„Santaka“ / Virš horizonto iškilę kryžiai mena skausmus ir džiaugsmus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-10-03 17:53

Dalinkitės:  


Muziejininkės Aušros Mickevičienės atverstos knygos kairėje pusėje – vienintelis B.Buračo nufotografuotas kryžius Suvalkijoje.

Autorės nuotr.


Virš horizonto iškilę kryžiai mena skausmus ir džiaugsmus

Birutė NENĖNIENĖ

Paskatino domėtis

Praėjusį rudenį Vilkaviškio krašto muziejininkai buvo pakviesti į Šakiuose, Zanavykų krašto muziejuje, vykusį kryždirbystės seminarą. Kaimynai paprašė pakalbėti apie mūsų krašto kryžius ir jų meistrus. Direktorius A.Žilinskas šios temos pasiūlė imtis muziejininkei Aušrai Mickevičienei, kurios širdžiai ši sritis labai artima.

Ruošiantis seminarui, muziejus iš vilkaviškiečio fotografo J.Lukoševičiaus įsigijo per 20 pastaraisiais metais nufotografuotų kryžių nuotraukų, ir pagal jas A.Mickevičienė paruošė pranešimą apie mūsų krašto kryždirbystę.

Iki tol muziejuje išsamesnių suklasifikuotų duomenų apie kryždirbystę nebuvo sukaupta. Susipažinus su prieškaryje žinomo fotografo B.Buračo surinkta informacija apie Lietuvos kryžius paaiškėjo, jog jis, 1934–1938 metais keliaudamas po Lietuvą, Suvalkijos krašte nufotografavo vienintelį kryžių. Neseniai išleistame unikaliame leidinyje „Kryždirbystė Lietuvoje“ išspausdinta šio B.Buračo nufotografuoto kryžiaus nuotrauka su prierašu, jog jis stovi Vilkaviškio valsčiuje, prie kelio į Kybartus. Gal dar atsiras žmonių, prisimenančių prie kurio kelio?

Po to, kai prieš ketverius metus UNESCO įtraukė kryždirbystę į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, suaktyvėjo įvairių valstybinių ir nevyriausybinių institucijų veikla, orientuota į etninės kultūros apsaugą. Tai padeda išsaugoti ir propaguoti kryždirbystės amato tradicijas, skatina natūralią jo tąsą.

Šakiečių seminaro idėjų įkvėpta muziejininkė A.Mickevičienė parašė projektą, kuriam įgyvendinti iš apskrities kultūros plėtros programos buvo skirta 500 litų, rajono Savivaldybė pridėjo dar 200.

Pirmajame projekto etape bus užfiksuoti mūsų krašte esantys kryžiai, pasižymėta, kas juos darė.



Padėjo spauda ir seniūnai

A.Mickevičienė informaciją pradėjo rinkti iš rajono spaudos. Pervertusi „Santaką“ ir kitus Atgimimo laiku ėjusius leidinius surado labai daug žinių apie atstatytus ar naujai pastatytus kryžius, kokia proga statyti, kas meistrai.

Seniūnų muziejus paprašė atsakyti į specialias anketas. Mat mano, jog jie geriausiai žino, kas ir kada kryžius statė, kokia intencija.

Išsamią informaciją jau perdavė Klausučių, Gražiškių ir Šeimenos seniūnai, sutiko padėti ir po teritoriją palydėti Bartninkų, Pajevonio, kiti seniūnai. Ir pačioms seniūnijoms tai turėtų būti įdomi istorinė medžiaga.



Patarė specialistai

Prieš pradėdama šį projektą muziejininkė informaciją apie seniausius kryžius gavo iš Savivaldybės paminklosaugos specialistės Daivos Ambrasaitės.

Pasirodo, seniausias rajone stovėjęs kryžius iš Pajevonio seniūnijos Jakiškių kaimo 1984 metais buvo išvežtas į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Šiemet lankydamasi Rumšiškėse A.Mickevičienė labai apsidžiaugė pamačiusi, kad jis stovi pačiame koplyčios centre.

Idėją parėmė iš Pilviškių kilusi žurnalistė – menotyrininkė Aldona Žemaitytė. Ji suieškojo ir muziejui padovanojo retą leidinį – Lietuvos katalikų mokslo akademijos „Metraščio“ penktą tomą, išleistą 1970 metais Romoje. Knygoje yra daug informacijos apie lietuviškų kryžių kūrimo, statymo tradicijas skirtinguose Lietuvos regionuose. Turima informacija sutiko pasidalyti gižietė mokytoja V.Armanavičienė, Vištyčio regioninio parko specialistė R.Gagienė.



Kol kas – tik darbo pradžia

Vasarą A.Mickevičienė pradėjo važinėti į kaimus bei miestelius ir kryžius fotografuoti, rinkti išsames-nę informaciją. Tuo pačiu pasižymi duomenis ir apie paminklus.

Ekspedicijos po Pilviškių seniūnijos senąsias sodybas metu pasisekė užfiksuoti beveik visus šioje teritorijoje esančius kryžius. Apvažiuota Kybartų, Virbalio seniūnijos, dalis Vištyčio.

Muziejus iš menotyrininkės A.Počiulpaitės gavo anketas, kuriomis vadovaujantis kryžiai turėtų būti apmatuojami, aprašomos su jais susietos liaudies, religinės tradicijos. Bet tai jau didelis kitų metų darbas. Jam lėšų manoma gauti iš projekto tęsinio, kurį muziejus ketina pateikti Kultūros ministerijai. Kol kas dar tik svajonė išleisti leidinį apie rajono kryžius.



Ir atminimui, ir padėkai

B.Buračo knygos „Kryždirbystė Lietuvoje“ įžangoje Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius rašo, jog iš medžio, akmens ar geležies lietuvis gamino kryžius, koplytstulpius ar šventųjų statulas. Šiuose kūriniuose atsispindi širdyje susikaupusi kančia, tikėjimas ir viltis.

Važinėdama po rajoną A.Mickevičienė atkreipė dėmesį, jog pakelėse nėra išlikusių senų kryžių. Daugiausia tai Atgimimo bei pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais statyti kaimų kryžiai, į kuriuos jų pastatymo iniciatoriai sudėję niekur neužrašytas intencijas. Pavyzdžiui, prie Mažučių koplytėlės 1995 metais pastatyti koplytstulpiai, kuriuose pavaizduoti septyni Marijos džiaugsmai ir skausmai (meistras Vidmantas Kapačiūnas iš Žiežmarių, Kaišiadorių raj.). Juos užsakė viena moteris, po vyro mirties kaip padėką, jog jo gyvybę palaikė šaltinėlio vanduo.

Paprastas, suskeldėjęs kryžius stovi Opšrūtų kaime, Montvilų sodyboje. Sodybos šeimininkė papasakojo, jog sovietiniais laikais čia vykdavo pogrindinės kunigų seminarijos paskaitos. Joje paskaitų klausęs vėliau dvasininku tapęs vilkaviškietis K.Brilius paprastą uosio kryžių pastatė Palaimintojo Jurgio Matulaičio garbei.

Ekspedicijos metu Parausių kaime surastas labai senas kryžius, stovintis tarp medžių. Vietiniai žmonės rodė pokario metais stribų šūvių paliktas žymes.



Dar prašo pagalbos

Prieškario Lietuvos kaimuose daug kryžių buvo statoma minint Nepriklausomybės dešimtmetį, dvidešimtmetį. Lietuvai vėl atgavus Nepriklausomybę šie kryžiai buvo atstatomi, ne visada paisant paminklosaugininkų ir menotyrininkų rekomendacijų atstatyti tokius, kokie buvo.

Sodybose kryžiams atsirasti ir ilgai išsilaikyti įtakos turėjo žmonių jausmai. Muziejininkei poetas Kazys Bradūnas papasakojo Kiršų kaime, savo gimtojoje sodyboje, stovėjusio kryžiaus istoriją. Neatmenamais laikais jį pastatė seniausi gyventojai, o vėliau toje sodyboje gyvenę gentainiai iš kartos į kartą perdavė tradiciją – kol įmanoma kryžių restauruoti, o šiam nunykus – pastatyti naują.

Pakelėse, kryžkelėse stovi nemažai kryžių, prie kurių nurodyta, kam jis skirtas (pavyzdžiui, Opšrūtų kaime žuvusiam tremtiniui Jonui Grinkevičiui), tačiau sunku išsiaiškinti, kada statytas, kas autorius.

Muziejui būtų vertinga ir krašto kultūros paveldui pasitarnautų bet kokia informacija apie mūsų rajono teritorijoje esančius kryžius, jų statytojus.

Galima parašyti laišką į muziejų arba paskambinti muziejaus telefonu 46 268 arba (8 614) 08 112 (Aušrai Mickevičienei).




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas