|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-09-30 18:32
Daugiau kaip keturis metrus iškilusią skulptūrą parodęs A.Klimavičius sakė, kad tarp gožiančių medžių nežinančiam ją pastebėti sunku.Autorės nuotr.
A.Klimavičius užaugo tose apylinkėse, gretimame Gustaičių kaime. Dažnai melsdavęsis prie įspūdingo dydžio skulptūros, jam ta vieta buvo šventa, o dabar... Atlaikiusi du karus didžiulė apie ketvertą metrų virš lygumų iškilusi Marijos skulptūra nuniokota žmonių rankų. Nudaužytos šventosios ir kūdikėlio galvos. Visa kita – mažučiai kūdikio pirščiukai, sandalais apautos Marijos kojos, žmogaus ūgio kūnas išsilaikę neblogai. Tik pamatas kiek pagriuvęs, aptrupėję ir aukštyn vedantys laipteliai. Pasak A.Klimavičiaus, taip galėjo atsitikti paskutiniais tarybiniais metais. Prieš tai tik postamentas buvo išvarpytas kulkų ar sprogmenų skeveldrų. Skulptūra išliko sveika. Kažkokiam niekdariui užkliuvo nuošaliai laukuose esantis paminklas. Graži ta vieta. Iš po vešlios medžių lapijos kartkartėmis pasimato Šūklių dvaro pastatai, slėnyje teka Šeimena, čia pat savo vandenis į ją neša Širvinta. Kiek atsimena A.Klimavičius, pro statulą anksčiau ėjo vieškelis, kuris iš Kudirkos Naumiesčio per Šūklių mišką, Šeimenos tiltą vedė tiesiog į Alvitą. Šioje vietoje kirtosi keturi keliai, pakraščiuose apsodinti medžiais. Prieš karą ir pokariu žmonės vežimais traukdavę pro Marijos statulą į šv. Onos atlaidus čia irgi pasimelsdavo. Aplinkui buvo daug sodybų. Prasidėjus melioracijos darbams kelias buvo suardytas, gyventojai išsikėlė. Anksčiau buvusi judri vieta liko nuošaly, o Marijos su kūdikiu skulptūra – apleista, vieniša. Kybartiečio nuomone, paminklas turėtų būti įtrauktas į saugomų istorinių objektų sąrašą ir restauruotas ar net atstatytas. – Juk jeigu tokie dalykai dedasi, nyksta šventos vietos, tai ir krikščionybė tuoj išnyks, – kalbėjo žmogus. Taip būti negali, juk Lietuva – Marijos žemė. Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2005-09-30 18:32:04 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|