„Santaka“ / Sprendimai nestiprina žmonių pasitikėjimo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-09-27 09:23

Dalinkitės:  


Sprendimai nestiprina žmonių pasitikėjimo


Šalyje vykdoma sveikatos reforma nedavė pozityvių pokyčių. Pacientai skundžiasi eilėmis, biurokratinėmis procedūromis ir brangstančiais vaistais, medikai – mažais atlyginimais, pasenusia aparatūra ir t.t. O tuo pačiu metu sveikatos sistemoje vyksta daug keistų reiškinių, kuriuos paaiškinti paprasta logika sunku.

Visuomenėje ir tarp medikų nuostabą sukėlė premjero A.Brazausko aiškinimai, esą medikų atlyginimai siekia 4 tūkstančius litų. Paaiškėjo, kad kai kurių ligoninių vadovų atlyginimai viršija šalies prezidento algą, o sudėjus minimalius medikų atlyginimus ir daug kartų didesnes ligoninių administracijos pajamas, statistinis vidurkis visai geras.

Vyriausybei skyrus papildomų lėšų medikų atlyginimams padidinti, žemesniojo medicinos personalo atlyginimai padidėjo vos keliais litais, o kai kurie darbuotojai negavo ir tų kelių. Gydymo įstaigų vadovų, tokiu būdu „sutaupusių“ lėšų, kontroliuoti nėra kam. „Aišku, kad ne profesinėms sąjungoms, o valstybinėms institucijoms priklauso tą daryti“, – teisinosi Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas L.Labanauskas, žinodamas, jog dauguma ligoninių nekontroliuojamos ir jose klesti neūkiškumas. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.



Pasikeitus Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei, nauji vėjai papūtė ir sveikatos sistemos restruktūrizacijoje. Priimami sprendimai uždaryti slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines, o šios paslaugos perkeliamos į antrinio lygio ligonines, nors tai prieštarauja nuostatai didinti pirminės sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų apimtis.

Kodėl antrinio lygio gydymo įstaigose norima slaugos ir palaikomojo gydymo lovų, nors šios paslaugos įkainis, palyginti su antrinio lygio įstaigų teikiamų paslaugų įkainiais žymiai mažesnis?

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja dr. D.Drungilienė teigia: „Vyksta pinigų perskirstymas toje pačioje įstaigoje. Tarkime, pablogėjus sveikatai, ligonis iš slaugos skyriaus gali būti perkeltas į reanimacijos skyrių, kur įkainiai patys didžiausi. Taip atsiranda galimybių kuo palankiau skaičiuoti lėšas. Į ligonines integruojant slaugos bei palaikomojo gydymo paslaugas, nesilaikoma įstatymo atskirti pirminį lygį nuo antrinio, taip užkertant kelią galimoms manipuliacijoms“ („Gydymo menas“, Nr.5).

Bet buvęs Valstybinės ligonių kasos vadovas ir esamas Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius S.Janonis nemano, kad slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų perkėlimas į antrinio lygio ligonines prieštarautų įstatymams, teigdamas, kad „apie slaugą ir jos pavaldumą įstatyme nieko nekalbama. Slauga pasidarė pirmo lygio paslauga tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo „biudžeto rėmuose“ („Gydytojų žinios“, Nr.15).



Jeigu galima „įrėminti“ įstatymus, tai Vyriausybės patvirtintos „Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos“ bei Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų „Apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planų“ galima visai nepaisyti, nors ir šiuose teisės dokumentuose nė vienu žodžiu neužsimenama apie slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų perkėlimą į rajonų antrinio lygio ligonines. O ką jau kalbėti apie Vilkaviškio rajono savivaldybės Tarybos patvirtintą „Pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo planą“ 2002–2006 metams ar partijų programines nuostatas, skelbtas prieš savivaldybių rinkimus metu? Patys socialdemokratai teigė: „sieksime išlaikyti esamą medicinos įstaigų tinklą“.

Rajono meras Tarybos posėdyje neseniai sakė: „Sveikatos apsaugos ministerija netikėtai iškėlė sąlygą, jog lėšas investiciniams projektams skirs tik su sąlyga, jeigu palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės bus prijungtos prie antrinio lygio gydymo įstaigų. Taigi skubos tvarka teko spręsti šį klausimą“ („Santaka“, Nr.84). Tačiau toks konjunktūrinis klausimo sprendimas nesuderinamas su Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais pagrindiniais principais, kuriais grindžiama savivalda.



Liepos viduryje vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje SAM sekretorius ir restruktūrizavimo programų vertinimo komisijos pirmininkas S.Janonis sakė, jog „prieš posėdį pasirašęs patvirtinimą Vilkaviškio merui, kad skirs ligoninei 800 tūkst. Lt, numatytų projekte, jei ši vieną iš trijų slaugos ligoninių perkels į rajono centrinę ligoninę. Tuo patvirtinama, kad slaugos padalinių kilnojimu nespekuliuojama“ („Gydytojų žinios“, Nr.15).

Atsakydamas į ligoninės vadovo R.Sveikatos raštą, ponas S.Janonis informuoja: „Komisija pritarė Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus įkūrimui Vilkaviškio ligoninėje, perkeliant šias paslaugas iš Pirminės sveikatos priežiūros centro. Gavus savivaldybės tarybos sprendimą dėl paslaugų perkėlti, reorganizavimo išlaidoms padengti bus skirta 800 tūkst.litų.“

Jei nespekuliuojama, tai kodėl meluojama? Atrodo, kad dėl pažadėtos sumos visi viską daro kartu. Tikslas pateisina priemones. Ir ne taip jau svarbu, kam bus panaudoti pinigai, gauti už likviduotą Vilkaviškio slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę – investiciniams projektams ar reorganizavimo išlaidoms padengti. Svarbu, kad būtų pinigų, juk jau sukaupta „gera“ patirtis, kaip panaudoti lėšas reorganizuojant ligoninės Tuberkuliozinį skyrių.

Keistų reiškinių sveikatos sistemoje netrūks, kol besikeičiantys ministrai, savo įsakymais „įrėminę“ įstatymus, sukinės buksuojančios sveikatos reformos ienas „grupei draugų“ palankia kryptimi. O įkandin priimami savivaldybės Tarybos sprendimai dėl pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, motyvuojami ne audito išvadomis ir norminiais dokumentais, bet nevykusiais pasiteisinimais, nestiprina pasitikėjimo savivaldos institucijomis.



Algimantas GREIMAS



Publikuota: 2005-09-27 09:23:42

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai