„Santaka“ / Prie naujo Basanavičynės veido arklys ir povai netinka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-15 05:38

Dalinkitės:  


J. Basanavičiaus gimtinės vedėjai Rūtai Vasiliauskienei ir kitiems darbuotojams buvo gaila skirtis su ilgus metu sodyboje laikytais gyvūnais.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Prie naujo Basanavičynės veido arklys ir povai netinka

Laima VABALIENĖ

Ket­vir­ta­die­nį, kai J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nė­je per auk­cio­ną bu­vo par­duo­ta ku­me­lė Ku­zė, bal­ta­kar­tis po­nis ir ke­tu­ri po­vai, Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus va­do­vams Vil­niu­je šir­dies tik­riau­siai ne­skau­dė­jo. Liūdėjo tik su sa­vo au­gin­ti­niais per ke­le­tą me­tų su­si­gy­ve­nę Ba­sa­na­vi­čy­nės dar­buo­to­jai.


Par­da­vė auk­cio­ne


Tarp me­džių be­si­ga­nan­ti ma­žo­ji Bi­tė, sma­giai ąžuo­ly­ne ra­tu per šven­tes bri­ke­lę trau­kian­ti Ku­zė, ap­tva­ruo­se iš­di­džiai uo­de­gas iš­sklei­džian­tys po­vai so­dy­bai tei­kė gy­vy­bės ir jau­ku­mo. Ta­čiau nau­jai ku­ria­mai Ba­sa­na­vi­čy­nės vi­zi­jai jie ne­ti­ko. Ark­liui iš­lai­ky­ti neat­si­ra­do lė­šų, o po­nis ir po­vai bu­vo pa­va­din­ti sve­tim­kū­niu su­val­kie­tiš­ko­je kai­mo so­dy­bo­je.

J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nės ve­dė­ja Rū­ta Va­si­liaus­kie­nė sa­kė, kad su Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus va­do­vy­be ypač daug bu­vo de­rė­ta­si dėl ku­me­lės. Ta­čiau... Dar bu­vo li­ku­si men­ka vil­tis, kad auk­cio­nas neį­vyks ir my­li­mi au­gin­ti­niai liks so­dy­bo­je. Juo la­biau kad prieš sa­vai­tę vy­ku­sia­me pir­ma­ja­me auk­cio­ne bu­vo tik vie­nas po­niu be­si­do­min­tis pir­kė­jas.

Ta­čiau ket­vir­ta­die­nį ant­ra­me auk­cio­ne pir­kė­jų at­si­ra­do vi­siems gy­vū­nams. Va­kar jie tu­rė­jo iš­ke­liau­ti pas nau­juo­sius sa­vo šei­mi­nin­kus.


Vyks­ta re­mon­to dar­bai


Ba­sa­na­vi­čy­nė iš­si­par­duo­da... Čia ne­vyks ren­gi­niai, ne­bus ke­pa­mas ku­ge­lis... Jau ku­ris lai­kas įvai­rūs gan­dai ly­di per­tvar­kas J. Ba­sa­na­vi­čiaus tė­viš­kė­je, ku­ri nuo lie­pos 1 d. ta­po Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus fi­lia­lu.

Ta­čiau ap­si­lan­kiu­sius Ba­sa­na­vi­čy­nė­je pa­si­tin­ka tik­rai ne mir­ti­na ty­la. Po kie­mą vaikš­to sta­ty­bi­nin­kai, ir vie­na­me, ir ki­ta­me so­dy­bos pa­sta­te kauk­ši jų įran­kiai. „Tik ne­rei­kia mū­sų lai­do­ti, – sa­kė J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nės ve­dė­ja Rū­ta Va­si­liaus­kie­nė. – Ir lan­ky­to­jų lau­kia­me, ir edu­ka­ci­nes pro­gra­mas ren­gia­me, ir gi­les ka­vai ren­ka­me...“ Ga­lė­tų pri­dur­ti „ir su sta­ty­bi­nin­kais ka­riau­ja­me“, nes vyks­tant ka­pi­ta­li­nio re­mon­to dar­bams, pa­sak ve­dė­jos, pro­jek­tuo­to­jams, ran­go­vams ir už­sa­ko­vams kar­tais sun­kiai se­ka­si ras­ti bend­rą su­ta­ri­mą, kaip vis­kas tu­rė­tų at­ro­dy­ti. Ir ne vi­sa­da re­zul­ta­tas džiu­gi­na. R. Va­si­liaus­kie­nės žvilgs­nis kryps­ta į gy­ve­na­mo­sios tro­bos du­rų link ve­dan­tį di­de­liais ak­me­ni­mis ne­se­niai iš­grįs­tą ta­ką, ku­riuo vaikš­čio­ti tik­rai nė­ra la­bai pa­to­gu.

Jau ket­ver­tą me­tų be­si­tę­sian­tiems J. Ba­sa­na­vi­čiaus so­dy­bos re­no­va­ci­jos dar­bams lie­pos mė­ne­sį iš in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to gau­ta visa remontui užbaigti reikalinga suma – 600 tūkst. li­tų. Re­mon­tas api­ma vi­sus pa­sta­tus. Vie­nur kei­čia­mas, ki­tur su­tvir­ti­na­mas sto­gas, šil­ti­na­mi pa­ma­tai ir pa­krai­gės, de­da­mos nau­jos grin­dys, tvar­ko­mos šil­dy­mo ir elekt­ros sis­te­mos, vi­suo­se pa­sta­tuo­se bus įves­ta ap­sau­gos ir prieš­gais­ri­nė sig­na­li­za­ci­jos, su­tvar­ky­ta kie­mo te­ri­to­ri­ja ir kt.

„Pa­va­sa­rį pa­si­tik­si­me gra­žūs. Re­mon­tas baig­sis la­bai lai­ku – ki­tą­met mi­nė­si­me 160-ąsias J. Ba­sa­na­vi­čiaus gi­mi­mo me­ti­nes ir mu­zie­jaus įkū­ri­mo Ož­ka­ba­liuo­se 20-me­tį. Ta pro­ga at­si­ras ir nau­jų ren­gi­nių“, – kal­bė­jo so­dy­bos ve­dė­ja.


Nauja vi­zi­ja


Pa­sak R. Va­si­liaus­kie­nės, vi­sos re­for­mos duo­da ne vien ge­ro. Bai­siau­sia bu­vo pa­va­sa­rį, kai Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jai skai­čiuo­jant pa­sku­ti­nes gy­va­vi­mo die­nas ne­bu­vo aiš­ku, kam bus per­duo­ta iki tol jai pri­klau­siu­si J. Ba­sa­na­vi­čiaus so­dy­ba-mu­zie­jus Ožkabaliuose.

Mo­kos fon­de trū­ko pi­ni­gų, Ba­sa­na­vi­čy­nės dar­buo­to­jai ma­ži­no­si at­ly­gi­ni­mus, žmo­nės pra­dė­jo ei­ti iš dar­bo. Per pus­me­tį – ke­tu­ri.

O bu­vo pa­ts dar­by­me­tis: ąžuo­ly­ne au­go žo­lės, va­žia­vo lan­ky­to­jai...

Pa­nai­ki­nus ap­skri­tis, su­si­grą­žin­ti pir­mi­nį sta­tu­są – vėl tap­ti Vil­ka­viš­kio kraš­to mu­zie­jaus pa­da­li­niu – so­dy­bos-mu­zie­jaus dar­buo­to­jai ne­no­rė­jo. Be to, ir ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė ne­si­jau­tė pa­jė­gi iš­lai­ky­ti to­kį ob­jek­tą.

Į įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas so­dy­bos-mu­zie­jaus dar­buo­to­jai siun­tė raš­tus, kad Ba­sa­na­vi­čy­nei ga­lė­tų bū­ti su­teik­tas res­pub­li­ki­nio mu­zie­jaus sta­tu­sas (nors ir pa­tys su­pra­to, kad iki to­kio lyg­mens dar nė­ra ga­lu­ti­nai priau­gę) ar­ba ją po sa­vo spar­nu ga­lė­tų pri­glaus­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus.

So­dy­ba-mu­zie­jus ta­po Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus fi­lia­lu ir bu­vo per­var­dy­ta J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­ne. Pa­si­kei­tė ne tik įstai­gos pa­va­di­ni­mas. Kei­čia­si ir veik­los kryp­tis.

Ko­kios nors pa­reng­tos stra­te­gi­jos gim­ti­nės ve­dė­jai R. Va­si­liaus­kie­nei dar ne­te­ko ma­ty­ti, bet iš po­kal­bių su Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus di­rek­to­re Bi­ru­te Kul­ny­te ryš­kė­ja Ba­sa­na­vi­čy­nės kaip et­nog­ra­fi­nės su­val­kie­tiš­kos so­dy­bos vi­zi­ja. Aiš­ku, su čia gi­mu­sio pa­triar­cho gy­ve­ni­mo, Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, Tau­ti­nio at­gi­mi­mo ąžuo­ly­no dva­sia.

Pa­de­dant Na­cio­na­li­niam mu­zie­jui tu­rė­tų at­si­ras­ti su­val­kie­tiš­kai so­dy­bai bū­din­gas ap­sta­ty­mas, nau­jos šio kraš­to žmo­nių bui­tį at­spin­din­čios eks­po­zi­ci­jos.

Pa­si­kei­tęs sta­tu­sas rei­ka­lau­ja so­li­des­nio, aka­de­miš­kes­nio lyg­mens.

„Bi­jo­me, kad ne­tap­tu­me gra­žūs, rim­ti ir... neį­do­mūs, kad lan­ky­to­jams ne­pa­si­da­ry­tų bai­su pri­si­lies­ti prie mū­sų eks­po­na­tų. Bet, at­ro­do, ran­da­me bend­rą kal­bą su sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­ja ir taip neat­si­tiks“, – tikisi so­dy­bos dar­buo­to­jai.


Plė­tos edu­ka­ci­nę veik­lą


Iki šiol Ba­san­vi­čy­nė­je gy­ve­ni­mas ėjo anks­tes­niu rit­mu. Aiš­ku, su bai­mė­mis, su stre­sais, su de­ri­ni­mu­si prie nau­jų rei­ka­la­vi­mų ir veik­lų. Tik nuo spa­lio 1 d. at­si­ra­do nau­ji so­dy­bos lan­ky­mo įkai­niai, tam tik­ros tvar­kos, pa­skirs­ty­mai, kas už ką at­sa­kin­gas.

Dar­buo­to­jai įsta­to­mi į griež­tes­nius „mu­zie­ji­nin­kų“ rė­mus. Į juos ne­til­po ne tik so­dy­bos „gy­va­sis kam­pe­lis“. Nuo­ša­ly­je lie­ka ir kul­tū­ri­niai ren­gi­niai, ku­riuos Ba­sa­na­vi­čy­nės dar­buo­to­jai iki šiol lai­kė stip­res­nią­ja sa­vo veik­los pu­se. Tie­sa, jie sa­ko, kad, pa­vyz­džiui, folk­lo­ro fes­ti­va­lio „Ža­lias ąžuo­lė­li“ ar klo­ji­mo teat­rų šven­tės „At­ža­ly­nas“ pa­si­stengs neiš­leis­ti iš sa­vo kie­mo. Jei ne­ga­lės or­ga­ni­zuo­ti pa­tys, ban­dys per­duo­ti į kul­tū­ros ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jų ran­kas, priims ir ki­tus jų ren­gi­nius.

So­dy­bo­je iš­liks Va­sa­rio 16-osios is­to­ri­niai ir li­te­ra­tū­ri­niai skai­ty­mai, ki­ti J. Ba­sa­na­vi­čiui skir­ti ren­gi­niai, bus tę­sia­mos vi­sos edu­ka­ci­nės pro­gra­mos: „Var­go“ mo­kyk­la“, „Pie­šiu mu­zie­jų“, „Kai že­mę šil­do ąžuo­lai“, „Su­val­kie­tiš­ka ve­sei­lia“... Jau bu­vo su­reng­ta ir pir­mas su­val­kie­tiš­kas mergvakaris, krikš­ty­nos. „Ma­čiu­sie­ji šias apei­gas Rum­šiš­kė­se sa­kė, kad mū­siš­kės jas pra­noks­ta“, – pa­si­džiau­gė krikš­ty­nų pro­gra­mą kar­tu su „Gra­žu­pio“ folk­lo­ro an­samb­liu pa­ren­gu­si vyr. mu­zie­ji­nin­kė Ag­nė Mi­liaus­kai­tė. Jos nuo­mo­ne, plė­to­jant edu­ka­ci­nę veik­lą ga­li­ma šlie­tis ir prie ama­tų, ir prie šei­mos ar ka­len­do­ri­nių šven­čių, pa­si­rem­ti J. Ba­sa­na­vi­čiu­mi, ku­ris bu­vo la­bai pla­taus pro­fi­lio žmo­gus. Ta­čiau vi­si ge­ri no­rai re­mia­si į pi­ni­gus, o kai nė­ra fi­nan­si­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo, sun­ku ką nors per daug ir pla­nuo­ti.

Ta­pu­siai Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus fi­lia­lu so­dy­bai te­ko at­si­sa­ky­ti ir sa­vo in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės. Da­bar vi­sa in­for­ma­ci­ja apie Tau­ti­nio at­gi­mi­mo ąžuo­ly­ną, so­dy­bą, čia vyks­tan­čius ren­gi­nius ir edu­ka­ci­nes pro­gra­mas bus iš­si­bars­čiu­si po bend­ras Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus in­ter­ne­ti­nes nuo­ro­das ir lan­ky­to­jams ją su­si­ras­ti sun­kiau.


Ku­ge­lio dar bus


Per vi­sas per­tvar­kas ir re­mon­tus so­dy­bos dar­buo­to­jai jau sa­kė pa­siilgs­tan­tys lan­ky­to­jų, ku­rių pa­sta­ruo­ju me­tu kiek su­ma­žė­ję. J. Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nės lan­ky­mo bi­lie­to kai­na ne­pa­si­kei­tė – yra 2 Lt. Ta­čiau pa­bran­go eks­kur­si­jos ve­di­mas tiek po so­dy­bą – jis da­bar yra 20 Lt, tiek po ąžuo­ly­ną – 25 Lt. At­si­ra­do 25 Lt fil­ma­vi­mo ir fo­tog­ra­fa­vi­mo mo­kes­tis. Ne­be­li­ko klo­ji­mo nuo­mos. Ves­tu­vi­nin­kams, ku­rie mėg­da­vo už­si­bū­ti klo­ji­me, bus siūloma už­si­sa­ky­ti edu­ka­ci­nę pro­gra­mą „Su­val­kie­tiš­ka ve­sei­lia“ ar­ba mo­kė­ti už at­ski­ras pa­slau­gas.

O kaip bus su „fir­mi­niu“ Ba­sa­na­vi­čy­nės ku­ge­liu, ku­riuo po ren­gi­nių pa­kvip­da­vo vi­si Ož­ka­ba­liai? R. Va­si­liaus­kie­nė sa­ko, kad su­val­kie­čiai vi­suo­met bu­vo sve­tin­gi žmo­nės ir sa­vo sve­čių neiš­leis­da­vo ne­pa­vai­ši­nę, tad ti­ki­ma­si, jog ir nau­jo­mis są­ly­go­mis po sa­vų ren­gi­nių bus ras­ta ga­li­my­bė iš­vir­ti gi­lių ka­vos ar iš­kep­ti „blė­tu­kę“ ku­ge­lio. Ta­čiau už­sa­ky­mų ku­ge­liu pa­vai­šin­ti užsienio de­le­ga­ci­jas ar su­reng­ti priė­mi­mus jau at­si­sa­ky­ta.

Ta­čiau kal­bos apie pla­nuo­ja­mus dar­bus neišsk­lai­do slo­gios nuo­tai­kos, tvy­ran­čios Ba­sa­na­vi­čy­nė­je. Ga­li­ma su­pras­ti, kad nau­jas pa­val­du­mas di­de­lių džiaugs­mų neat­ne­šė. Bet ve­dė­ja R. Va­si­liaus­kie­nė sa­ko, jog vis­kas pri­klau­so nuo žmo­nių, ku­rie dirbs Ba­sa­na­vi­čy­nė­je: „Jei tu­rė­si­me di­de­lį no­rą ir su šyp­se­na lan­ky­to­jus pa­si­tik­si­me, tai ir so­dy­bos at­mos­fe­ra per daug ne­si­keis. Ti­ki­mės, kad su­tar­si­me su sa­vo ad­mi­nist­ra­ci­ja ir su lan­ky­to­jais. Bū­si­me ne tik pa­klus­nūs pa­val­di­niai, bet ir įdo­mūs mu­zie­ji­nin­kai“.



Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus di­rek­to­rė Bi­ru­tė KUL­NY­TĖ:

– Ne kar­tą iš įvai­rių spe­cia­lis­tų te­ko gir­dė­ti prie­kaiš­tų apie Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus so­dy­bos eks­po­zi­ci­ją, nors so­dy­ba bu­vo įvar­dy­ta kaip mu­zie­jus. Tie­sa, Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties ad­mi­nist­ra­ci­jai so­dy­bą pe­rė­mus iš Vil­ka­viš­kio rajono savivaldybės, si­tua­ci­ja pa­ge­rė­jo. Lik­vi­duo­jant ap­skri­tį, nu­tar­ta per­duo­ti so­dy­bą ir Tau­ti­nio at­gi­mi­mo ąžuo­ly­ną Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam mu­zie­jui. Ta­čiau kar­tu ga­vo­me ir ne­ma­žai pro­ble­mų.

Mums ne­bu­vo priim­ti­nas Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus so­dy­bos aiš­kiai iki tol for­muo­tas kaip tu­riz­mo so­dy­bos ke­lias. To­dėl so­dy­bą ir ąžuo­ly­ną įvar­di­jo­me taip: Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gim­ti­nė ir Tau­ti­nio at­gi­mi­mo ąžuo­ly­nas. Ir eks­po­zi­ci­ja, ir edu­ka­ci­nė veik­la bus nu­kreip­ta į lie­tu­vių na­cio­na­li­nio at­gi­mi­mo is­to­ri­ją – Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus laik­me­tį bei į Lie­tu­vos at­gi­mi­mą 1990-ai­siais me­tais. Edu­ka­ci­nės veik­los gi­ja bus Sū­du­va, jos vals­tie­čių ūkiai, da­vę Lie­tu­vai vi­są švie­suo­lių ple­ja­dą, at­ve­du­sią Lie­tu­vą į vals­ty­bės at­kū­ri­mą 1918 m. So­dy­bos ūki­niuo­se pa­sta­tuo­se bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su ti­piš­kais Sū­du­vos ūkiui pa­dar­gais. Ma­nau, bus įdo­mu vi­siems at­vyks­tan­tiems dar kar­tą, o gal – ir pir­mą kar­tą iš­girs­ti, kad Lie­tu­va per 20 am­žių du kar­tus at­kū­rė ne­prik­lau­so­my­bę, at­sta­tė su­griau­tas so­dy­bas ir pa­so­di­no At­gi­mi­mo ąžuo­ly­ną. Ti­kiu, jog ir sta­ty­bi­nin­kai, ku­riuos taip pat „pa­vel­dė­jo­me“, su­pras, kad jų bro­kas – tie­siog ne­pa­do­rus to­kio­je so­dy­bo­je.

Su­val­gy­ti ku­ge­lio ir pa­jo­di­nė­ti po­niu, ma­nau, ra­sis kur tur­tė­jan­čio­je ir gra­žė­jan­čio­je Sū­du­vo­je.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas