„Santaka“ / Pasipraktikavęs pas tėvą sūnus pasisodino savo obelų sodus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-15 05:41

Dalinkitės:  


Jau­na­sis so­di­nin­kas Vy­gan­das Kuš­lys tu­ri aiš­kią sa­vo gy­ve­ni­mo vi­zi­ją ir sie­ja atei­tį su so­di­nin­kys­te.

Autorės nuotr.


Pasipraktikavęs pas tėvą sūnus pasisodino savo obelų sodus

Kristina VAITKEVIČIENĖ

De­vy­nio­lik­me­tis Vy­gan­das Kuš­lys nuo pat vai­kys­tės įpra­tęs triūs­ti tė­vų so­duo­se. Į vi­sus dar­bus va­žiuo­da­vęs kar­tu su tė­čiu Vi­tu Kuš­liu – ŽŪK „Ol­re­vi­ta“ va­do­vu, Vy­gan­das pa­ga­liau nu­ta­rė, jog pra­kti­kos jam ga­na, ir ėmė­si dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai.


Už­vei­sė sva­jo­nių so­dą


– Rim­čiau už­sii­mu so­di­nin­kys­te gal tik ant­rus me­tus, – pa­sa­ko­jo kar­tu su tė­vais Var­pu­čių kai­me (Kybartų sen.) gy­ve­nan­tis Vy­gan­das. – Ne­se­niai pir­kau 10 ha že­mės, iš­ro­viau ten se­nus me­džius ir pa­so­di­nau nau­jas obe­lis – to­kios veis­lės, ko­kias aš įsi­vaiz­duo­ju esant per­spek­ty­vias.

Vai­ki­nas tik praei­tais me­tais bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą ir šį­met įsto­jo į Že­mės ūkio uni­ver­si­te­tą mo­ky­tis so­di­nin­kys­tės ir žel­di­nin­kys­tės nea­ki­vaiz­di­niu bū­du. Tu­rin­tis daug pra­kti­kos Vy­gan­das sie­kia pa­si­sem­ti ir teo­ri­nių ži­nių, ta­čiau il­gam į Kau­ną iš­va­žiuo­ti ne­no­ri, mat čia – jo dar­bas ir po­mė­gis.


Per­dir­bė­jams – ne­rū­ši­niai


Šiuo me­tu jau­na­sis so­di­nin­kas iš vi­so tu­ri 40 ha so­dui skir­tos že­mės, apie 10 ha – jau de­ran­čių ir der­lių duo­dan­čių obe­lų. Ap­ro­dy­da­mas vi­sai gre­ta na­mų esan­čias sa­vo val­das Vy­gan­das pa­sa­ko­jo, jog jis pa­ts skie­pi­ja ir au­gi­na že­maū­gių obe­lų so­di­nu­kus, ku­riuos ir par­duo­da ga­na ne­bran­giai. Vai­ki­nas ypač mėgs­ta že­maū­ges ‘Glos­ter’, ‘Li­gol’, ‘Cham­pion’, ‘Auk­sio’ veis­lių obe­lai­tes, ku­rių kie­ti, traš­kūs ir sul­tin­gi vai­siai yra la­bai pa­klau­sūs. Šių gar­džių obuo­lių iš Vy­gan­do ga­li­ma nu­si­pirk­ti iki pa­va­sa­rio.

Pui­kiai obuo­lių lai­ky­mui pri­tai­ky­tuo­se ŽŪK „Ol­re­vi­ta“ san­dė­liuo­se, ku­riuo­se sa­vo so­dų pro­duk­ci­ją lai­ko ir Vy­gan­das, jau pra­dė­tas de­ser­ti­nių obuo­lių par­da­vi­mo se­zo­nas.

Skir­tin­gai ne­gu tė­vas, Vy­gan­das au­gi­na vien de­ser­ti­nių veis­lių obuo­lius. Per­dir­bė­jams ati­ten­ka tik ne­rū­ši­niai vai­siai – ma­ži, ap­dau­žy­ti, ne­gra­žūs. Jie at­me­ta­mi jau imant der­lių.

Vy­gan­do mėgs­ta­miau­sia že­maū­gių obe­lų veis­lė – „Li­gol“, ku­rios di­de­li traš­kūs rau­do­ni obuo­liai iš to­lo trau­kia akį ir ver­čia kaup­tis bur­no­je sei­les. Pa­sak vai­ki­no, net ir po nak­ti­nių šal­nų vė­ly­vo­sios veis­lės obe­lys li­ko su la­pais, o vai­siai dar la­biau nu­rau­do ir ėmė bliz­gė­ti. Jų Vy­gan­das su pa­gal­bi­nin­kais šį­met iš vie­no hek­ta­ro pri­sky­nė 53 to­nas. „Glos­ter“ – ma­žes­ni, bet ir­gi lyg avie­tės raus­vi obuo­liai, ku­rių už­de­rė­jo apie 40 t iš vie­no ha.

Pa­sak jau­no­jo so­di­nin­ko, 30–40 to­nų iš hek­ta­ro Lie­tu­vo­je yra nor­ma­lus ge­rų me­tų der­lius.


Ken­kė­jai bū­na ir dvi­ko­jai


Dar dvi sa­vai­tes Vy­gan­das su tė­vais sa­vo so­duo­se skins žie­mi­nių veis­lių obuo­lius. Po to jau ga­lės leng­viau at­si­pūs­ti, nes di­džiau­si dar­bai bus pa­da­ry­ti. Iki ko­vo mė­ne­sio liks tik smulk­me­nos: kai kur pa­ge­nė­ti, at­va­žiuo­ti pa­si­žiū­rė­ti, ar į ap­tver­tus so­dus neį­si­su­ko zui­kiai ir ki­ti ken­kė­jai. Prie pa­sta­rų­jų pri­ski­ria­mi ir žmo­nės.

Vy­gan­das sa­kė, jog yra ra­dęs tie­siog šiaip iš­lau­žy­tų ir iš­rau­tų ne­se­niai pa­so­din­tų obe­lai­čių, bu­vę ir pa­vog­tų me­de­lių. Ta­čiau dėl pik­ta­va­lių juk ne­ver­ta mes­ti mėgs­ta­mos veik­los.

Did­mies­čiai net­rau­kia Vy­gan­das sa­kė, jog kiek­vie­ną pa­va­sa­rį, ka­da žy­di so­dai, jis juos fo­tog­ra­fuo­ja. Di­džiau­sias džiaugs­mas, kai tra­pūs žie­de­liai ne­nuk­ren­ta pa­kąs­ti klas­tin­gos pa­va­sa­rio šal­nos, kai ne­nu­šą­la vais­me­džiai ir ru­de­nį ša­kos ima link­ti nuo sul­tin­gų, anks­ty­vu šal­tu­ku kve­pian­čių ir kaip var­pas skam­ban­čių obuo­lių.

To­kį Vy­gan­das įsi­vaiz­duo­ja vi­są sa­vo to­les­nį gy­ve­ni­mą ir pa­bėg­ti į did­mies­tį ar už­sie­nį vi­sai ne­si­ruo­šia. Vai­ki­nas no­rė­tų už­si­dirb­ti pi­ni­gų ir įsi­kur­ti gre­ta tė­vų, ne­to­li sa­vo so­dų. Pa­sak jo, gy­ven­ti ša­lia – tik­rų tik­riau­sias pri­va­lu­mas. Ta­da so­di­nin­kas ga­li džiaug­tis ne tik so­dų do­va­no­ja­mu gro­žiu, bet ir dar­bus at­lik­ti lai­ku.


Ne vien ro­man­ti­ka


– La­biau­siai obuo­lius rei­kia sau­go­ti nuo raup­lių, tad svar­bu vais­me­džius anks­ti nu­purkš­ti, – da­li­jo­si pa­tir­ti­mi Vy­gan­das. – Su ši­ta li­ga la­bai mo­ka ko­vo­ti tė­tis. Jis vis­ką ži­no ge­riau­siai: ka­da, kiek ir kaip purkš­ti. Daž­niau­siai tuo me­tu, kai rei­kia vais­me­džius gel­bė­ti nuo li­gų, dir­ba­me pa­si­mai­ny­da­mi. Tė­tis – die­ną, o aš – nak­tį. Juk ne­ga­li­ma pra­leis­ti mo­men­to, nes pa­skui ga­li bū­ti per vė­lu.

Be to, so­de rei­kia lai­ku nu­pjau­ti žo­lę, kad ne­si­veis­tų kir­mi­nai ir „ne­su­sik­raus­ty­tų“ į ne­to­li že­mės ka­ban­čius obuo­lius, taip pat – nuo­dy­ti grau­ži­kus, ku­rie ga­li pa­žeis­ti šak­nis. Žie­mą svar­bu pa­tik­rin­ti ap­tva­rus, kad neį­lįs­tų stir­nos, neį­sib­rau­tų ašt­ria­dan­tis zui­kis.


Viską apskai­čiuo­ja


Pa­va­sa­rį Kuš­liai sa­vo so­duo­se so­di­na ir jau­nas obe­lai­tes. Vy­gan­das taip pat jau tu­ri pa­si­ruo­šęs že­mės plo­tą, ku­ria­me iš­ro­vė se­nus me­džius ir pa­va­sa­rį so­dins že­maū­ges obe­lai­tes. Vai­ki­nas iš tie­sų tu­ri vers­lo gys­le­lę, nes iš­rau­tas obe­lis par­da­vė mal­koms, tad jam be­maž at­si­pir­ko ro­vi­mo dar­bai. Me­di­nes at­ra­mas, ku­rios lai­ko tik ke­le­rius me­tus, Kuš­liai su­ma­nė pa­keis­ti be­to­ni­nė­mis ir jau pra­dė­jo jas lie­ti pa­tys. Raiš­čiai, ku­riais obe­lys ri­ša­mos prie at­ra­mų, taip pat ne­pras­ly­do pro vis­ką ap­skai­čiuo­jan­čio vai­ki­no akis. Jis ruo­šia­si įsi­gy­ti tamp­rių raiš­čių, ku­rie „au­ga“ kar­tu su me­džiu ir duo­da jam šiek tiek lais­vės. Nors ši nau­jo­vė ne­pi­gi, bet at­si­per­ka, nes tin­ka nau­do­ti bent tre­jus me­tus ir su­tau­po lai­ko – di­de­lę da­lį kas­me­ti­nio „tu­pi­nė­ji­mo“ ap­link kiek­vie­ną me­dį. Ta­da ga­li­ma grei­čiau nu­veik­ti ki­tus dar­bus.


Už­dirbs ir va­sa­rą


Jau­na­sis so­di­nin­kas dar ža­da už­veis­ti bent 1 ha braš­kių. Kaip pa­ts sa­ko – tam, kad va­sa­rą tu­rė­tų pa­ja­mų, nes už obuo­lius pi­ni­gė­liai „įplau­kia“ tik vė­ly­vą ru­de­nį ir žie­mą.

– No­riu pa­ts įei­ti į rin­ką, iš­si­ko­vo­ti ge­rą var­dą ir gy­ven­ti iš mėgs­ta­mo dar­bo, – tvir­ti­no jau­nuo­lis. – Jo­kia ES pa­ra­ma nau­do­tis kol kas ne­si­ruo­šiu. Lai­kas pa­ro­dys, kaip sek­sis, ta­čiau ži­nau, kad dir­bu tai, ką ge­riau­siai iš­ma­nau, ir ša­lia vi­suo­met tu­riu ge­rą pa­ta­rė­ją.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas