„Santaka“ / Pasipraktikavęs pas tėvą sūnus pasisodino savo obelų sodus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-15 05:41

Dalinkitės:  


Jau­na­sis so­di­nin­kas Vy­gan­das Kuš­lys tu­ri aiš­kią sa­vo gy­ve­ni­mo vi­zi­ją ir sie­ja atei­tį su so­di­nin­kys­te.

Autorės nuotr.


Pasipraktikavęs pas tėvą sūnus pasisodino savo obelų sodus

Kristina VAITKEVIČIENĖ

De­vy­nio­lik­me­tis Vy­gan­das Kuš­lys nuo pat vai­kys­tės įpra­tęs triūs­ti tė­vų so­duo­se. Į vi­sus dar­bus va­žiuo­da­vęs kar­tu su tė­čiu Vi­tu Kuš­liu – ŽŪK „Ol­re­vi­ta“ va­do­vu, Vy­gan­das pa­ga­liau nu­ta­rė, jog pra­kti­kos jam ga­na, ir ėmė­si dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai.


Už­vei­sė sva­jo­nių so­dą


– Rim­čiau už­sii­mu so­di­nin­kys­te gal tik ant­rus me­tus, – pa­sa­ko­jo kar­tu su tė­vais Var­pu­čių kai­me (Kybartų sen.) gy­ve­nan­tis Vy­gan­das. – Ne­se­niai pir­kau 10 ha že­mės, iš­ro­viau ten se­nus me­džius ir pa­so­di­nau nau­jas obe­lis – to­kios veis­lės, ko­kias aš įsi­vaiz­duo­ju esant per­spek­ty­vias.

Vai­ki­nas tik praei­tais me­tais bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir šį­met įsto­jo į Že­mės ūkio uni­ver­si­te­tą mo­ky­tis so­di­nin­kys­tės ir žel­di­nin­kys­tės nea­ki­vaiz­di­niu bū­du. Tu­rin­tis daug pra­kti­kos Vy­gan­das sie­kia pa­si­sem­ti ir teo­ri­nių ži­nių, ta­čiau il­gam į Kau­ną iš­va­žiuo­ti ne­no­ri, mat čia – jo dar­bas ir po­mė­gis.


Per­dir­bė­jams – ne­rū­ši­niai


Šiuo me­tu jau­na­sis so­di­nin­kas iš vi­so tu­ri 40 ha so­dui skir­tos že­mės, apie 10 ha – jau de­ran­čių ir der­lių duo­dan­čių obe­lų. Ap­ro­dy­da­mas vi­sai gre­ta na­mų esan­čias sa­vo val­das Vy­gan­das pa­sa­ko­jo, jog jis pa­ts skie­pi­ja ir au­gi­na že­maū­gių obe­lų so­di­nu­kus, ku­riuos ir par­duo­da ga­na ne­bran­giai. Vai­ki­nas ypač mėgs­ta že­maū­ges ‘Glos­ter’, ‘Li­gol’, ‘Cham­pion’, ‘Auk­sio’ veis­lių obe­lai­tes, ku­rių kie­ti, traš­kūs ir sul­tin­gi vai­siai yra la­bai pa­klau­sūs. Šių gar­džių obuo­lių iš Vy­gan­do ga­li­ma nu­si­pirk­ti iki pa­va­sa­rio.

Pui­kiai obuo­lių lai­ky­mui pri­tai­ky­tuo­se ŽŪK „Ol­re­vi­ta“ san­dė­liuo­se, ku­riuo­se sa­vo so­dų pro­duk­ci­ją lai­ko ir Vy­gan­das, jau pra­dė­tas de­ser­ti­nių obuo­lių par­da­vi­mo se­zo­nas.

Skir­tin­gai ne­gu tė­vas, Vy­gan­das au­gi­na vien de­ser­ti­nių veis­lių obuo­lius. Per­dir­bė­jams ati­ten­ka tik ne­rū­ši­niai vai­siai – ma­ži, ap­dau­žy­ti, ne­gra­žūs. Jie at­me­ta­mi jau imant der­lių.

Vy­gan­do mėgs­ta­miau­sia že­maū­gių obe­lų veis­lė – „Li­gol“, ku­rios di­de­li traš­kūs rau­do­ni obuo­liai iš to­lo trau­kia akį ir ver­čia kaup­tis bur­no­je sei­les. Pa­sak vai­ki­no, net ir po nak­ti­nių šal­nų vė­ly­vo­sios veis­lės obe­lys li­ko su la­pais, o vai­siai dar la­biau nu­rau­do ir ėmė bliz­gė­ti. Jų Vy­gan­das su pa­gal­bi­nin­kais šį­met iš vie­no hek­ta­ro pri­sky­nė 53 to­nas. „Glos­ter“ – ma­žes­ni, bet ir­gi lyg avie­tės raus­vi obuo­liai, ku­rių už­de­rė­jo apie 40 t iš vie­no ha.

Pa­sak jau­no­jo so­di­nin­ko, 30–40 to­nų iš hek­ta­ro Lie­tu­vo­je yra nor­ma­lus ge­rų me­tų der­lius.


Ken­kė­jai bū­na ir dvi­ko­jai


Dar dvi sa­vai­tes Vy­gan­das su tė­vais sa­vo so­duo­se skins žie­mi­nių veis­lių obuo­lius. Po to jau ga­lės leng­viau at­si­pūs­ti, nes di­džiau­si dar­bai bus pa­da­ry­ti. Iki ko­vo mė­ne­sio liks tik smulk­me­nos: kai kur pa­ge­nė­ti, at­va­žiuo­ti pa­si­žiū­rė­ti, ar į ap­tver­tus so­dus neį­si­su­ko zui­kiai ir ki­ti ken­kė­jai. Prie pa­sta­rų­jų pri­ski­ria­mi ir žmo­nės.

Vy­gan­das sa­kė, jog yra ra­dęs tie­siog šiaip iš­lau­žy­tų ir iš­rau­tų ne­se­niai pa­so­din­tų obe­lai­čių, bu­vę ir pa­vog­tų me­de­lių. Ta­čiau dėl pik­ta­va­lių juk ne­ver­ta mes­ti mėgs­ta­mos veik­los.

Did­mies­čiai net­rau­kia Vy­gan­das sa­kė, jog kiek­vie­ną pa­va­sa­rį, ka­da žy­di so­dai, jis juos fo­tog­ra­fuo­ja. Di­džiau­sias džiaugs­mas, kai tra­pūs žie­de­liai ne­nuk­ren­ta pa­kąs­ti klas­tin­gos pa­va­sa­rio šal­nos, kai ne­nu­šą­la vais­me­džiai ir ru­de­nį ša­kos ima link­ti nuo sul­tin­gų, anks­ty­vu šal­tu­ku kve­pian­čių ir kaip var­pas skam­ban­čių obuo­lių.

To­kį Vy­gan­das įsi­vaiz­duo­ja vi­są sa­vo to­les­nį gy­ve­ni­mą ir pa­bėg­ti į did­mies­tį ar už­sie­nį vi­sai ne­si­ruo­šia. Vai­ki­nas no­rė­tų už­si­dirb­ti pi­ni­gų ir įsi­kur­ti gre­ta tė­vų, ne­to­li sa­vo so­dų. Pa­sak jo, gy­ven­ti ša­lia – tik­rų tik­riau­sias pri­va­lu­mas. Ta­da so­di­nin­kas ga­li džiaug­tis ne tik so­dų do­va­no­ja­mu gro­žiu, bet ir dar­bus at­lik­ti lai­ku.


Ne vien ro­man­ti­ka


– La­biau­siai obuo­lius rei­kia sau­go­ti nuo raup­lių, tad svar­bu vais­me­džius anks­ti nu­purkš­ti, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi Vy­gan­das. – Su ši­ta li­ga la­bai mo­ka ko­vo­ti tė­tis. Jis vis­ką ži­no ge­riau­siai: ka­da, kiek ir kaip purkš­ti. Daž­niau­siai tuo me­tu, kai rei­kia vais­me­džius gel­bė­ti nuo li­gų, dir­ba­me pa­si­mai­ny­da­mi. Tė­tis – die­ną, o aš – nak­tį. Juk ne­ga­li­ma pra­leis­ti mo­men­to, nes pa­skui ga­li bū­ti per vė­lu.

Be to, so­de rei­kia lai­ku nu­pjau­ti žo­lę, kad ne­si­veis­tų kir­mi­nai ir „ne­su­sik­raus­ty­tų“ į ne­to­li že­mės ka­ban­čius obuo­lius, taip pat – nuo­dy­ti grau­ži­kus, ku­rie ga­li pa­žeis­ti šak­nis. Žie­mą svar­bu pa­tik­rin­ti ap­tva­rus, kad neį­lįs­tų stir­nos, neį­sib­rau­tų ašt­ria­dan­tis zui­kis.


Viską apskai­čiuo­ja


Pa­va­sa­rį Kuš­liai sa­vo so­duo­se so­di­na ir jau­nas obe­lai­tes. Vy­gan­das taip pat jau tu­ri pa­si­ruo­šęs že­mės plo­tą, ku­ria­me iš­ro­vė se­nus me­džius ir pa­va­sa­rį so­dins že­maū­ges obe­lai­tes. Vai­ki­nas iš tie­sų tu­ri vers­lo gys­le­lę, nes iš­rau­tas obe­lis par­da­vė mal­koms, tad jam be­maž at­si­pir­ko ro­vi­mo dar­bai. Me­di­nes at­ra­mas, ku­rios lai­ko tik ke­le­rius me­tus, Kuš­liai su­ma­nė pa­keis­ti be­to­ni­nė­mis ir jau pra­dė­jo jas lie­ti pa­tys. Raiš­čiai, ku­riais obe­lys ri­ša­mos prie at­ra­mų, taip pat ne­pras­ly­do pro vis­ką ap­skai­čiuo­jan­čio vai­ki­no akis. Jis ruo­šia­si įsi­gy­ti tamp­rių raiš­čių, ku­rie „au­ga“ kar­tu su me­džiu ir duo­da jam šiek tiek lais­vės. Nors ši nau­jo­vė ne­pi­gi, bet at­si­per­ka, nes tin­ka nau­do­ti bent tre­jus me­tus ir su­tau­po lai­ko – di­de­lę da­lį kas­me­ti­nio „tu­pi­nė­ji­mo“ ap­link kiek­vie­ną me­dį. Ta­da ga­li­ma grei­čiau nu­veik­ti ki­tus dar­bus.


Už­dirbs ir va­sa­rą


Jau­na­sis so­di­nin­kas dar ža­da už­veis­ti bent 1 ha braš­kių. Kaip pa­ts sa­ko – tam, kad va­sa­rą tu­rė­tų pa­ja­mų, nes už obuo­lius pi­ni­gė­liai „įplau­kia“ tik vė­ly­vą ru­de­nį ir žie­mą.

– No­riu pa­ts įei­ti į rin­ką, iš­si­ko­vo­ti ge­rą var­dą ir gy­ven­ti iš mėgs­ta­mo dar­bo, – tvir­ti­no jau­nuo­lis. – Jo­kia ES pa­ra­ma nau­do­tis kol kas ne­si­ruo­šiu. Lai­kas pa­ro­dys, kaip sek­sis, ta­čiau ži­nau, kad dir­bu tai, ką ge­riau­siai iš­ma­nau, ir ša­lia vi­suo­met tu­riu ge­rą pa­ta­rė­ją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas