„Santaka“ / Žmonės nusivylė nusipirkto arklio nepaklusnumu ir pardavėjais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-05 07:34

Dalinkitės:  


Pa­kin­ky­ta Sar­tė ne­no­ri pa­klus­ti jo­kiai nau­jų­jų šei­mi­nin­kų ko­man­dai.

Autorės nuotr.


Žmonės nusivylė nusipirkto arklio nepaklusnumu ir pardavėjais

Birutė NENĖNIENĖ

Vait­ka­ba­lių kai­mo gy­ven­to­jai Da­lė ir Al­gir­das Bro­ke­vi­čiai dau­giau kaip de­šimt me­tų džiau­gė­si prie sa­vo ūkio pri­si­pra­tin­ta ku­me­le Bė­rai­te. Kai pri­vers­ti­nai tu­rė­jo su ja at­si­svei­kin­ti dėl gy­vu­lį ka­ma­vu­sio neiš­gy­do­mo du­su­lio, net neį­ta­rė, koks „slogutis“ už­guls juos pa­čius, kai įsi­gis nau­ją ark­lį.


Pa­si­rin­ko ir pa­ti­kė­jo


Re­dak­ci­jai pa­skam­bi­nu­si ir te­le­fo­nu iš­sa­kiu­si „sa­vo bėdą” D. Bro­ke­vi­čie­nė kvie­tė at­vyk­ti ir pa­tiems įsi­ti­kin­ti, kas iš to pir­ki­nio išė­jo. „Pir­ko­me mums taip rei­ka­lin­gą ark­lį, o da­bar tu­ri­me sta­tu­lą“, – api­bū­di­no mo­te­riš­kė jiems ne­pak­lūs­tan­tį gy­vu­lį.

Sun­kiai tvar­dy­da­ma jau­du­lį D. Bro­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kaip ieš­ko­da­ma nau­jo ark­lio iš pa­žįs­ta­mų pa­siū­ly­tų ad­re­sų kaž­ko­dėl iš­si­rin­ko Mat­lau­ky­je gy­ve­nan­čio Do­nal­do Sa­vic­kio te­le­fo­no nu­me­rį. Su vy­ru ir kai­my­nu nu­va­žia­vo pa­si­žiū­rė­ti. Iš mat­lau­kie­čio ap­tva­re bu­vu­sių ke­lių ark­lių nu­si­žiū­rė­jo jau­kią, ne­baikš­čią Sar­tę. Jos šei­mi­nin­kas pir­kė­jams už­ga­ran­ta­vo, jog ark­lys į ve­ži­mą jau kin­ko­mas, dėl to pro­ble­mų ne­bū­sią. Pa­sak Bro­ke­vi­čių, pa­ti­kė­jo žo­džiais, nes ku­me­lės su­ge­bė­ji­mų pa­si­tik­rin­ti ne­tu­rė­jo kaip – Sa­vic­kių kie­me ve­ži­mo ne­si­ma­tė.


Ko­man­dų ne­klau­so


Bro­ke­vi­čiai ke­lias die­nas ark­lį ga­nė pie­vo­je ar­čiau jud­raus ke­lio, kad gy­vu­lys pri­pras­tų prie triukš­mo, nau­jos ap­lin­kos. Stam­bus jau­nas ket­ve­rių me­tų ark­lys sa­vo cha­rak­te­rį pa­ro­dė, kai Bro­ke­vi­čiams pri­rei­kė jį pa­si­kin­ky­ti. „Kin­ko­ma lei­džia­si, pa­slan­ki, bet ve­ži­mo ne­trau­kia nė žingsnio“, – sa­vo rū­pes­tį dės­tė Bro­ke­vi­čiai.

Nu­vy­kę į Vait­ka­ba­lių kai­mą pa­tys tuo įsi­ti­ki­no­me, kai šei­mi­nin­ko iš ga­nyk­los par­ves­ta ir kie­me pa­kin­ky­ta į ve­ži­mą Sar­tė vi­so­mis ke­tu­rio­mis ko­jo­mis tar­si įsi­tvir­ti­no į že­mę. Ji ne­pai­sė šei­mi­nin­kų ko­man­dų nei gra­žiai pra­šo­ma, nei bo­ta­gu mo­suo­jant.

Vy­riš­kis už­si­ko­rė ir ant ark­lio nu­ga­ros, ta­čiau šis tik len­kė ir su­ko gal­vą į ša­lį. Šei­mi­nin­kai į gy­vu­lį krei­pė­si ir ru­siš­kai, ir ne­tgi nor­mi­nė­je lie­tu­vių kal­bo­je ne­var­to­ja­mais žo­džiais, ta­čiau ku­me­lė at­ro­dė kaip kurč­ne­by­lė.


Ne­si­se­ka iš­siaiš­kin­ti


Bro­ke­vi­čiai Sar­tę pir­ko ne pa­si­žiū­rė­ti, o dėl to, kad jiems, nuo­ša­lia­me vien­kie­my­je gy­ve­nan­tiems pa­si­li­go­ju­siems pu­sam­žiams žmo­nėms, ark­liu kin­ky­tas ve­ži­mas – pa­to­giau­sia su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė. Ji rei­ka­lin­ga tvar­kant rei­ka­lus ar­ti­miau­sia­me Gra­žiš­kių mies­te­ly­je ar kur ki­tur, vyks­tant ap­si­pirk­ti ir pan.

Neį­veik­da­mi ku­me­lės už­si­spy­ri­mo, neil­gai tru­kę vait­ka­ba­liš­kiai kar­tu su liu­di­nin­kais nu­va­žia­vo pas D. Sa­vic­kį pa­siaiš­kin­ti. Ark­lio par­da­vė­jas pra­šo­mas at­vy­ko pas Bro­ke­vi­čius ir pa­ts įsi­ti­ki­no, kad gy­vu­lys sve­ti­ma­me kie­me ne­pak­lūs­ta ko­man­doms. Pa­sak Bro­ke­vi­čių, par­da­vė­jas ža­dė­jo ki­tą kar­tą at­va­žia­vęs pa­mo­ky­ti. „Bet dau­giau ne­si­ro­do ir ne­ke­lia te­le­fo­no ra­ge­lio“, – guo­dė­si žmo­nės.

Bro­ke­vi­čiai įsi­ti­ki­nę, jog Sar­tė ne­bu­vo įpra­tin­ta kin­ky­ti į ve­ži­mą. Tuo la­biau kad ir ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas pa­reiš­kė nuo­mo­nę, jog iš­mo­ky­tas ark­lys ne­ga­li taip grei­tai pa­mirš­ti ko­man­dų.


No­ri per­spė­ti


Mo­te­ris tvir­ti­no, kad bū­tų ne­gai­la su­mo­kė­tų pi­ni­gų (2650 li­tų), – juk no­rė­jo nu­si­pirk­ti bū­tent to­kį, jau­ną ir ge­rą, ark­lį. Jie ne­gin­či­ja, jog Sar­tė tų pinigų ­ver­ta.

Ta­čiau žmo­nėms skau­du dėl to, kad, jų įsi­ti­ki­ni­mu, par­da­vė­jas ap­ga­vo, me­la­vo apie ku­me­lės „mo­ky­tu­mą“.

Da­bar abu Bro­ke­vi­čiai pra­ra­do ra­my­bę, ali­na sa­vo svei­ka­tą ban­dy­da­mi ata­kuo­ti par­da­vė­ją, kad šis at­siim­tų ku­me­lę ir grą­žin­tų pi­ni­gus, ta­čiau at­si­mu­ša kaip į sie­ną.

Jiems net po­li­ci­jos pa­rei­gū­nė sa­kiu­si, jog tei­siš­kai šio klau­si­mo iš­spręs­ti neį­ma­no­ma, nes tarp par­da­vė­jo ir pir­kė­jo bu­vo tik žo­di­nis su­si­ta­ri­mas.

Pa­sak D. Bro­ke­vi­čie­nės, kreip­da­ma­si į spau­dą ji no­ri sa­vo pa­tik­lu­mo pa­vyz­džiu per­spė­ti ki­tus, kad neuž­kib­tų ant to­kio kab­liu­ko kaip ji, kad ak­lai ne­pa­ti­kė­tų ne­pa­žįs­ta­mu žmo­gu­mi.


Ne­jau­čia kal­tės


Pas­kam­bi­nus Bro­ke­vi­čių nu­ro­dy­tu Sa­vic­kių te­le­fo­nu, at­si­lie­pu­si mo­te­ris sa­kė esan­ti ark­lių sa­vi­nin­kė Žyd­rū­nė Sa­vic­kie­nė. Ji pa­pa­sa­ko­jo, kaip gra­žiai jų na­muo­se vy­ko pardavimo–pirkimo san­do­ris, kaip pir­kė­jai pa­tys iš­si­rin­ko Sar­tę. Paš­ne­ko­vei at­ro­do keis­ta, kad dėl ark­lio ne­pak­lus­nu­mo pre­ten­zi­jos pra­si­dė­jo tik po pu­sant­ro mė­ne­sio.

Dėl to­kios pro­ble­mos Sa­vic­kiai kal­tės sa­kė ne­jau­čian­tys, nes jų na­muo­se ku­me­lė bu­vo pa­klus­ni, to­dėl ne­ma­nan­tys, jog tu­rė­tų ją par­si­grą­žin­ti ir ati­duo­ti pi­ni­gus.

Mo­te­ris svars­tė, jog gal­būt gy­vu­lys nau­jo­je vie­to­je neap­sip­ra­to, o per prie­var­tą va­ro­mas įsi­bau­gi­no ir ne­paklūsta ko­man­doms. Jie pa­tys su Sar­te pa­va­sa­rį dir­bę že­mės ūkio dar­bus, žie­mą bu­vo kin­kę į šla­jas ir vai­kus po kai­mą ve­žio­ję. „Mes ne ko­kie „žulikai“, kad bū­tu­me tu­rė­ję tiks­lą gy­vu­lį kam nors įkiš­ti, ypač – se­niems žmo­nėms“, – tvir­ti­no mo­te­ris. Pa­sak pa­šne­ko­vės, ir jų šeima ga­lė­tų skųs­tis tuo, jog pa­sta­ruo­ju me­tu pa­ty­rė psi­cho­lo­gi­nį pir­kė­jų spau­di­mą – dar­gi ma­ža­me­čių vai­kų aki­vaiz­do­je.

Ž. Sa­vic­kie­nė pa­sta­rą­jį san­do­rį įvar­di­jo kaip ne­sėk­min­gą ir sa­kė, kad atei­ty­je ati­džiau žiū­rės, ko­kiems šei­mi­nin­kams par­duo­da gy­vu­lį.


Ark­liai mo­ka su­pras­ti


Abie­jų šei­mų at­sto­vai ti­ki­no, jog nuo jau­nys­tės yra pa­mė­gę ark­lius, prie jų pri­pra­tę ir per­pra­tę jų cha­rak­te­rius bei „nikius“. Vis dėl­to ark­lių psi­cho­lo­gi­ją iš­ty­ri­nė­ję ki­ti au­gin­to­jai ir spe­cia­lis­tai sa­ko, kad šie gy­vu­liai sa­vaip iš­reiš­kia drau­giš­ku­mą. Ark­lys nė­ra toks pa­tai­kū­nas kaip šuo: ga­li priei­ti prie žmo­gaus, drau­giš­kai pa­sto­vė­ti ša­lia, su­prunkš­ti ir vėl nuei­ti. Be to, žmo­gaus emo­ci­jos ir­gi per­si­duo­da gy­vu­liui, tad šis ga­li sa­vaip rea­guo­ti į bal­so ko­man­das ir ges­tus. Svar­bu ži­no­ti, kad ark­liai mėgs­ta ra­mų el­ge­sį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ilgai lauktas mamografas jau pradėjo dirbti
* Pirmine teisine pagalba naudojasi vis daugiau žmonių
* Būsimose miesto poilsio zonose ketinama palikti sveikus ir gražius medžius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

„Karilionas“ ar „kariljonas“?
Nė vienas rašybos variantas nelaikytinas klaida.
„Tarptautinių žodžių žodyne“ šis žodis rašomas be j karilionas (pranc. carillon ): 1. tarpusavyje suderintų įv. dydžio varpų komplektas, turintis automatinį skambinimo mechanizmą; kai kurių karilionų varpai mušami rankomis plaktukais; 2. varpų muzika.
Tačiau Kalbos komisijos posėdyje apsvarsčius nutarta, kad tais atvejais, kai originalo formoje i eina po priebalsės ir tariamas jotas, gali būti rašoma raidė j: kariljonas (kaip šampinjonas, paviljonas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas