„Santaka“ / Kodėl mes turime atleisti?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-29 09:23

Dalinkitės:  


Kodėl mes turime atleisti?

Tur­būt kar­tais pa­sa­ko­te ar­ba daž­nai gir­di­te ki­tus sa­kant: „Aš at­lei­siu, bet neuž­mir­šiu.“ Ar mes tu­ri­me už­mirš­ti taip pat, kaip ir at­leis­ti? Ar už­mirš­ti ne­bū­tų kvai­la?

„Jūs esa­te gir­dė­ję, jog bu­vo pa­sa­ky­ta: my­lėk sa­vo ar­ti­mą ir ne­kęsk prie­šo. O aš jums sa­kau: my­lė­ki­te sa­vo prie­šus ir mels­ki­tės už sa­vo per­se­kio­to­jus, kad bū­tu­mė­te sa­vo dan­giš­ko­jo Tė­vo vai­kai; jis juk lei­džia sa­vo sau­lei te­kė­ti blo­gie­siems ir ge­rie­siems, siun­čia lie­tų ant tei­sių­jų ir ne­tei­sių­jų“ (Šven­ta­sis Raš­tas, Nau­ja­sis Tes­ta­men­tas, Ma­to 5, 43-45). Pats Vieš­pats kvie­čia my­lė­ti net sa­vo prie­šus ir yra kant­rus su vi­sais. Ar tai leng­va? Pri­pa­žin­ki­me, kad ne­leng­va my­lė­ti prie­šus, dau­ge­lis esa­me lin­kę ge­riau at­ker­šy­ti ar pan. Leis­ki­te man pri­si­min­ti žo­džius: „... ir at­leisk mums mū­sų kal­tes, kaip ir mes at­lei­džia­me sa­vo kal­ti­nin­kams.“ Šie žo­džiai yra iš mums vi­siems ge­rai ži­no­mos mal­dos „Tė­ve mū­sų“. Jei­gu mes ne­mo­ka­me at­leis­ti, ar mums bus at­leis­ta?

Ke­le­tas pra­kti­nių žings­nių pa­dė­tų at­ras­ti ke­lią į ge­res­nius san­ty­kius ir ra­my­bę sa­vy­je:

• 1 žings­nis: Ko­dėl jūs esa­te pik­tas ant šio as­mens? Jūs ne­pa­ti­kė­tu­mė­te, kiek žmo­nių yra pik­ti dėl kaž­ko ir net neat­si­me­na ko­dėl. Iš­sit­rau­ki­te po­pie­riaus la­pą ir už­ra­šy­ki­te, ko­dėl jūs esa­te su­py­kęs. Tai ga­li bū­ti vie­na prie­žas­tis ar­ba vi­sas jų są­ra­šas. Už­si­ra­šy­ki­te vi­sa tai.

• 2 žings­nis: Ge­ri da­ly­kai. Ant ki­tos po­pie­riaus da­lies ra­šy­ki­te vi­sus ge­rus da­ly­kus, ku­riuos žmo­gus, ant ku­rio pyks­ta­te, yra jums pa­da­ręs. Bū­ki­te tik­ri, kad tai – „ge­rų at­si­mi­ni­mų“ są­ra­šas.

• 3 žings­nis: Kaip aš pri­si­dė­jau prie to? Ant tre­čios po­pie­riaus da­lies ra­šy­ki­te, kaip jūs gal­būt pri­si­dė­jo­te prie šio konf­lik­to. Ra­šy­da­mi bū­ki­te do­ri ir są­ži­nin­gi.

• 4 žings­nis: Pa­mąs­ty­ki­te... Žvelg­da­mi į vi­sas tris la­po da­lis pa­gal­vo­ki­te: gal­būt tas žmo­gus su ju­mis taip el­gė­si dėl bai­mės, kan­čios ar dar kaž­ko. Pa­gal­vo­ki­te, kaip ge­rai jau­čia­tės, kai jums at­lei­džia ar­ba jūs at­lei­džia­te ki­tiems. Neat­leis­da­mi mes la­biau­siai ken­kia­me sau pa­tiems. Pri­pa­žin­ki­te, kad at­lei­dę vis­ko iš kar­to ne­pa­mir­ši­te, nes esa­te ne kom­piu­te­ris, kai pa­spau­dus „de­le­te“ kla­vi­šą vis­kas dings­ta. At­leis­ti ir pa­mirš­ti nė­ra leng­va, bet bent jau priim­ki­me spren­di­mą at­leis­ti.

• 5 žings­nis: Dar kar­tą pa­kar­to­siu: at­leis­da­mi ki­tiems, mes at­ve­ria­me ke­lią pa­tys pa­tir­ti at­lei­di­mą. Mes ga­li­me ki­tiems at­leis­ti tik pa­tys su­pras­da­mi, kiek mums daug yra at­leis­ta. Ką pa­sė­si, tą ir pjau­si – ši tai­syk­lė vei­kia ir šiuo­se san­ty­kiuo­se...

To gal­būt jums neuž­ten­ka? Gal­būt rei­kė­tų su­si­ras­ti kny­gų šia te­ma. Man at­ro­do, kad vie­na iš ge­riau­sių kny­gų bū­tų Šven­ta­sis Raš­tas. Is­to­ri­jos, esan­čios ja­me, mo­ko apie Die­vo kant­ru­mą su mu­mis ir iš Jo ga­li­me mo­ky­tis, kaip bū­ti kant­riems bei at­lai­diems. Pir­miau­sia mums rei­kia su­pras­ti, kad neat­leis­da­mi ar ker­šy­da­mi mes pa­kenk­si­me sau pa­tiems ir tik po to ki­tiems. Nea­py­kan­ta, neat­lei­di­mas, ne­ri­mas, pyk­tis, kerš­tas, pa­vy­das griau­na mū­sų emo­ci­nę, dva­si­nę, psi­cho­lo­gi­nę ir fi­zi­nę svei­ka­tą.

Ar my­li­me prie­šus, ar leng­vai at­lei­džia­me tiems, kas su­ke­lia pyk­tį ir kerš­tą? Kvie­čiu pa­gal­vo­ti, kur nu­ves mū­sų po­žiū­ris į šiuos klau­si­mus. Nuo­šir­džiai lin­kiu dau­giau at­lai­du­mo, šyp­se­nų, ge­ru­mo, kant­ru­mo vie­ni ki­tiems.



Arū­nas ČER­KE­SAS

Ad­ven­tis­tų baž­ny­čios pa­sto­rius






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas