Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-30 18:25

---

Kol žmogus jaunas, kupinas jėgų ir energijos, regis, senatvė dar taip toli, už nematomo horizonto. O, žiūrėk, jau atskuba laikas, kai į širdį pasibeldžia artėjanti senatvė. Tai geriausiai suvoki bendraudamas su savo, atrodo, per greitai suaugančiais vaikais. Pagyvenę žmonės – gyvos tautos praeities, įsismelkiančios į mūsų vidų su motinos lopšine, močiutės pasakomis, tėviškės gamta, visu kultūros paveldu – liudininkai. Ir ne tik tai.

Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad niekas taip nemoka šiltai priimti, kaip seneliai, anūkų numylėtiniai. Kad tai suprastum, reikia visa tai patirti, pajusti tą užkrečiančią svetingumo, geros nuotaikos dvasią, pamatyti, koks džiaugsmas anūkėliams apsilankyti senelių sodyboje. Laimingi anūkai, džiaugiasi seneliai, kad bent kelioms valandoms atitraukia juos nuo nesibaigiančių darbų ir rūpesčių. Tai smagus poilsis, kuris praskaidrina nuotaiką, nuramina širdį, atitolina liūdesį, rūpesčius, pergyvenimus. Garsusis pasaulio filosofas Ciceronas yra pasakęs, kad išmintingam žmogui senatvė labai brangus gyvenimo laikotarpis. Iš tikrųjų senatvė – gražus tarpsnis, turtingą derlių subrandinęs gyvenimo ruduo.

Pagyvenusių žmonių likimas paprastai būna toks, kaip žmogus tam ruošėsi per visą savo gyvenimą, kokį atliktų darbų vėrinį atsinešė, įžengdamas į savo gyvenimo rudenį. Senatvė gali būti tokia pat įdomi, kaip jaunystė, jeigu pasiseka išsaugoti jėgas ir gerą sveikatą. Senatvė praturtina žmogų kaip ruduo praturtina žemę gėrybėmis ir spalvomis. Pagyvenusieji gerai žino gyvenimo kainą, naujai pažvelgia į nueitą kelią. Tai savo vertės suvokimo, prabėgusių metų įprasminimo tarpsnis.

Mes dėkingi ir reiškiame pagarbą pagyvenusiems žmonėms už darbą, nuveiktą rajono, Savivaldybės, gimtojo miesto ir kaimo labui visose srityse.

Didelė dalis pagyvenusių žmonių stengiasi, kad ir šis gyvenimo periodas būtų įdomus, turtingas įspūdžių ir mielų darbų. Artėjančią senatvę stengiasi atitolinti savo aktyvia veikla. Imasi tokių darbų, kurie įprasti, kurie mėgstami, kurie teikia džiaugsmą. Dalis pagyvenusių žmonių neišeina į užtarnautą poilsį, pratęsia darbo dienas.

Senatvės našta neslegia pečių tų, kurie aktyviai dalyvauja kultūriniame-pramoginiame gyvenime. Jie šoka, groja, dainuoja, bendrauja renginiuose, kartu vyksta į respublikinius renginius, teikia labdaringą paramą.

Gerai, kad nemažai pagyvenusių žmonių susibūrė į „Bočių“ ir „Rudenėlio“ visuomenines organizacijas, aktyvūs saviveiklininkai Vilkaviškio, Kybartų kultūros centruose, folkloriniuose seniūnijų ansambliuose, aktyviai dalyvauja kitoje veikloje. Savivaldybė remia šias organizacijas ir kolektyvus, atstovaujančius rajonui respublikiniuose renginiuose ir užsienyje.

Ar visi garbaus amžiaus žmonės yra laimingi? Ne. Jie dažni lankytojai Savivaldybėje, išsakantys savo kasdienius rūpesčius dėl palaipsniui senkančių jėgų, sveikatos sutrikimų, komunalinių rūpesčių, teikia siūlymus savivaldos organizavimo klausimais. Kas buvo paprasta ir lengva, kasmet vis sunkiau padaryti. Skaudžiau žeidžia bet kokia neteisybė.

Daug kas į senyvo amžiaus žmones ima žiūrėti kaip į sunkiai suprantamus. Ypač jaunimas, nes juos dažnai kaltina, kritikuoja, moko gyventi. Tai provokuoja įžūlų, grubų elgesį, užgauliojimą. Ne visada pagyvenusiems žmonėms tolerantiška aplinka ir supantys žmonės, tenka ilgai varstyti įstaigų duris, kol išsprendžia problemas.

Gal per retai susimąstome, kur dingti senoliams su savo negaliomis? Turime senelių globos namus su patogumais. Bet daug kam tai – skaudi būtinybė. Nors ir senatvės sulaukę, žmonės nenori nutolti nuo gimtosios vietos, kurioje viskas įprasta ir sava, nuo žemės, su kuria suaugta. Sunkiausia, kai pagyvenęs žmogus lieka vienišas tolimame kaimo kampelyje, kai bene vienintelis svečias – laiškininkas. Ne vieno senatvė tampa nutrūkusių ryšių su šeima ir artimaisiais demonstravimas, kai dukra ir sūnus per „darbus“ retokai randa laiko aplankyti vienišą tėvą ar motiną, nutolsta kaimynai, draugai...

Gal per daug yra nenorinčių suvokti, kad mūsų senoliams ne tiek duonos ar vieno kito lito pristinga, kiek gero žodžio, žmogiškos šilumos, jautraus dėmesio. Turime siekti nuoširdaus bendravimo ir kartų tarpusavio supratimo, atgaivinti mūsų tautos istorijoje žinomas pagarbos žmogui ir artimam tradicijas. Šiandieną geras laikas pamąstyti apie pagarbą pagyvenusiems žmonėms, leisti jiems ramiai ir be nuostolių nuimti savo gyvenimo rudens derlių.

Kalendoriuje skirta speciali diena pagyvenusiems žmonėms pagerbti ir prisiminti. Ta proga nuoširdžiai sveikinu visus pagyvenusius rajono žmones ir jiems linkiu geros sveikatos, artimųjų dėmesio, kad dažniau būtų šventinių dienų Jūsų kasdieniniame gyvenime.



Algirdas BAGUŠINSKAS

Rajono Savivaldybės meras

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---