„Santaka“ / Gal mirusiesiems mes tik trukdome?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-29 09:18

Dalinkitės:  


Gal mirusiesiems mes tik trukdome?

Pra­si­dė­jo pa­sku­ti­nis šiais me­tais il­ga­sis sa­vait­ga­lis. Nors orai jau vė­sūs, ta­čiau vi­si ke­liai ke­le­liai pil­ni sku­ban­čių­jų į ka­pi­nes, ku­rios tas ke­lias ra­mias ru­dens die­nas pa­skęs chri­zan­te­mų žie­dų ir žva­kių švie­se­lių jū­ro­je. Krikš­čio­nių ti­kė­ji­mas pri­me­na pa­rei­gą mels­tis už mi­ru­siuo­sius, ap­lan­ky­ti jų ka­pus, už­deg­ti žva­ke­lę ant pa­mirš­to ka­po.

Min­ti­mis apie Vė­li­nių šven­ti­mą da­li­ja­si vil­ka­viš­kie­tis tau­to­sa­kos ty­ri­nė­to­jas Al­bi­nas KUR­TI­NAI­TIS:

– Žo­džiai „vė­lė“ ir „Vė­li­nės“ jun­gia mū­sų se­ną­jį ir da­bar­ti­nį ti­kė­ji­mus. Abie­jų reikš­mės su­si­ju­sios su žo­džiais „vė­lu­ma“, „vė­lus“, „vė­lin­ti“, „pa­si­vė­lin­ti“ ir t. t. Jų vi­sų reikš­mė – „ne­sus­pė­ti“, „lik­ti sko­lo­je“, „pri­trūk­ti lai­ko“. Va­di­na­si, žmo­gaus dva­sia, ku­ri iki mir­ties ne­sus­pė­jo at­si­ly­gin­ti, grą­žin­ti, at­si­pra­šy­ti, at­si­kra­ty­ti, po mir­ties tam­pa vė­le sko­li­nin­ke ir dar – el­ge­ta, nes ne­tu­ri kū­no, kal­bos, tur­tų, pi­ni­gų ir gy­ve­na tik iš gy­vų­jų ma­lo­nės.

Vi­siems mi­ru­siems sko­li­nin­kams, ar­ba vė­lėms, se­no­vė­je bu­vo skir­tas ka­len­do­ri­nis lai­kas nuo vie­nuo­lik­to mė­ne­sio pir­mos iki dvy­lik­to mė­ne­sio pa­sku­ti­nės die­nos, iš­sky­rus sa­vai­čių šeš­tas ir sep­tin­tas die­nas. Šis lai­ko­tar­pis bu­vo va­di­na­mas Vė­li­nė­mis.

Vė­li­nių lai­ku vi­si už vė­les mel­dė­si. Jų var­du at­lik­da­vo ge­rus dar­bus ar da­ly­vau­da­vo au­ko­ji­me iki tol, kol vė­lė tap­da­vo dva­se­le ir iš­ke­liau­da­vo į Die­vo ra­my­bę. Apie vė­lės ta­pi­mą dva­se­le ar­ti­mie­ji su­ži­no­da­vo iš jos pa­čios ar­ba per vie­nuo­lius li­ga­ži­nius. Mū­sų žmo­nės su dva­se­lė­mis bend­ra­vo kaip su gy­vai­siais.

Mi­ru­siuo­sius ar­ba jų pe­le­nus lai­do­da­vo ka­pi­ny­nuo­se, ku­rie neiš­sis­ky­rė iš dir­ba­mų lau­kų pa­no­ra­mos. To­dėl kro­ni­ki­nin­ko nu­si­ste­bė­ji­mas, kad mes sa­vo nu­mi­rė­lius lai­do­da­vo­me lau­kuo­se, yra iš da­lies tei­sin­gas tei­gi­nys. Juk jis ne­ga­lė­jo ma­ty­ti ka­pi­ny­no, ap­ves­to tri­mis šven­tais žie­dais (švent­ta­kiais), o ant jo – esan­čio šven­to Die­vo Tre­jy­bės ženk­lo. Ka­pi­ny­nų plo­tas bu­vo ne­di­di­na­mas ir ne­ma­ži­na­mas, nes ri­bo­jo trys šven­ti žie­dai. Ka­pi­ny­nuo­se ne­bu­vo pa­mink­lų, me­džių, krū­mų nei ka­po žy­mės. Vis dėl­to dva­si­nių skir­tu­mų tarp pa­čių ka­pi­ny­nų ir ka­pų bu­vo.

Pa­do­vi­nio pi­lia­kal­nis (Ma­ri­jam­po­lės r.) yra kri­vių (vys­ku­pų) ka­pi­ny­nas. Ja­me pa­lai­do­ti vi­si kri­viai, ėję sa­vo pa­rei­gas už Sū­du­vos ri­bų. Pi­lia­kal­nio vir­šū­nė­je pri­si­kė­lu­sių­jų kri­vių ka­pas ap­ves­tas tri­mis švent­ta­kiais, bet ant ka­po nė­ra jo­kio ženk­lo. Apa­čio­je yra anks­ty­vie­ji ir vė­ly­vie­ji ne­pri­si­kė­lu­sių­jų kri­vių ka­pai, kur kiek­vie­nas ka­pas ap­ves­tas dar vie­nu švent­ta­kiu (pa­pras­tai to­kiuo­se ka­pi­ny­nuo­se ši­to neap­tin­ka­ma).

Pa­je­vo­ny­je, Ku­ni­giš­kių kai­me, ant Skar­du­pio upe­lio kran­to, yra iš Žal­gi­rio mū­šio lau­ko par­neš­ti ir pa­lai­do­ti 552 ku­ni­go rink­ti­nių vy­čių kū­nai, bet ant ka­pi­ny­no nė­ra Die­vo Tre­jy­bės ženk­lo. Tik va­ka­ri­nė­je jo da­ly­je yra šven­tas vy­čio kry­žiaus ženk­las, ku­rį ga­li­ma pa­ma­ty­ti: ge­gu­žės mė­ne­sį ten žo­lė ža­les­nė, o rugp­jū­čio mė­ne­sį – žo­lė gels­ves­nė.

Pri­si­kė­lu­sių­jų kū­nus ar­ba pe­le­nus vi­sa­da lai­do­da­vo tik pri­si­kė­lu­sių­jų ka­pe. Į ka­pi­ny­nus, iš­sky­rus lai­do­ji­mą, nie­ka­da nie­kas ne­vaikš­čio­jo.

Da­bar pa­mąs­ty­ki­me tam, kad ant sa­vo gal­vos ne­pri­si­šauk­tu­me bė­dos. Šiuo me­tu la­bai suin­ten­sy­vė­jo mū­sų ka­ra­lių ka­pa­vie­čių paieš­kos, o tai ke­lia di­de­lį ne­ri­mą. Su­ra­dus to­kį ka­pą, pir­miau­sia šoks jį ar­dy­ti ar­cheo­lo­gai, tu­ri­nį neš per įvai­riau­sias la­bo­ra­to­ri­jas. Bus skel­bia­mi įvai­riau­si kon­kur­sai bei va­jai: pa­mink­lo pro­jek­ta­vi­mas, sta­ty­mas, pi­ni­gų rin­ki­mas, kol ga­liau­siai ka­pa­vie­tė virs par­ku, o ka­pas – pa­ro­dos ob­jek­tu. Ar tai su­taps su mi­ru­sio­jo ti­kė­ji­mu ir va­lia?

Gal ir mes per Vė­li­nes kaž­kam truk­do­me – neat­lie­ka­me bū­ti­nos pa­rei­gos, o tik da­ly­vau­ja­me re­gi­ny­je, ne­ga­lė­da­mi paaiš­kin­ti – ko­dėl?..






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas