„Santaka“ / Per gyvenimą – eilėraščių upe

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-01 23:38

Dalinkitės:  


Į popietės metu išdalytas knygeles „Gyvenimo tėkmė“ Valerija Blažaitienė įrašė ir savo autografą.

Virginijos ARMANAVIČIENĖS nuotr.


Per gyvenimą – eilėraščių upe

Laima VABALIENĖ

Ne­di­du­kė, vos po­ros de­šim­čių pus­la­pių kny­ge­lė „Gy­ve­ni­mo tėk­mė“ Va­le­ri­jai Bla­žai­tie­nei su­tei­kė daug džiaugs­mo. „Ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad aš ją tu­riu“, – ne­pa­liau­ja kar­to­ti Ri­ma­vi­čių kai­me gy­ve­nan­ti pa­pras­tų, nuo­šir­džių ei­lė­raš­čių au­to­rė.

Ta kny­ge­lė – duk­ros do­va­na ju­bi­lie­ji­nio gim­ta­die­nio pro­ga.

Iš ma­mos nuo jau­nys­tės die­nų pri­ra­šy­tų ir pie­ši­niais pa­gra­žin­tų są­siu­vi­nių at­rin­ku­si ke­lio­li­ka kū­ri­nė­lių Lo­re­ta Štri­mai­tie­nė pa­da­rė jai di­džiu­lę staig­me­ną – pa­ren­gė ir iš­lei­do poe­zi­jos rin­ki­nė­lį.

At­ro­dė, skir­tą tik ma­mai, tik ki­tiems ar­ti­miau­siems žmo­nėms. Bet iš­leis­tas į pa­sau­lį žo­dis jau gy­ve­na sa­vą gy­ve­ni­mą, plin­ta ir au­ga.

Taip ir V.Bla­žai­tie­nės „Gy­ve­ni­mo tėk­mė“ pa­te­ko į drau­gių, kai­my­nių ran­kas, pa­sie­kė Gi­žų bib­lio­te­ką, se­niū­ni­ją. Nors Gi­žų kraš­te ir iki tol nie­kam ne­bu­vo pa­slap­tis, kad Va­ly­tė – taip kai­me va­di­na­ma ši ty­li ir kuk­li, bet vi­suo­met į vi­sų bė­das ir džiaugs­mus at­si­lie­pian­ti mo­te­ris – ra­šo ei­lė­raš­čius ir ap­sa­ky­mus.

„Pabuski, lyra, / Pažadink jausmus. / Lai skausmas dyla / Į rašto posmus“, – savo eiliavimo prasmę yra apibūdinusi kūrėja.

Sa­vo ei­lių V. Blažaitienė pa­skai­to įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se, šventėse vie­nas ki­tas ei­lė­raš­tis bu­vo spaus­din­tas mū­sų „San­ta­kos“ pus­la­piuo­se.

Tai­gi ir Gi­žų bib­lio­te­ko­je su­reng­ta po­pie­tė „Kai pa­kvim­pa ru­de­niu“ bu­vo skir­ta ne tik šiam gra­žiam ir bran­džiam me­tų lai­kui. Bib­lio­te­ki­nin­kės Ni­jo­lės Vai­tū­nai­tie­nės ir kul­tū­ros dar­buo­to­jos Rū­tos Rač­kaus­kie­nės ly­riš­kos min­tys apie ru­de­nį, vai­ku­čių ins­ce­ni­za­ci­jos ir dar­be­lių iš ru­dens gė­ry­bių pa­ro­da, ma­žo­jo so­lis­to Maž­vy­do Ma­zi­liaus­ko dai­nos bu­vo lyg ter­pė V. Bla­žai­tie­nės kny­ge­lės pri­sta­ty­mui pla­tes­niam žmo­nių ra­tui. Jų iš­ties pri­si­rin­ko pil­na bib­lio­te­ka.

Dau­gia­žo­džiau­ti ne­lin­ku­si V. Bla­žai­tie­nė ir šį­kart neuž­py­lė klau­sy­to­jų sa­vo ei­lė­mis. Pas­kai­tė vie­ną ei­lė­raš­tį, pa­pa­sa­ko­jo, kad jau nuo ke­tu­rio­li­kos me­tų iš sie­los gel­mių be­si­ver­žian­čius žo­džius pa­ti­kin­ti sa­vo są­siu­vi­niams, kad jos gi­mi­nys­tės šak­nys sie­ja­si ir su poe­te Sa­lo­mė­ja Nė­ri­mi...

At­ro­do, jog ir pa­čios V. Bla­žai­tie­nės ei­lė­raš­čiai sa­lo­mė­jiš­ki – pa­pras­ti ir nuo­šir­dūs. Apie tai, ką ma­to akys ir jau­čia šir­dis.

Pa­dė­ką už literatūrinę kū­ry­bą ir ak­ty­vią vi­suo­me­ni­nę veik­lą V. Bla­žai­tie­nei įteik­da­mas se­niū­nas Ro­mas Ku­čiaus­kas sa­kė jos ei­lė­raš­čiuo­se ap­čiuo­piąs ir Gi­žų kraš­to dva­sią.

Kny­ge­lės įžan­gi­nia­me žo­dy­je ra­šo­ma, kad kar­tais at­ro­do, jog V. Bla­žai­tie­nė grei­čiau pri­stigs lai­ko ir erd­vės nei gra­žių dar­bų, kil­nių pra­smin­gų su­ma­ny­mų, mei­lės ir ši­lu­mos.

Ši­lu­mą spin­du­liuo­jan­tis žmo­gus ap­link sa­ve ne­pa­lie­ka abe­jin­gų. Po­pie­tė Gi­žų bib­lio­te­ko­je ir­gi ap­go­bė vi­sus sau­lė­tu ru­dens die­nos jau­ku­mu, li­te­ra­tū­ri­nio žo­džio jaus­min­gu­mu.

Su­ši­lo del­nuo­se lai­ko­mi vai­ku­čių iš­da­ly­ti kaš­to­nai su lin­kė­ji­mais, kad kiek­vie­ną ap­lan­ky­tų kū­ry­bi­nis įkvė­pi­mas, ly­dė­tų tik ge­ri po­jū­čiai ir sėk­mė.



Va­le­ri­ja BLA­ŽAI­TIE­NĖ

Ru­dens so­ne­tai

Suš­vi­to auk­su ber­žy­nė­lis,

Užs­nū­dęs rū­ko pa­ta­luos.

Žė­ruo­ja kle­vas raus­vu­tė­lis –

Jau bo­bų va­sa­ra lau­kuos.



Švi­ni­niai de­be­sys iš­vy­ti

Iš pik­to nuo­spren­džio die­vų.

Taip no­ris lai­ko iš­pra­šy­ti

Dar gurkš­nį sau­lė­tų die­nų.



Ra­som vo­ra­tink­liai ap­ki­bę

Nuš­vis vai­vo­rykš­tės spal­vom.

Šią šven­tą ru­de­nio di­dy­bę

Su­ti­kim vil­ti­mis gai­viom.



Kir­šuo­se

Links­ta obe­lė­lė,

Il­ge­sy de­juo­ja,

Lai­ko kir­mi­nė­lis

Jai ka­sas bu­čiuo­ja.



Lau­mės un­di­nė­lės

Pau­py kva­to­ja,

Lem­tį naš­lai­tė­lės

Pra­na­šai ry­puo­ja.



Gluos­niai šal­tuo­nė­lėj

Šir­vin­toj pa­ni­rę,

Sa­vo Lakš­tin­gė­lės

Lau­ki­me ne­mi­rę.



Vil­ties sau­lė

Kai sle­gia šir­de­lę

Pil­ka kas­die­ny­bė,

Su­ras­ti šiau­de­lį –

Tik­ra bran­ge­ny­bė.



Kū­ry­bos ug­ne­lė –

Kaip skęs­tan­čiam šiau­das,

Kaip vil­ties sau­le­lė

Per­kū­ni­jai griau­džiant.



Ne­leis jis nu­skęs­ti

Dar­buos kas­die­ni­niuos,

Var­ge­liuos už­ges­ti

Sun­kiuos, be­ga­li­niuos.



Su vil­tim vis dar švies­ki,

Vil­ties ži­bu­rė­li,

Su ta­vim pa­kil­ti,

Skam­bus vy­tu­rė­li.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas