„Santaka“ / Kolegei – šilti padėkos žodžiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-08 06:47

Dalinkitės:  


– To­kio dy­džio puokš­tę gy­ve­ni­me ga­vau pir­mą kar­tą, – šyp­so­jo­si Ane­lė Bra­zai­tie­nė, ko­le­gų vi­suo­met švel­niai va­din­ta Ane­liu­ke.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Kolegei – šilti padėkos žodžiai

Eglė MIČIULIENĖ

Ru­duo pe­da­go­gams – grį­ži­mo me­tas. Grį­ži­mo į mo­kyk­lą, į ko­lek­ty­vą, į jau­no žmo­gaus pa­sau­lį.

Dau­ge­liui pa­žįs­ta­mą Vil­ka­viš­kio vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ją Ane­lę Bra­zai­tie­nę šis ru­duo pa­kvie­tė grįž­ti na­mo ir at­si­kvėp­ti nuo il­gų dar­bo me­tų.

Šiau­lių pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą bai­gu­si A. Bra­zai­tie­nė tie­sio­gi­nio mo­ky­to­jos dar­bo dir­bo ne tiek daug, kiek no­rė­jo.

Stu­di­jas bai­gu­si mer­gi­na bu­vo pa­lik­ta dirb­ti ins­ti­tu­te. Ta­čiau, ke­le­tą mė­ne­sių pa­va­ži­nė­ju­si į Šiau­lius, Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­ne užau­gu­si su­val­kie­tė iš­si­pra­šė ar­čiau na­mų.

A. Bra­zai­tie­nė tiks­liai at­si­me­na, jog į Vil­ka­viš­kio ra­jo­ną at­vy­ko 1968 m. rugp­jū­čio 25 die­ną. Tai­gi nuo dar­bo pra­džios šį rugp­jū­tį su­ka­ko 42 me­tai.

Pir­mie­ji po­ra dar­bo me­tų pra­bė­go Vir­ba­lio ir Al­vi­to mo­kyk­lo­se – čia A. Bra­zai­tie­nė dir­bo mo­ky­to­ja bei pio­nie­rių va­do­ve. Pas­kui praė­jo ke­tu­ri dar­bo de­šimt­me­čiai Vil­ka­viš­ky­je. Jau­na spe­cia­lis­tė dir­bo tuo­me­ti­niuo­se pio­nie­rių na­muo­se, pa­skui – jau per­var­dy­tuo­se pio­nie­rių ir moks­lei­vių na­muo­se, vė­liau – tik moks­lei­vių na­muo­se ir ga­liau­siai – Vil­ka­viš­kio vai­kų ir jau­ni­mo cent­re. Iš to lai­ko­tar­pio 26 me­tus A. Bra­zai­tie­nė bu­vo di­rek­to­re.

Nuo pat pra­džių, atė­ju­si į pio­nie­rių na­mus, jau­na pe­da­go­gė, be di­rek­to­rės pa­rei­gų, „pri­glo­bė“ ir jau­nų­jų tu­ris­tų bū­re­lį. Vė­liau su tu­ris­tais te­ko at­si­svei­kin­ti ir, pa­sak A. Bra­zai­tie­nės, drau­gau­ti su jau­nų­jų ins­pek­to­rių bū­re­liu, jau­nai­siais pa­tru­liais. Už­siė­mi­mus šiam bū­re­liui ji ve­dė 12 me­tų.

– Ši veik­los sri­tis – dar­bas su mo­ki­niais – man bu­vo pa­ti mie­liau­sia, nes tik­rai la­bai mėgs­tu bend­rau­ti su vai­kais. O „pri­si­lies­ti“ prie jų ga­lė­jau tik ta­da, kai bū­da­vau pa­kvies­ta į mo­kyk­lą ką nors pa­va­duo­ti. Iš tie­sų vi­sa­da no­rė­jau dirb­ti mo­kyk­lo­je. Bet... nie­kas ma­nęs ne­klau­sė – ėjau ten, kur lie­pė.

Bai­gu­si ins­ti­tu­tą, la­bai no­rė­jau pa­tek­ti į tuo­me­ti­nę Ar­mi­nų vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Žiū­rint že­mė­la­py­je, ši vie­ta at­ro­dė esan­ti vi­sai ša­lia ma­no na­mų. Bet pa­te­kau į Vir­ba­lį, po to – į Al­vi­tą.

Vil­ka­viš­kio ra­jo­ną pa­si­rin­kau pa­ti. Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te lik­ti ne­su­ti­kau, nes la­bai to­li bu­vo na­mai. Aš gi­miau ir au­gau Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­ne, bai­giau Plu­tiš­kių vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Šei­mo­je iš vai­kų bu­vau vy­riau­sia. Gal­vo­jau, kad dar la­bai daug pa­dė­siu tė­vams. Bet kai pra­dė­jau dirb­ti – vis­kas pa­si­su­ko ki­taip... O mo­kyk­lo­je pra­leis­ti me­tai – ne­pa­kar­to­ja­mi. Šau­nūs vai­kai, ge­ri di­rek­to­riai, ku­rie da­vė daug pra­kti­nių pa­ta­ri­mų. Pri­si­me­nu, kaip ma­lo­niai ma­ne, vos atė­ju­sią dirb­ti, su­ti­ko Vir­ba­ly­je... Ge­ru žo­džiu vi­sa­da pa­mi­niu ir di­džiuo­juo­si pir­muo­ju Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ju J. Šač­ku­mi. Jis bu­vo kaip tė­vas: kai rei­kia, bū­da­vo, pa­gi­ria, kai rei­kia – pa­ba­ra ar už­ta­ria. Esu dė­kin­ga ir mū­sų cent­ro di­rek­to­rei už to­le­ran­ci­ją, dė­me­sį ir pa­gar­bą se­nat­vei. Juk iš­ken­tė ma­ne ne­ma­žai me­tų, – juo­ka­vo A. Bra­zai­tie­nė.

Tuo me­tu į VVJC kabinetą su­gu­žė­jęs bū­rys jos ko­le­gų įtei­kė glė­bį ryš­kiai rau­do­nų ro­žių. Ane­liu­kei – taip švel­niai bend­ra­dar­biai vi­sa­da va­di­no A. Bra­zai­tie­nę – bu­vo iš­sa­ky­ta dau­gy­bė gra­žių žo­džių už žmo­giš­ką ši­lu­mą, pa­gal­bą, veik­lu­mą.

– Žmo­gaus gy­ve­ni­mas bė­ga la­bai grei­tai. Bet jūs vi­sa­da bė­go­te pir­ma jo. Jū­sų žings­nio spar­tu­mo bu­vo ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti, – kal­bė­jo VVJC di­rek­to­rė Elena Če­pai­tė, kvies­da­ma jau bu­vu­sią sa­vo pa­va­duo­to­ją ne­pa­mirš­ti Vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro bei už­suk­ti pa­bend­rau­ti su ko­le­go­mis.

– Bu­vo­te ir te­be­sa­te pir­mo­ji ma­no di­rek­to­rė. Kai aš, dar jau­na ir „ža­lia“ stu­den­tė, po stu­di­jų atė­jau į pir­mą sa­vo dar­bo­vie­tę, su­lau­kiau Jū­sų pa­ra­mos ir su­pra­ti­mo. Esa­te šil­tas žmo­gus, ku­ris mo­kė­jo pa­lai­ky­ti kiek­vie­ną iš mū­sų. O da­bar lai­kas bus skir­tas sau, tad mė­gau­ki­tės tuo lai­ku. Bet ne­su­py­ki­te, kai jums skam­bin­si­me ir kreip­si­mės pa­gal­bos, – ža­dė­jo vie­na iš se­niau­siai Vai­kų ir jau­ni­mo cent­re dir­ban­čių bū­re­lių va­do­vių Ilo­na Vilt­ra­kie­nė.

Pa­klaus­ta, ką veiks to­liau, – juk ener­gi­jos dar per akis, – mo­te­ris sa­kė vai­kų vis dėlto ne­pa­lik­sian­ti. Bu­vu­si va­do­vė ža­dė­jo pa­glo­bo­ti tu­ris­tų bū­re­lį, su ku­riuo iki šiol pa­bend­rau­ja, pa­de­da fi­nan­siš­kai.

– O da­bar – lai­kas ei­ti na­mo. Yra gy­ve­ni­me pra­džia, yra pa­bai­ga. Me­nu pa­čią pir­mą sa­vo dar­bo die­ną – ji bu­vo la­bai sau­lė­ta ir gra­ži. Pri­si­me­nu, kad į dar­bą, bi­jo­da­ma pra­mig­ti, atė­jau 6 val. ry­to. Ra­dau už­ra­kin­tas mo­kyk­los du­ris ir te­ko su­ktis at­gal... Pa­žiū­rė­ki­te, šian­dien – to­kia pat gra­ži die­na, – at­si­du­so A. Bra­zai­tie­nė, su šyp­se­na žvelg­da­ma pro lan­gą į sau­lės nu­švies­tą ru­de­nė­jan­čią gam­tą.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas