„Santaka“ / Mokytoja vokiečių vaikams pamokas vedė lietuviškai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-08 23:42

Dalinkitės:  


Mokytojos Eglės Petraitienės „talkininkė“ lėlė Linutė padėjo bendrauti su vokiečių vaikais.

Autorės nuotr.


Mokytoja vokiečių vaikams pamokas vedė lietuviškai

Birutė NENĖNIENĖ

Vil­ka­viš­kio pra­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Eg­lė Pet­rai­tie­nė daž­nai pa­mi­ni­ma kaip įvai­riuo­se kon­kur­suo­se pri­zi­nes vie­tas lai­mė­ju­sių li­te­ra­tū­ri­nių kom­po­zi­ci­jų, pro­jek­tų va­do­vė. Šie­me­ti­nė­je ra­jo­no mo­ky­to­jų pa­ger­bi­mo šven­tė­je jai bu­vo įteik­tas pa­dė­kos raš­tas už me­to­di­nės veik­los or­ga­ni­za­vi­mą ra­jo­ne.

Anks­tes­niais me­tais pe­da­go­gė su ko­le­gė­mis bu­vo įsi­trau­ku­si į tarp­tau­ti­nius dau­gia­ša­lius „Co­me­nius“ pro­jek­tus.

Šiuo me­tu vil­ka­viš­kie­tė dar pil­na įspū­džių iš da­ly­va­vi­mo pa­sku­ti­nia­me pro­jek­te, kai vie­no­je iš Liu­be­ko pa­grin­di­nių mo­kyk­lų vi­są sa­vai­tę mo­kė ket­vir­tos kla­sės mo­ki­nius lie­tu­vių kal­bos.

Tarp­tau­ti­nį pro­jek­tą „Lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kė­lės Šiau­rės Vo­kie­ti­jos pra­di­nė­se mokyklose“ or­ga­ni­zuo­ja Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Vil­niaus Gė­tės ins­ti­tu­tas ir Liu­be­ko pe­da­go­gų kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­ci­ja „Deuts­che Auslandsgesellschaft“ (Vo­kie­ti­ja).

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Švie­ti­mo sky­rius pa­sklei­dė mo­ky­to­jams in­for­ma­ci­ją apie skel­bia­mą kon­kur­są – at­ran­ką de­šim­čiai ša­lies pe­da­go­gų (pen­kiems pra­di­nių kla­sių ir pen­kiems vo­kie­čių kal­bos), ga­lė­sian­čių 2010 m. rug­sė­jo mė­ne­sį mo­ky­ti lie­tu­vių kal­bos Vo­kie­ti­jos pra­di­nių kla­sių mo­ki­nius. Toks pro­jek­tas pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jams bu­vo siū­lo­mas pir­mą kar­tą.

Ra­jo­no mo­ky­to­jai tai pra­lei­do ne­gir­do­mis. E. Pet­rai­tie­nė vos ne pa­sku­ti­nę nu­ro­dy­to ter­mi­no die­ną už­pil­dė do­ku­men­tus, o prieš Ka­lė­das ga­vo kvie­ti­mą at­vyk­ti į ant­rą­jį tu­rą. Į jį bu­vo at­rink­ta 20 pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jų iš vi­sos Lie­tu­vos, bet ne­bu­vo nė vie­no at­sto­vo iš Už­ne­mu­nės, ne­bu­vo net kau­nie­čių.

Dau­ge­ly­je se­mi­na­rų da­ly­va­vu­si mo­ky­to­ja sa­kė, jog to­kiuo­se in­ten­sy­viuo­se kur­suo­se jai dar ne­te­ko bū­ti: per vie­ną die­ną į kon­kur­so da­ly­vių gal­vas bu­vo su­krau­ta tiek daug in­for­ma­ci­jos, kad Eglei su­ko­si min­tis, kam jai vi­so to rei­kė­jo.

At­ran­ka vy­ko ke­liais eta­pais, bu­vo mo­ko­ma­si dės­ty­mo me­to­di­kos ir ki­tų spe­ci­fi­nių da­ly­kų. Vo­kie­čių kal­bos ne­mo­kan­čiai Eg­lei šis kon­kur­sas bu­vo kaip iš­šū­kis sau pa­čiai, tai ska­ti­no aug­ti, to­bu­lin­tis.

Į Al­ber­to Schweit­ze­rio mo­kyk­lą Liu­be­ke jos vy­ko dvie­se – kar­tu va­žia­vo ir vo­kie­čių kal­bos mo­ky­to­ja.

Anot Eg­lės, joms pa­si­se­kė, nes te­ko mo­ky­ti ket­vir­tos kla­sės mo­ki­nius. Per vi­sas in­teg­ruo­tas pa­mo­kas Eg­lė kal­bė­jo tik lie­tu­viš­kai, kaip fo­nas skam­bė­jo lie­tu­viš­ka mu­zi­ka, dai­nos, pa­čios mo­ky­to­jos dai­na­vo. Vai­kai su kau­kė­mis nuo­tai­kin­gai ins­ce­ni­za­vo dai­ną „Išė­jo tė­ve­lis į mišką“, pra­mo­ko lie­tu­viš­kai pa­si­svei­kin­ti („La­bas ry­tas, mo­ky­to­ja, jums, tau, man!“) ir t. t.

Pe­da­go­gė į Vo­kie­ti­ją nu­si­ve­žė daug vaiz­di­nės mo­ko­mo­sios me­džia­gos, tau­ti­nės at­ri­bu­ti­kos, ku­rią Vil­ka­viš­ky­je pa­ruoš­ti pa­dė­jo ir jos mo­ki­niai bei tė­ve­liai. Di­de­lė „pagalbininkė“ bu­vo lie­tu­viš­kais tau­ti­niais rū­bais ap­reng­ta lė­lė Li­nu­tė.

Ta­čiau vil­ka­viš­kie­tei įspū­dį pa­li­ko ne vien vo­kie­čių vai­kams ves­tos pa­mo­kos, ma­žų­jų smal­su­mas, bet ir tai, kaip žmo­nės mo­ka tiks­lin­gai iš­nau­do­ti lai­ką.

Lie­tu­vės mo­ky­to­jos po pa­mo­kų vyk­da­vo į Liu­be­ko švie­ti­mo cent­rą, po tris va­lan­das da­ly­vau­da­vo se­mi­na­ruo­se, net mo­kė­si suo­mių kal­bos. Už­te­ko lai­ko su­si­pa­žin­ti ir su pa­čiu mies­tu.

Vo­kie­ti­jos mo­ky­to­jai pri­si­pa­ži­no, jog lauk­da­mi lie­tu­vių la­bai jau­di­no­si, taip pat ruo­šė­si pro­jek­tui. Juos nu­ste­bi­no tai, kad Eg­lė at­si­ve­žė tiek daug įvai­rių prie­mo­nių. Vil­ka­viš­kie­tei mo­ky­to­jai kiek keis­to­ka pa­si­ro­dė tai, kad vo­kie­čių mo­kyk­lo­je ne­bu­vo ga­li­my­bės pa­si­nau­do­ti mul­ti­me­di­ja ir pa­ro­dy­ti gra­žių Lie­tu­vos vaiz­dų.

Vo­kie­čiams la­bai pa­ti­ko mū­sų val­giai, ypač lie­tu­viš­kas ša­ko­tis. Juo­dą duo­ną vai­kai uos­tė ir gy­rė kva­pą, pra­šė įdė­ti lauk­tu­vių ir jų tė­ve­liams.

Į na­mus mo­ki­nu­kai kaip su­ve­ny­rus ne­šė­si ir vil­ka­viš­kie­čių iš siū­lų nu­pin­tas tau­ti­nių spal­vų juos­te­les.

Mo­ky­to­jai bu­vo svar­bu fo­to­nuot­rau­ko­se už­fik­suo­ti vis­ką, kas Liu­be­ko mo­kyk­lo­je bu­vo pa­trauk­lu, priim­ti­na ir įma­no­ma įdieg­ti sa­vo ug­dy­mo įstai­go­je.

Ge­rą įspū­dį pa­li­ko tai, kad šio­je mo­kyk­lo­je dau­ge­lis vai­kui rei­ka­lin­gų da­ly­kų su­tvar­ky­ta, su­kom­po­nuo­ta ir įreng­ta taip, kaip na­muo­se: yra ir smė­lio dė­žė pa­žais­ti, ir pa­tal­pa re­lak­sa­ci­jai. Jei­gu kla­sė­je ty­lu, ko­ri­do­riu­je de­ga ža­lia švie­sa, jei ky­la gar­sas, už­si­de­ga gel­to­na, jei triukš­mau­ja­ma – rau­do­na lem­pe­lė.

Mo­ky­to­ja E. Pet­rai­tie­nė Vo­kie­ti­jo­je pa­si­sem­to­mis ži­nio­mis jau da­li­ja­si su sa­vo ko­lek­ty­vo ko­le­gė­mis, ruo­šia­si per­teik­ti ir ki­tiems ra­jo­no pe­da­go­gams.

Mo­ky­to­ja gir­dė­jo, jog šis pro­jek­tas vie­na iš­vy­ka ne­tu­rė­tų ap­si­ri­bo­ti. Atei­ty­je ga­li tek­ti lie­tu­vių kal­bos mo­ky­ti ir su Lie­tu­va bei jos kul­tū­ra su­pa­žin­din­ti ki­tų ša­lių ma­žuo­sius pi­lie­čius.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas