„Santaka“ / Kūrenimo sezono metu padaugėja gaisrų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-13 22:34

Dalinkitės:  


Kiekvienais metais prasidėjus šildymo sezonui ugniagesių autocisternų sirenos ima kaukti dažniau.

Autorės nuotr.


Kūrenimo sezono metu padaugėja gaisrų

Eglė MIČIULIENĖ

Pra­si­dė­jus kū­re­ni­mo se­zo­nui ug­nia­ge­siai vėl ra­gi­na žmo­nes jų pa­čių la­bui su kū­re­ni­mo įran­ga elg­tis at­sar­giau.


Uži­ma ant­rą vie­tą


Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, kiek­vie­nais me­tais at­ša­lus orams pa­dau­gė­ja ne tik gais­rų, bet ir juo­se žu­vu­sių žmo­nių.

Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu (nuo 2009 m. spa­lio 1 d. iki 2010 m. ba­lan­džio 1 d.) dėl kros­nių, ži­di­nių bei dūmt­rau­kių įren­gi­mo ir jų eksp­loa­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų Lie­tu­vo­je ki­lo 795 gais­rai, ku­rių me­tu žu­vo 11 žmo­nių, dar 22 gy­ven­to­jai pa­ty­rė trau­mas.

Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne per praė­ju­sį šil­dy­mo se­zo­ną dėl neat­sa­kin­go kū­re­ni­mo įren­gi­nių nau­do­ji­mo ki­lo 19 gais­rų. Jų me­tu vi­siš­kai su­de­gė du gy­ve­na­mie­ji na­mai bei lau­ko vir­tu­vė, ug­nis ap­ga­di­no dar 12 gy­ve­na­mų­jų na­mų ir 4 ūkio pa­sta­tus. Vie­na­me iš jų šie­met žu­vo žmo­gus.

Gais­rai, ki­lę dėl kros­nių, ži­di­nių bei dūmt­rau­kių įren­gi­mo ir eksp­loa­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų, Vil­ka­viš­kio ra­jo­ne tarp ki­tų gais­rų uži­ma ant­rą vie­tą.


Pa­si­ruoš­ki­me se­zo­nui


Vi­sos šios ne­lai­mės at­ro­do to­li, bet tik tol, kol pa­lie­čia mus pa­čius. Kad bū­tų iš­veng­ta gais­rų ir žmo­nių au­kų, vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros pa­rei­gū­nai pri­me­na, jog su kū­re­ni­mo įren­gi­niais rei­kia elg­tis at­sar­giai. Svar­biau­sia – ne­pa­mirš­ti ele­men­ta­rių prieš­gais­ri­nės sau­gos tai­syk­lių.

Vil­ka­viš­kio PGT Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ros po­sky­rio vir­ši­nin­kas Aud­ro­nius Stro­gi­nis pri­mi­nė, jog pir­miau­sia prieš pra­de­dant kū­re­ni­mo se­zo­ną bū­ti­na iš­va­ly­ti kū­re­ni­mo įren­gi­nį, dūmt­rau­kį.

Pa­lė­pė­se dūmt­rau­kiai ir sie­nos su dū­mų ka­na­lais tu­ri bū­ti iš­ba­lin­ti, kad ma­ty­tų­si įtrū­ki­mai, pro ku­riuos iš­kri­tu­si ža­ri­ja ga­li pa­deg­ti na­mus. Prie kros­nies ne­ga­li bū­ti me­di­nių konst­ruk­ci­jų ir ki­tų de­gių me­džia­gų.

Ug­nia­ge­siai ma­to net ir to­kių at­ve­jų, kai žmo­nės dūmt­rau­kį ap­ka­la plas­ti­ki­nė­mis len­te­lė­mis ar net ap­kli­juo­ja po­pie­ri­niais ta­pe­tais.


Gais­rą su­kė­lė din­gu­si elekt­ra


Gais­rai daž­nai ky­la, kai vie­toj pra­ku­rų nau­do­ja­mi de­ga­lai bei ki­ti grei­tai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai.

Kad iš kros­nies pa­ku­ros iš­kri­tu­sios ža­ri­jos neuž­deg­tų grin­dų, bū­ti­na prie jos įreng­ti ne­de­gų pa­grin­dą. Ne­ga­li­ma mal­kų ir ki­tų de­gių me­džia­gų džio­vin­ti bei lai­ky­ti su­kro­vus ant kros­nies ar­ba ar­ti jos, pa­lik­ti at­vi­rų pa­ku­ros du­re­lių.

Ne­rei­kė­tų pa­lik­ti be­si­kū­re­nan­čios kros­nies ar ži­di­nio be prie­žiū­ros ar pa­ti­kė­ti jų prie­žiū­rą vai­kams.

„Ži­no­ma, pa­krau­na­mos kros­nys yra sau­ges­nės. Ta­čiau man pa­čiam te­ko ma­ty­ti at­ve­jį mū­sų ra­jo­ne, Sū­da­vos kai­me, kai gais­ras ki­lo nuo pa­krau­na­mos kros­nies. Žmo­nės ją pa­kū­rė ir iš­va­žia­vo iš na­mų. Tuo me­tu din­go elekt­ra, iš­si­jun­gė siurb­liu­kas ir per­kai­tu­si kros­nis trū­ko, per siū­les pa­bi­ro ža­ri­jos ir už­si­de­gė grin­dys. Pats kū­re­ni­mo įren­gi­nys iš ke­tur­kam­pio bu­vo pa­si­da­ręs ap­va­lus... Ge­rai, kad pa­tal­pos du­rys ir lan­gai bu­vo už­da­ry­ti, tai gais­ras daug neišp­li­to, ug­nis „už­du­so“ pa­ti. Ta­čiau vi­si na­mai nuo dū­mų bu­vo juo­di”, – pa­sa­ko­jo A. Stro­gi­nis.


Už­si­de­ga suo­džiai


Kiek­vie­ną se­zo­ną Vil­ka­viš­kio prieš­gais­ri­nė gel­bė­ji­mo tar­ny­ba su­lau­kia skam­bu­čių dėl dūmt­rau­ky­je už­si­de­gu­sių suo­džių.

Iš­vy­dę iš ka­mi­no pliūp­te­lė­ju­sią lieps­ną žmo­nės iš­si­gąs­ta ir puo­la skam­bin­ti gais­ri­nin­kams. To­kie įvy­kiai ne­fik­suo­ja­mi kaip gais­rai, ta­čiau ug­nia­ge­siams vis tiek ten­ka va­žiuo­ti ir tie­siog pa­sau­go­ti pa­sta­tą, kol suo­džiai iš­degs.

Į de­gan­tį dūmt­rau­kį van­dens lie­ti ne­pa­tar­ti­na. Gais­ri­nin­kai pa­ta­ria į kros­nį ar­ba ka­mi­ną pil­ti drus­kos – šiuo at­ve­ju toks liau­diš­kas me­to­das, ko ge­ro, yra pa­ts efek­ty­viau­sias bū­das nu­slo­pin­ti ug­nį.

„Iš­va­ly­ti iš se­no ka­mi­no suo­džius rei­kia ir ta­da, kai į jį de­da­mas įdėk­las, ku­rio anks­čiau ne­bu­vo. Bu­vę at­ve­jų, kai už­si­de­gė suo­džiai tarp ka­mi­no ir įdėk­lo. Tai – pa­vo­jin­ga, nes ga­li sprog­ti vi­sas ka­mi­nas“, – pri­mi­nė A. Stro­gi­nis.


Smal­kės pa­vo­jin­gos


Kū­re­nant kros­nis ypač pa­vo­jin­gos smal­kės, nes jos yra be­spal­vės ir be­kva­pės. To­dėl iš­kū­re­nus kros­nį per anks­ti ne­ga­li­ma už­stum­ti sklen­dės. Vi­siš­kai už­da­ry­ti ją ga­li­ma tik įsi­ti­ki­nus, kad ug­nis jau bai­gė ru­sen­ti. Ap­si­nuo­di­ji­mas smal­kė­mis ga­li baig­tis mir­ti­mi.

Pir­mi ap­si­nuo­di­ji­mo po­žy­miai yra leng­vas ap­svai­gi­mas, mie­guis­tu­mas, są­mo­nės ne­te­ki­mas. Aps­vai­gu­sį nuo smal­kių žmo­gų bū­ti­na iš­ves­ti į gry­ną orą ir ne­del­siant kvies­ti me­di­kus, o pa­tal­pas ge­rai iš­vė­din­ti.

At­sar­giai rei­kia šil­dy­tis elekt­ri­niais prie­tai­sais. Da­bar, kaip pa­ste­bi ug­nia­ge­siai, to­kių at­ve­jų pa­si­tai­ko re­čiau, nes pa­bran­gus elekt­rai šis šil­dy­mo bū­das nė­ra po­pu­lia­rus. Ta­čiau dar pa­si­tai­ko, kai į elekt­ros tink­lą iš­kart su­jun­gia­mi ke­li prie­tai­sai, per­krau­na­ma elekt­ros ins­ta­lia­ci­ja, kais­ta lai­dai, ir, įvy­kus trum­pam jun­gi­mui­si, ga­li kil­ti gais­ras. Ypač pa­vo­jin­gi sa­va­dar­biai elekt­ri­niai šil­dy­mo prie­tai­sai.

Ug­nia­ge­siai pri­me­na, jog la­bai svar­bu įsi­gy­ti bei gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se įsi­reng­ti au­to­no­mi­nius dū­mų de­tek­to­rius, ku­rie iš­kart įspė­tų apie gais­ro pa­vo­jų. Taip pat rei­kė­tų na­muo­se tu­rė­ti ge­sin­tu­vą bei mo­kė­ti juo nau­do­tis. De­ja, šios tai­syk­lės lai­ko­si tik ma­žu­ma gy­ven­to­jų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas