„Santaka“ / Gražiai gyventi galima ir fermoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda plastikinį 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su prailgintu išleidimo čiaupu, plastikinę 1 t talpyklą be rėmo (15 Eur), lengvojo automobilio priekabos ašį (60 Eur), du dyzelinius patalpų šildytuvus (50 Eur už vnt.), garažo vartų vyrius. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2019-04-21 11:36:51

Šeima išsinuomotų butą arba namą Vilkaviškyje. Tel. 8 630 87 651.
Galioja iki: 2019-04-25 09:12:27

Parduoda jauną, veršingą karvę (veršiuosis gegužės mėn.) ir mėsinę telyčią Vilkaviškio r. Tel. 8 608 20 494.‬
Galioja iki: 2019-04-26 09:28:44

Išsinuomotų namą arba butą Vilkaviškyje ilgesniam laikui (gali būti be remonto). Tel. 8 636 47 641.
Galioja iki: 2019-04-26 10:50:13

Parduoda FORD MONDEO CARAVAN (2005 m., 2 l, dyzelis, 85 kW, sidabro spalvos, geros būklės, praeita TA). Tel. 8 614 89 347.
Galioja iki: 2019-04-26 14:43:46



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-10-01 05:40

Dalinkitės:  


Pa­te­kęs į ža­lu­ma įrė­min­tą kie­mo zo­ną svečias už­mirš­ta, kad yra gre­ta bu­vu­sių ko­lū­kio fer­mų.

Autorės nuotr.


Gražiai gyventi galima ir fermoje

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ne­to­li Ky­bar­tų esan­čio­se fer­mo­se gy­ve­nan­ti šei­ma – re­to darbš­tu­mo pa­vyz­dys. Ke­lio­li­ka me­tų jau­ni žmo­nės gy­ve­na se­no­se ko­lū­kio fer­mo­se, bet ap­lin­kos pa­vy­dė­ti jiems ga­lė­tų net ir ne­blo­gai su­tvar­ky­tos so­dy­bos sa­vi­nin­kai.

– Kas jau čia vėl nu­ti­ko, kad į mū­sų kie­mą su­kat? – nei pik­tai, nei juo­kais klau­sė ką tik iš au­to­mo­bi­lio iš­li­pęs ūki­nin­kas Al­bi­nas Da­mi­da­vi­čius.

Mat prieš ke­le­tą sa­vai­čių jų gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bę su­drums­tė gra­žiai be­si­tvar­kan­čias so­dy­bas ap­žiū­rin­ti ko­mi­si­ja. Ši nu­spren­dė, kad nors so­dy­ba ir gra­ži, bet „ne­tel­pa“ į jo­kias ka­te­go­ri­jas – nei vien­kie­mis, nei gy­ven­vie­tė.

Iš­siaiš­ki­nęs, kad vėl gė­ly­nų at­vy­ko­me ap­žiū­rė­ti, A. Da­mi­da­vi­čius nu­mo­jo ran­ka ir lie­pė ieš­ko­ti na­mų šei­mi­nin­kės. Su vai­kais iš mies­to grį­žu­si Vai­va ir­gi lyg kuk­li­no­si, lyg juo­ka­vo:

– Anoks čia gro­žis, jau vis­kas bai­gia nu­žy­dė­ti. Be to, ir gy­ve­ni­mu fer­mų pa­sta­te nė­ra ko di­džiuo­tis. At­sik­raus­čiau net iš Ma­ri­jam­po­lės pa­skui ši­tą gar­ba­nių, tai da­bar ir vargs­tu.

Tik jos akys svai­dė šel­miš­kas ki­birkš­tė­les, o ma­lo­ni ap­lin­ka by­lo­jo vi­sai ne apie „var­gą“. Net ir bai­gian­tis rug­sė­jui Vai­vos gė­ly­nuo­se net ku­pė­da­mos žy­dė­jo įvai­rias­pal­vės gė­lės. Il­gą pa­sta­tą vi­zua­liai su­trum­pi­no tu­jo­mis at­skir­ta kie­mo zo­na, už jos – jau­ki vie­ta su pa­vė­si­ne ir tven­ki­niu. Į me­džiu ap­kal­tą ve­ran­dė­lę, pil­ną gė­lių, ve­da tvar­kin­gi iš­be­to­nuo­ti ta­ke­liai. Iš ki­tos pu­sės gy­ve­na­mą­ją zo­ną įrė­mi­na aukš­tas „pi­lia­kal­nis“, nuo ke­lio už­sto­jan­tis vi­są šei­mos gy­ve­ni­mą kie­me. Į jį ve­da ta­ke­lis, ku­rio šo­ne – Vai­vos pin­ti krep­šiai su žy­din­čio­mis „kant­riau­sio­mis“ gė­lė­mis. Prie­šais lan­gus sto­vi kuk­lus me­di­nis ma­lū­nas.

Vi­sos pa­lan­gės pra­žy­du­sios skais­čiai rau­do­no­mis pe­lar­go­ni­jo­mis, ku­rios, at­ro­do, vi­sai ne­si­ruo­šia ru­de­ni­niam snau­du­liui, įė­ji­mą į kie­mą sau­go se­no­viš­ka „ak­se­li­nė“.

– Puo­šia­mės, kaip iš­ma­no­me, – nuo žvar­baus ru­de­ni­nio vė­jo gū­žė­si smul­ku­tė mo­te­ris. – Dar kaip ty­čia žo­liap­jo­vė su­ge­do, teks dai­ry­tis ki­tos. Juk te­ri­to­ri­ja ne­ma­ža.

Šei­mai ga­li­ma tik pa­vy­dė­ti to­kio darbš­tu­mo ir pri­va­tu­mo. Mat ar­ti nė­ra jo­kio kai­my­no. Tad ga­li­ma džiaug­tis pro lan­gą at­si­ve­rian­čiais to­liais ir iki vė­laus ru­dens spal­vin­gai žy­din­čiu kie­mu.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Alvito puošmenos traukia pravažiuojančiųjų žvilgsnius
* Paryžiaus katedros gaisras sukrėtė visą pasaulį
* Gimtinė, scena ir eilės – tai, kas suteikia gyvenimui prasmę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Už kurį kandidatą balsuotumėte Respublikos Prezidento rinkimuose?
Vytenį Povilą Andriukaitį
Arvydą Juozaitį
Valentiną Mazuronį
Gitaną Nausėdą
Mindaugą Puidoką
Naglį Puteikį
Saulių Skvernelį
Ingridą Šimonytę
Valdemarą Tomaševskį



Kalbos patarimai

Kuo keisti jaunimo žargoną „lievas“?
Nevartotinos svetimybės lievas, lieva lietuviški pakaitai: 1. prastas, prasta; menkas, menka; 2. padirbtas, padirbta; piratinis, piratinė. Pvz.: Filmas buvo lievas (= prastas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas