vos svars­to, ko­kią di­džiu­lę psi­cho­lo­gi­nę įtam­pą tu­rė­jo pa­tir­ti Ro­ber­to be­si­lau­ku­si ma­ma.

Mo­te­ris, svė­ru­si 80 kg, nėš­tu­mo pa­bai­go­je priau­go iki 110 kg. Pa­si­ta­rus su gy­dy­to­jais, gim­dy­vė bu­vo pa­gul­dy­ta į Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kas. Kas ant­rą die­ną žmo­ną lan­kęs vy­ras iš me­di­kų iš­gir­do neaiš­kias pro­gno­zes: ga­li gim­ti dvy­nu­kai, ga­li su­si­klos­ty­ti si­tua­ci­ja, kai tek­tų ap­si­spręs­ti, ką gel­bė­ti – kū­di­kį ar mo­ti­ną.

Ta­čiau po sėk­min­gos Ce­za­rio pjū­vio ope­ra­ci­jos gi­mė svei­kas, tvir­tas ber­niu­kas. Mo­ti­na su nau­ja­gi­miu li­go­ni­nės pa­la­to­je pra­lei­do dau­giau die­nų nei įpras­ta šiais lai­kais. Vie­ną gra­žią bir­že­lio die­ną ma­žy­lis, su­sup­tas į vys­tyk­lus ir pa­gul­dy­tas ant už­pa­ka­li­nės „Volgos“ au­to­mo­bi­lio sė­dy­nės, pra­mie­go­jo vi­są pir­mą il­giau­sią sa­vo ke­lio­nę iš Kau­no į Vil­ka­viš­kį.


Ats­ky­rė be ženk­lo


Mū­sų ra­jo­no me­di­kai iš il­ga­me­tės dar­bo pra­kti­kos pri­si­me­na ne­ma­žai gi­mu­sių stam­bių kū­di­kių, svė­ru­sių ne­to­li pen­kių ki­log­ra­mų. Ta­čiau ra­jo­no is­to­ri­jo­je nė­ra ži­nių apie dau­giau nei še­šis ki­log­ra­mus svė­ru­sį nau­ja­gi­mį. Nė­ra at­lik­tų ir api­bend­rin­tų ste­bė­ji­mų, kaip tie „mil­ži­nai“ vai­ke­liai au­go, ko­kius gy­ve­ni­mo ke­lius pa­si­rin­ko. Vi­sa tai – at­ski­rų šei­mų is­to­ri­jos la­pai.

Kai tė­vai pa­no­ro su­da­ry­ti Ro­ber­tui nuo­trau­kų al­bu­mą nuo pat kū­di­kys­tės, tik ta­da pa­si­ge­do, kad ne­tu­ri pa­pras­tai li­go­ni­nė­se ant nau­ja­gi­mių ran­ky­tės už­de­da­mo gu­mi­nio žy­mek­lio. Kau­no kli­ni­ko­se me­di­ci­nos dar­buo­to­jos Ro­ber­tu­ką dėl šio stam­bu­mo at­sky­rė ir be ženk­lo.


Kaip vi­si vai­kai


Pa­sak tė­čio, au­gan­tis vai­kas nie­kuo neiš­sis­ky­rė, bu­vo ra­mus. Skir­tu­mas gal toks, kad vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio auk­lė­to­ja dir­bu­si ma­ma sū­nų į lop­še­lį pra­dė­jo vež­tis nuo aš­tuo­nių mė­ne­sių.

Nei vai­kys­tės nuo­trau­ko­se nė­ra už­fik­suo­ta, nei pa­ties Ro­ber­to at­min­ty­je nė­ra iš­li­kę, kad bū­tų kuo nors iš­si­sky­ręs iš ki­tų bend­raam­žių. Ber­niu­kas spor­ta­vo, žai­dė krep­ši­nį, su jau­nių ko­man­da net bu­vo ta­pę Lie­tu­vos čem­pio­nais.

Iš vai­kys­tės Ro­ber­tui gal la­biau įstri­go tai, kad vie­nos di­džiau­sių ra­jo­no mo­kyk­lų di­rek­to­riu­mi dir­bęs jo tė­tis bu­vo la­bai užim­tas, o šei­mo­je vi­sos po­kal­bių te­mos su­ko­si apie švie­ti­mą, mo­kyk­lą.

Mo­kyk­lą bai­gęs ir pe­da­go­go ke­lią rin­kę­sis Ro­ber­tas vė­liau pa­su­ko į vers­lo sri­tį.


Sa­vo šei­mo­je


Šei­mą Ro­ber­tas su­kū­rė po pen­ke­rius me­tus tru­ku­sios drau­gys­tės su mo­kyk­li­nių me­tų drau­ge Žyd­rū­ne. Vy­riš­kis lais­va­lai­kiu mėgs­ta šei­mi­nin­kau­ti: iš­ver­da ska­nių sriu­bų, pa­ts la­biau­siai mėgs­ta pa­tie­ka­lus iš bul­vių.

Šei­ma džiau­gia­si dviem sa­vo at­ža­lo­mis: „Aušros“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tu Gab­rie­liu­mi ir Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries pa­grin­di­nės mo­kyk­los aš­tun­to­ku Vy­te­niu.

Če­ka­na­vi­čiai tu­ri sa­vo bend­rus po­mė­gius – ke­lio­nes ir poil­sį gam­to­je. O Ro­ber­tas „pa­mi­šęs“ dėl žve­jy­bos, su drau­gais ret­kar­čiais „už­me­ta meškeres“ ir Nor­ve­gi­jos pa­kran­tė­se.

Krikš­čio­niš­kas ver­ty­bes puo­se­lė­jan­ti šei­ma sa­vo san­tuo­kos dvi­de­šimt­me­čio pro­ga su­lau­kė Šven­to­jo Tė­vo Be­ne­dik­to XVI pa­lai­mi­ni­mo, ku­rio įrė­min­tas teks­tas puo­šia jų na­mus gre­ta dau­ge­lio šei­mos nuo­trau­kų, pri­me­nan­čių įvai­rias šven­tes ir iš­vy­kas.



Se­nes­ni ir nau­jes­ni fak­tai


• Pasaulio „Gineso“ re­kor­dų kny­go­je už­fik­suo­tas sun­kiau­sias vi­sų lai­kų nau­ja­gi­mis die­nos švie­są iš­vy­do 1879 me­tais Ka­na­do­je – jis svė­rė 9,988 kg.



• 2009 me­tais In­do­ne­zi­jo­je mo­te­ris pa­gim­dė 8,7 kg svė­ru­sį kū­di­kį. Tai sun­kiau­sias kū­di­kis šio­je ša­ly­je.



• In­ter­ne­te yra skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja, jog skir­tin­go­se Lie­tu­vos kli­ni­ko­se maž­daug prieš ge­rą de­šimt­me­tį yra gi­mę 6,1 kg ir 6,8 kg kū­di­kiai. 2006 me­tais Vil­niaus ra­jo­no gy­ven­to­ja pa­gim­džiusi 6,330 kg svė­ru­sį ber­niu­ką. Tiek pa­pras­tai sve­ria ke­tu­rių mė­ne­sių su­lau­kę kū­di­kiai. Vi­du­ti­nis nau­ja­gi­mio svo­ris bū­na apie 3,5 kg.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas