„Santaka“ / Susikaupimo valandose – apie žmogaus vertės ir laimės sampratą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44

Parduoda X mėsinių veislės veršingą mėsinę telyčią, melžimo aparatą (benzininis). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-09-01 11:46:18



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-29 09:17

Dalinkitės:  


Mo­ky­to­jai klau­sė­si teo­lo­gi­jos mokslų dak­ta­ro ku­ni­go Ri­man­to Skin­kai­čio min­čių.

Autorės nuotr.


Susikaupimo valandose – apie žmogaus vertės ir laimės sampratą

Birutė NENĖNIENĖ

Nu­sis­to­vė­ju­si tra­di­ci­ja kiek­vie­nais me­tais vie­ną moks­lei­vių ru­dens ato­sto­gų die­ną ra­jo­no mo­ky­to­jams su­reng­ti re­ko­lek­ci­jas. Šie­met į dva­si­nio su­si­kau­pi­mo prieš­pie­tį Vil­ka­viš­kio pa­ra­pi­jos sa­lė­je iš įvai­rių ra­jo­no mo­kyk­lų su­si­rin­ko daug di­des­nis pe­da­go­gų bū­rys, nei bū­da­vo anks­tes­niais kar­tais. Su klau­sy­to­jais teo­lo­gi­nė­mis įžval­go­mis da­li­jo­si ka­ted­ros ku­ni­gas, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas, teo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­ras Ri­man­tas Skin­kai­tis. Po­kal­biui pre­le­gen­tas pa­si­rin­ko žmo­gaus kil­nu­mo, oru­mo, jo ver­tės su­pra­ti­mo vi­suo­me­nė­je te­mą.

Da­bar, kai šio­mis mi­ru­sių­jų pa­ger­bi­mo die­no­mis su­sto­si­me prie ar­ti­mų­jų ka­pų, daž­nam šmės­te­lės min­tis, ar esa­me kaž­kas dau­giau nei tra­pi bū­ty­bė, trum­pai šmėkš­te­lė­jan­ti šia­me pa­sau­ly­je?

Ku­ni­gas la­bai pa­pras­tai paaiš­ki­no krikš­čio­niš­ką prin­ci­pą: kiek kar­tų ne­pa­da­rei ko nors ge­ro ki­tam žmo­gui, kiek kar­tų pra­lei­dai pro­gą pa­da­ry­ti ge­ra, įskau­di­nai, pa­že­mi­nai ki­tą, tiek kar­tų nu­si­grę­žei nuo Die­vo, jį įskau­di­nai. Jo­kio­je ki­to­je re­li­gi­jo­je ši­to prin­ci­po nė­ra. Čia ir glū­di es­mi­nis pa­grin­das to, kad bet ku­ris žmo­gus yra ver­ty­bė, tu­rin­tis sa­vo oru­mą ir gar­bę. Tai yra ir žmo­gaus tei­sių pa­grin­das. Ki­taip ta­riant, žmo­gaus tei­sės nė­ra pri­vi­le­gi­ja, o pri­gim­ti­nis da­ly­kas. Ši­to da­ly­ko ne­ži­no­ji­mas ar ne­pai­sy­mas gim­do įsta­ty­mų amo­ra­lu­mą. Vi­sa ne tik da­bar­ties, bet ir praei­ties val­džių blo­gy­bė ta, kad įsta­ty­mai lei­džia­mi ne­si­re­miant krikš­čio­niš­kais prin­ci­pais. Vi­suo­me­nė grimz­ta į di­de­lį chao­są, sa­vo gy­ve­ni­mą grįs­da­ma nuo mo­ra­lės at­ri­bo­ta tei­se.

Re­ko­lek­ci­jų ve­dė­jas ak­cen­ta­vo vi­suo­me­nė­je įsi­vy­ra­vu­sį „var­to­to­jiš­ką“ po­žiū­rį į žmo­gų, kai jis lai­ko­mas ver­tin­gu tol, kol kaž­kam nau­din­gas, uži­ma aukš­tas pa­rei­gas. Gy­ve­ni­me vis la­biau įsi­ga­li ni­hi­liz­mas su šū­kiu „Nus­kink die­ną! Nau­do­kis tuo, kas tau ge­ra, ma­lo­nu.“ Ne­lie­ka sva­jo­nių ir aukš­tų idea­lų, nes jų siek­ti rei­kia pa­stan­gų ir var­gi­nan­čio dar­bo, gal ir nu­si­vy­li­mo. Vi­sa bė­da, kad žmo­gus tam­pa sa­vi­mi pa­ten­kin­tas, bet, kaip ro­do at­lik­tos ap­klau­sos, jau­čia­si ne­lai­min­gas. Ma­din­gu žo­džiu tam­pa sa­vi­rea­li­za­ci­jos ter­mi­nas.

Kiek­vie­nam žmo­gui ky­la klau­si­mų apie gy­ve­ni­mo pra­smę, sa­vo pa­ties nau­din­gu­mą. Ko­kius jis ran­da at­sa­ky­mus į šiuos ir pa­na­šius klau­si­mus, nuo to pri­klau­so ir pa­ties gy­ve­ni­mo ko­ky­bė. Vi­si dar­bai, ku­riuos da­ro­me su mei­le, yra la­bai svar­būs ir rei­ka­lin­gi.

Kaip su­grą­žin­ti žmo­gui ir vi­suo­me­nei žmo­gaus ver­tę? Kaip įdieg­ti idea­lus vai­kams? Tai ir yra il­ga­lai­kė na­mų dar­bų už­duo­tis re­ko­lek­ci­jo­se da­ly­va­vu­siems ir į pa­mąs­ty­mus įsi­klau­siu­siems mo­ky­to­jams.

Įst­ri­go dar vie­na min­tis, ku­ni­go pa­sa­ky­ta šv. Mi­šių, au­ko­tų už mo­ky­to­jus, me­tu: per daug yra ge­rų žmo­nių, ku­rie nie­ko ne­da­ro, to­dėl blo­gis išau­ga ir grei­tai plin­ta.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkų laukuose žydi facelijos, dobilai, noksta grikiai
* Metusi vadovės darbą banke kraštietė iš naujo atrado save
* Rajono kolektyvai Žolinės šventėje linksmino Punsko lietuvius
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate Seimo sprendimą nuo kitų metų Vėlines skelbti nedarbo diena?
Džiaugiuosi juo.
Vertinu neigiamai.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas